Plėtra vykdyta atsižvelgiant į rinkos pokyčius
Paukštininkystės sektorius Lietuvoje per pastaruosius šešis dešimtmečius patyrė įspūdingą augimą ir transformaciją. „Vilniaus paukštynas“ įkurtas laikotarpiu, kai šis sektorius buvo labai tradicinis ir mažai mechanizuotas – daugelis procesų buvo atliekama rankomis, o produkcija orientuota daugiausia į vietos rinką. Paukštyno veiklos mastai per tuos metus išaugo dešimtis kartų: nuo 2 milijonų broilerių iki 45 milijonų, o pagaminamos vištienos kiekis padidėjo nuo 4 tūkst. tonų iki beveik 75 tūkst. tonų per metus. Šis plėtros kelias, lydimas gamybos augimo, leido išsiplėsti ir prisitaikyti prie rinkos reikalavimų.
Įmonės generalinis direktorius Tadas Sprindžiūnas pasakojo, kad laikui bėgant sektorius sparčiai modernizavosi. Naujosios technologijos leido optimizuoti veiklą ir atitikti aukštus kokybės reikalavimus. Įmonė nuolat investuoja į automatizacijos sprendimus, gyvūnų gerovės ir tvarius projektus, todėl gali garantuoti aukštą produkcijos kokybę, prisitaikančią prie vartotojų poreikių. 2016 m. buvo pastatytas vienas moderniausių Europoje mėsos kepsnelių ir pusgaminių cechas.
„Šiandien Lietuvos paukštininkystės sektorius yra konkurencingas ir gebantis patenkinti tiek vietinės, tiek tarptautinės rinkos poreikius. Paukštyno produkcija eksportuojama į daugiau nei 40 šalių, o turimi tarptautiniai sertifikatai patvirtina galimybes atitikti griežtus tarptautinius standartus“, – kalbėjo T. Sprindžiūnas.
Paukštyno veiklos metus prisimena ir buvęs jo generalinis direktorius, profesorius Vytautas Tėvelis: „Lankydamasis JAV tuometinis Sovietų Sąjungos vadovas N. Chruščiovas pamatė didelius kiaulininkystės ir paukštininkystės kompleksus. Buvo nuspręsta kažką panašaus padaryti ir mūsų krašte bei taip spręsti gyventojų aprūpinimo maisto produktais problemą.“ Lietuvoje pradėti projektuoti du dideli paukštynai, vadinti paukščių fabrikais. Jie turėjo aprūpinti didžiuosius Lietuvos miestus, pirmiausia – Vilnių ir Kauną, taip pat Rusijos didmiestį Leningradą.
Vėliau pastatyti du cechai – viename augintos veislinės vištaitės, kurios dėdavo kiaušinius, iš jų būdavo perinami viščiukai. Vėliau jie būdavo pervežami į kitą cechą, kuriame auginami broileriai“, – prisimena V. Tėvelis.
Lūžis – prasidėjus privatizacijai
„Prieš kelis dešimtmečius paukštininkystės sektoriuje Lietuvoje buvo nemažai iššūkių, jie skatino ieškoti sprendimų ir inovacijų. Vienas iš didžiausių iššūkių – gamybos procesų efektyvumo užtikrinimas. Tuo laikotarpiu technologijos Lietuvoje buvo ribotos. Tačiau šis trūkumas skatino mus ieškoti modernių sprendimų ir investuoti į naujas technologijas“, – pasakojo T. Sprindžiūnas.
Kitas svarbus aspektas buvo rinkos stabilumas. Tuo metu, kai prasidėjo privatizacija ir atsinaujino verslo aplinka, įmonė turėjo prisitaikyti prie sparčiai kintančių rinkos sąlygų. Tai sukėlė tam tikrų nepatogumų, tačiau kartu suteikė galimybių plėsti savo veiklą ir atrasti naujų rinkų.
Paukštynas veiklą pradėjo 1967 m. nuo veislinių vištų auginimo, o po poros metų prasidėjo ir gamyba. 1969 m. Lietuvoje pradėti pardavinėti pirmieji šiame paukštyne užauginti broileriai (mėsiniai viščiukai). Tada niekas net neįsivaizdavo, koks tai paukštis – lietuviai tokio produkto ir žodžio nežinojo.
„1970 m. vasarą „Vilniaus paukštyne“ buvo užaugintas milijoninis broileris. Kaip tik tuo metu teko dirbti broilerių cecho viršininku. Prisimenu, kaip su kolektyvu važiavome į gamtą švęsti šio pasiekimo. Iki metų pabaigos įvykdėme ir numatytą 2 mln. broilerių gamybos rodiklį“, – pasakojo V. Tėvelis.
Jis pridūrė, kad tada broileriai buvo auginami apie 60 dienų ir ilgiau. Per dieną jie priaugdavo tik apie 25 g. Bet tai buvo geriausi rodikliai visoje tuometinėje Sovietų Sąjungoje. Paukštynas nuolat dalyvaudavo sąjungos šalių parodoje Maskvoje, o už pasiekimus darbuotojai buvo apdovanojami medaliais.
