Tai – viena įspūdingiausių, aukščiausia atodanga Lietuvoje, gamtos paminklas. Jos aukštis nuo papėdės 65 metrai, o absoliutus aukštis virš jūros lygio – 173 metrai, plotis – 260 metrai. Ją ledynmečiu suformavo Vilnelė, tada buvusi milžiniška ledynų tirpsmo vandens upė. Atodangos šlaitai mena 20 000 metų erozinį sluoksnį.
Vis dėlto, ne vien geologai ir mokslininkai džiaugiasi Pūčkoriais. Tai – populiari vilniečių pasivaikščiojimų vieta, joje įrengti takai poilsiautojams, o vietovė gerai prižiūrima.
Pavilnių ir Verkių regioninio parko direkcijų Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vedėja Jolanta Radžiūnienė papasakojo, kuo Pūčkorių atodanga tokia ypatinga ir kuo ji traukia žmones.
„Ne tik Pūčkorių atodanga, bet ir Vilnelės slėnis apačioje yra gamtos paminklas. Pūčkorių atodangą suformavo didžiulė iš tirpstančių ledynų susiformavusi upė. Slėnis yra didžiausia tos didžiulės priešistorinės upės guolis, o Vilnelės upė yra pati giliausia išsigraužusios upės dalis“, – pasakojo J. Radžiūnienė.
Prieš tūkstančius metų vykę procesai šiandien džiugina ne tik grynu oru išėjusius pakvėpuoti vilniečius. Džiaugiasi ir žvejai.
„Ne tik geologiškai tas slėnis yra labai vertingas, bet ir gamtiškai. Vilnelė yra labai akmenuota. Visas dugnas nusėtas didelių ir mažų riedulių. Per juos tekėdamas vanduo sukuria sąlygas lašišų migracijai“, – kalbėjo moteris.
Lietuvoje yra ne vienas įdomus gamtos paminklas, bet Pūčkoriai – vienas įdomiausių.
„Neries regioniniame parke yra Dūkštos upė, kuri yra panaši. Ji turi atodangų, panašiai vinguriuoja, panašiai prisotinta deguonimi, tačiau ji yra daug mažesnio mastelio. Lietuvoje Pūčkorių atodangai ir Vilnelės slėniui nėra lygių“, – pasakojo J. Radžiūnienė.
Poilsiaujant šalia atodangos reikėtų laikytis kai kurių elgesio taisyklių. Pirmiausia dėl pačių lankytojų saugumo. Nugarmėti nuo 65 metrų aukščio atodangos nebūtų pati maloniausia iškylos dalis, bet kartu neapdariai poilsiaujant kenkiama ir gamtai.
„Mūsų direkcijos veikla vykdoma taip, kad formuodami takus, pėsčiųjų trasas ir poilsio vietas nukreiptume poilsiautojus į juos. Nenorėtume, kad žmonės bastytųsi kur nereikia – darytų takus, laužavietes ir statytų palapines kur papuola“, – kalbėjo vedėja.
Taisyklių besilaikančių laukia atpildas. Lietuvą užplūdo įvairias ligas pernešančios erkės, o jos yra pamėgusios aukštą žolę. Nereikia net braidyti po aukštas žoles, kad žmones ar naminius gyvūnus apniktų šie padarėliai. Direkcijos rekomenduojamose teritorijose tokių erkių buveinių nerasite.
„Patiems žmonėms nėra saugu. Ypač žmonės bijo erkių. Tose teritorijose, kur mes siūlome ilsėtis žmonėms, pievas šienaujame ir prižiūrime, renkame šiukšles, tad baimintis tikrai nėra ko. O ten, kur patys žmonės vaikščios, atsiras daugybė takelių, erozinių raguvėlių“, – pasakojo J. Radžiūnienė.
