Įvairūs skausmai kūne gali signalizuoti visai ne ligą: reikia skubėti, tik ne pas gydytoją

Lietuviai iš visų Baltijos šalių gyventojų mažiausiai linkę atostogauti. Tokius duomenis atskleidęs tyrimas, anot psichologės, nėra gera žinia, nes kokybiškai nepasilsėjus gyvenimas sutrinka. O norint išties gero poilsio vien nusipirkti kelionės bilietą nepakanka.

Psichologė Ugnė Juodytė pasakoja, kad kokybiškų atostogų trūkumas atima kur kas daugiau, nei galime įsivaizduoti.

„Žmogus pradeda jausti tiek fizinius, tiek emocinius sutrikimus. Sako, kad labai skauda galvą ar skrandį, bet gydytojai neranda, kas yra. Šie požymiai, jų visuma, kaupiasi, ir jei nuolatos taip gyvename, galiausiai pervargstame. Tuomet net kavos puodelį pakelti darosi sunku“, – sako U. Juodytė.

Neretai poilsio trūkumas siejamas su dideliu atsakomybės jausmu darbe. Beveik trečdalis Latvijos ir Lietuvos tyrime apklaustų asmenų nurodė, kad nėra kam jų pakeisti. Panašus Estijos apklaustųjų skaičius teigė, kad darbo ir poilsio grafiką privalo iš anksto derinti su kitais kolegomis. Tyrimas atskleidė, kad visų trijų Baltijos šalių gyventojai susiduria su planavimo iššūkiais. Kaip be streso suplanuoti atostogas?

„Visų pirma reikia padaryti namų darbus ir atsakyti sau: kokie nerimai slepiasi mano viduje, dėl ko man baisu atitrūkti nuo darbinės aplinkos ir pasidaryti sąrašą? Sudarius sąrašą reikia pasižiūrėti, ką galiu pakeisti, apie tai pasikalbėti su vadovu, su kolegomis ir bandyti suvaldyti tas rizikas, kurios greičiausiai yra mano galvoje; iš tiesų labai daug įtakos galime daryti ir savo santykiams su kolegomis, ir planams, tik galvojame, kad ne. Kai visa tai pasidarome, labai svarbu ne tik galvoti, bet ir imti veikti“, – apie gana dažną jausmą – nepagrįstą baimę, kuri ir trukdo leisti sau atostogauti, – pasakoja psichologė.

Moteris pataria pasitikėti kitais – kolegomis, vadovais – ir išmokti iš tiesų atostogauti. Tik išvykti atostogų, tačiau neatitrūkti nuo darbų nereiškia kokybiškai ilsėtis, tad, anot psichologės, reikia dirbti su savo vidine nuostata ir įsitikinimais.

U. Juodytė sako, kad jei per atostogas nepavyksta nesivežti kartu darbų perkeltine ar net tiesiogine prasme, tai susiję su asmens nepasitikėjimu.

„Gali būti įvairių problemų: ar mūsų savivertė, ar kokios nors patirtys, – pavyzdžiui, sako, kad mes vertingi tik tada, kai esame įsitraukę į darbą. Tikrai taip nėra, ir labai noriu priminti, kad geras darbuotojas yra tas, kuris geba puikiai pailsėti. Jei to nepadarome, mes negalėsime efektyviai ir kokybiškai darbuotis. Mūsų greitis, įsitraukimas, motyvacija, efektyvumas krenta, atsiranda ciniškumas. Norėdami to išvengti, turime kokybiškai pailsėti, tada 100 procentų būsime geresni darbuotojai“, – teigia U. Juodytė.

Psichologė sako, kad pradėti keisti įpročius geriausia nuo darbų planavimo – į metų planą įtraukti ir atostogauti skirtą laiką. Jis turi tapti prioritetu.

„Pirmas įpročio keitimas – pradėti planuoti ne nuo darbų, o nuo atostogų ir numatyti bent keturis periodus, kada, tikėtina, tai darysite. Tada reiktų pradėti ruoštis atostogoms. Ne tai, kad nusipirkau atostogas, kažką užsibukinau, ir viskas, tiesiog žinau, kad jas turėsiu. Reikia prisėsti prie to paties sąrašo, suvaldyti visas rizikas – pradėti mokytis planuoti ir daryti viską ne dideliais žingsniais, o tokiais mini, planą susidėlioti iki nedalomų dalių“, – dalijasi psichologė.

U. Juodytė rekomenduoja susirašyti net tai, kada su kuriuo kolega kalbėsitės, parašysite laiškus ir aptarsite veiklų perdavimą per atostogas. Sąraše būtina pažymėti ir jau atliktus darbus – šitai leis pajusti artėjančias tikras atostogas.

„Tai suteikia pasitenkinimo jausmą, gaminamas laimės hormonas, palaikomi mūsų nauji įpročiai. Laimės hormonas padeda diegti naują įprotį tokį, kokį mes norime“, – apie mažų, tačiau tvirtų žingsnelių naudą pasakoja pašnekovė.

Jau suplanavus atostogų laiką ir kam paliksite darbus, lieka rinktis, kur ir kaip spruksite. „Novaturo“ atliktais tyrimo duomenimis, populiariausios poilsio formos – aktyvaus ir pasyvaus poilsio derinys.

„Populiariausios kelionių kryptys yra Turkija ir Egiptas, kur išvystyta infrastruktūra, viešbučiai ant jūros kranto su gultais prie jūros ar baseinų, viskas įskaičiuota. Poilsiautojai vyksta pasyviai ilsėtis – kartais su knyga, kartais tiesiog paspoksoti į bangas, pasideginti saulėje. Kalbant apie aktyvaus ir pasyvaus poilsio derinimą, tai iš 7–14 dienų dažniausiai 2 poilsiautojai skiria ekskursijoms: susipažįsta su šalimi, tradicijomis, architektūra, istorija“, – sako „Novaturo“ rinkodaros vadovė Olga Belova.

Daugelis šeimų atostogas derina ne tik su darbo grafiku, bet ir su vaikų atostogomis, todėl, turimais duomenimis, itin populiaru atostogauti vasarą. Visgi tuo metu vilioja jau ne tik užsienio kurortai, bet ir savo krašto pajūris, sodybos, lankomi artimieji kaimuose. Beje, dar viena tyrimo dalis atskleidė, kad lietuviai itin mėgsta vadinamąsias rekreacines keliones.

„Vasarą orai mus lepina, o žiemą dauguma žmonių iškeliauja į šiltus kraštus gauti daugiau vitamino D ir pasimėgauti saule. Rekreacinės kelionės yra pasyvaus ir aktyvaus poilsio derinys, kai keliaujama į miškus, organizuojami įvairūs žygiai. Žygis nebūtinai turi būti superaktyvus. Pasirenkamos kaimo sodybos, važinėjama paplūdimiais, dviračių takais, būnama gamtos apsuptyje“, – dalijasi O. Belova.

„Novaturo“ tyrimai rodo, kad visų trijų Baltijos šalių žmonėms gana sunku išlaikyti balansą tarp atostogų ir darbo. O. Belova sako galinti tik paantrinti psichologei, kad visi žmonės yra puikūs darbuotojai, nes tai išugdyta per kelias kartas, tai yra kultūros dalis, o štai leisti sau atostogauti tenka mokytis.

„Aš labai linkiu mums pradėti mokytis atostogauti ir savo atostogas planuoti, leisti sau pabėgti, pailsėti, padėti į šalį telefoną ir tiesiog skirti laiką artimiesiems ar tiesiog sau bei pasidžiaugti gyvenimu“, – sako „Novaturo“ rinkodaros vadovė.