Tuo metu Lietuvoje gyveno beveik 4 mln. žmonių, tad buvo akivaizdu, kad paukštienos reikės dar daugiau. „Taigi nuspręsta ir antrą cechą paversti broilerių auginimo cechu, o veislines vištas auginti netoliese veikusiame Juodšilių paukštyno veisliniame ūkyje“, – pasakoja V. Tėvelis, kaip maždaug 1980 m. „Vilniaus paukštynui“ pavyko padvigubinti gamybą iki 4 mln. broilerių per metus.
Dar didesnių pokyčių etapas prasidėjo 1990 m., kai Lietuva atkūrė nepriklausomybę. Rusija pradėjo taikyti apribojimus, trūko pašarų, labai pabrango dujos, o paukštyne nuolat reikėjo šilumos ir karšto vandens. Netrukus Lietuvoje prasidėjo privatizacija. Kai kurie tuo metu veikę paukštynai buvo restruktūrizuoti, jų gamyba nutraukta, o likę pastatai parduoti – juose įsikūrė lentpjūvės, sandėliai ir pan. Pasak V. Tėvelio, buvo norinčių restruktūrizuoti ir „Vilniaus paukštyną“, jame lankėsi bankų atstovai, bet įmonę įsigiję savininkai ją išsaugojo ir paukštynas toliau sėkmingai veikė.
Dabar didžiausias paukštyno privalumas yra stipri „nuo lauko iki stalo“ gamybos grandinė, leidžianti užtikrinti kontrolę ir atsekamumą kiekviename proceso etape. Paukštyne auginami mėsiniai viščiukai, įskaitant ir tėvinių pulkų auginimą bei vienadienių viščiukų perinimą, o paruošti produktai pristatomi į prekybos vietas.
„Visiškai valdydami kiekvieną procesą, keliame aukštą kokybės kartelę ir užsitikriname vartotojų pasitikėjimą. Nuolat ieškome būdų prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos sąlygų ir užtikrinti, kad mūsų produktai atitiktų vartotojų lūkesčius, – siūlome ne tik tradicinių, bet ir naujų, sveikesnių bei inovatyvesnių produktų. Esame pirmieji Lietuvoje, auginantys paukščius be antibiotikų, užtikrinantys aukštesnį gyvūnų gerovės lygį ir geresnės kokybės garantą“, – apie esminius procesus kalbėjo T. Sprindžiūnas.
Svarbų vaidmenį įmonėje atlieka ir komanda, kurios kvalifikacijai bei gerovei skiriamas ypatingas dėmesys. Komandoje yra darbuotojų, dirbančių net penkiasdešimt metų.
Rūpinasi paukščių gerove
Per dešimtmečius paukštyne įgyvendinta daugybė inovacijų. Viena iš sėkmingiausių – mėsos kepsnelių ir pusgaminių gamyklos įkūrimas. Šis sprendimas leido plėsti asortimentą ir pasiūlyti patogesnių sprendimų, atitinkančių modernių vartotojų gyvenimo būdą.
Taip pat pasiteisina ir investicijos į gyvūnų gerovę. Pavyzdžiui, produktų linija, auginama be antibiotikų, užtikrina aukštą sveikatingumo lygį, – tai ne tik gerina gyvūnų gyvenimo sąlygas, bet ir plečia įmonės galimybes patekti į užsienio rinkas. Skandinavijos šalyse, kurios kelia ypač aukštą kokybės kartelę, šie lietuviški produktai sulaukia didelio pripažinimo.
Šiuolaikiniai vartotojai gerokai labiau informuoti apie maisto produktų kilmę, kokybę ir maistingumą, o tai keičia požiūrį į vištieną ir jos produktus. Vištiena išlieka tarp sveikatai palankiausių mėsų, o jos didėjantį populiarumą patvirtina augantis vartojimas. Vis daugiau vartotojų renkasi produktus, kurie užauginti be antibiotikų.
„Laikui bėgant, vištienos produktų asortimentas žymiai išsiplėtė. Dabar galime pasiūlyti ne tik visą paukštį, bet ir įvairių jo dalių bei pusgaminių. Ši įvairovė atitinka vartotojų poreikius ir palengvina kasdienį maisto ruošimą. Lietuvių požiūris į vištieną ir jos produktus tapo kur kas įvairesnis ir orientuotas į patogumą“, – apie dabartinius vartotojų poreikius kalbėjo T. Sprindžiūnas.
Nors paukštiena iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti paprastas produktas, įmonėje nuolat ieškoma būdų, kaip suteikti jai pridėtinės vertės. Kiekvienais metais pristatoma naujų produktų, atitinkančių vartotojų poreikius. Šiuo metu vystomos sultinių ir sveikesnės alternatyvos padažų kategorijos, taip pat planuojama užkandžių kategorijos plėtra. Diegiamos naujovės ir produktų pakavimo srityje – į parduotuves jau keliauja atnaujintos šviežios vištienos pakuotės, kurioms pagaminti naudojama 15 % mažiau plastiko.
