Gamtininko, retus Lietuvos balinius vėžlius tyrinėjančio Tomo Kizo teigimu, šilta žiema žvėrių ir paukščių nepražudys. Per tūkstantmečius trukusią rūšių išgyvenimo kovą pasitaikė daugybė skirtingų žiemų ir gyvūnai visada rasdavo būdą gamtoje prisitaikyti.
„Gamtos fotografai truputį keikiasi dėl tokios žiemos. Gyvūnams, iš esmės, tokia žiema yra visai gera. Paukščiai turi lesalo, stirnos ir kiškiai irgi susiranda ėdesio, tad jie prie fotografų masalo nesiartina“, – pasakojo gamtininkas, kuris neretai ir pats paima fotoaparatą į rankas.
Didžiausi natūralūs gyvūnų populiacijos pokyčiai nutinka žiemą, kai pusnyse paskęsta augalija, sniegas nukloja žemę ir stirnos, kiškiai bei kiti gyvūnai nebegali susirasti maisto. Badaujantys žvėrys nusilpsta, miršta iš bado, tampa plėšrūnų grobiu arba juos pakerta ligos. Besniegė žiema, bent jau Vakarų Lietuvoje, kol kas palanki gyvūnų išgyvenimui.
„Mačiau, kad voverės dar dabar gliaudo kankorėžius“, – džiaugėsi T. Kizas.
Vis dėlto, Lietuvoje turime ir žiemojančių gyvūnų, kuriems pusnys virš galvos įtakos neturi. Kaip keičiasi giliai į žemę įsiraususių roplių gyvenimas?
„Kalbant apie mano sritį – roplius, tai žiemojantiems suaugusiems vėžliams ir gyvatėms įtakos tokie besikeičiantys orai neturi, tačiau kiaušiniams ji yra juntama. Jei žemė sušąla, atšyla ir vėl sušąla, tai nėra gerai po ja tupintiems jau išsiritusiems vėžliukams. Kol kas, kai tokie orai, viskas jiems bus gerai. Manau, kad ši šilta žiema rūšims nėra pats didžiausias iššūkis iš visų, nes per milijonus metų tokių žiemų tikrai buvo ne viena ir ne dvi“, – kalbėjo gamtininkas.
Gamtininkas atskleidė įdomų faktą, kad dėl kraštutinių – labai aukštų arba labai žemų – temperatūrų gali priklausyti ir kokių roplių gamtoje bus daugiau.
„Nuo temperatūros gali priklausyti ir roplių lytis. Jei temperatūros kraštutinės – šalčiai arba karščiai, tai bus daugiau patinų nei patelių, jei vidutinės – patelių. Genetinei įvairovei tai yra labai gerai, nes mažėja kraujomaiša. Elementaru, kad vienoje dėtyje išsiritusios patelės ar patinai nesiporuos tarpusavyje“, – pasakojo T. Kizas.
Tiesa, gamtininkas pažymėjo, kad šiandieninė temperatūra vėžliukų lyčiai įtakos nebeturi. Ji sprendėsi vasarą.
Kaip ir didžioji dalis gamtininkų, T. Kizas pastebėjo vieną, Lietuvoje itin dažną problemą – paukščių lesinimą.
„Paukščiai, kurie neišskrido, to nepadarė tik dėl žmonių kaltės. Miestuose – Vilniuje, Kaune ir kituose didesniuose – žmonės eina ir maitina paukščius, jie pripranta prie lesinimo ir nebeišskrenda“, – teigė T. Kizas.
Tokie veiksmai paukščius įstumia į pavojingą situaciją. Staigiai užslinkus šalčiams, jie rizikuoja žūti. Taip pat jiems gresia badas jei žmonės nustos juos šerti staiga. Paukščiai pripranta prie vietų ilgam ir greitai, tad nepastoviai juos lesinant, šie pradeda jausti badą.