Du svarbūs aspektai
Taip jau įprasta, kad nauji metai dažnai tampa tuo atspirties tašku, kai sau pasižadame ką nors savo gyvenime keisti, ką nors pradėti daryti arba ko nors nebedaryti.
Kaip teigė R. Andrikienė, viskas gerai sausio 1-ąją turėti kaip atspirties datą. Tačiau būtina suvokti, kad per vieną naktį nepasikeitėme, ir keliant sau tikslus į tai atsižvelgti.
Paklausta, kas svarbiausia keliant sau tikslus, pašnekovė išskyrė du dalykus: „Žmonės dažnai prisikelia nesąmoningų tikslų, todėl dažniausiai jų siekia tik tris dienas. Tikslai turėtų būti pakankamai realūs ir nenutolę nuo to, kaip žmogus įprastai gyvena. Nes nuo sausio 1-osios mes staiga netampame kitokie.“
Klausimas, kurį būtina sau užduoti
Specialistės teigimu, kelti sau tikslus, norėti ką nors gyvenime keisti yra gerai, tai yra judėjimas į priekį. Tačiau šioje vietoje, pasak specialistės, būtina sau atsakyti į itin svarbų klausimą: kodėl man to reikia?
„Tarkime, žmogus nutaria pradėti sportuoti penkis kartus per savaitę. Gal kažkam toks grafikas ir tinkamas, bet žmogui, kuris visai nesportavo, užsigriebti tuos penkis kartus būtų nesąmonė. Todėl labai svarbu sau atsakyti, dėl ko tai norisi padaryti. Viena, kai reikia dėl sveikatos, kita, kai reikia numesti svorio. Čia tas raktinis žodis „reikia“, bet klausimas – ar tikrai reikia, ar tikrai yra to antsvorio ir jis trukdo gyventi, kenkia sveikatai, ar „reikia“, kad atitikčiau socialinių tinklų gražuolių standartus?
Keliantis tikslus labai svarbu sau įsivardyti, kodėl aš to noriu, kam man to reikia, ir keltis juos tokius, kurie jūsų pačių nekankins, atitiks jūsų esmę. Nes, jei juos išsikeliame prisiklausę kitų, utopinius, jų įgyvendinti nepavyks. O kad tikslai atitiktų jūsų esmę, reikia neblogai save pažinoti. Jei taip nėra, susipažinti su savimi irgi tampa tikslu“, – sakė R. Andrikienė.
Kiek tikslų išsikelti?
Kiek tikslų žmonės išsikelia, atsakymų sulauktume įvairių. Tačiau yra tokių, kurie užsimoja iš peties, o paskaitę savo sąrašą ir patys ima baimintis, kad jį įgyvendinti – nerealu. Paklausta, kiek tikslų turėtume sau išsikelti naujiems metams, kad juos pavyktų įgyvendinti, pašnekovė sakė: „Iš esmės – vieną.“
Ir pridūrė, kad kai kuriais atvejais tikslai turėtų būti formuluojami ne „mesiu, nebedarysiu, nebevalgysiu ir pan.“, o „mažinsiu“.
„Paimkime maistą. Žmonės išsikelia tikslą nuo naujų metų nebevalgyti cukraus, angliavandenių ir pan. Tai tikslas turėtų būti ne iš karto visa tai mesti, o imti mažinti. Tada tas tikslas yra visai realus. Ir, jeigu sau nuoširdžiai įsipareigoju, kad imu tai daryti, pradedu save gaudyti – prieš griebdama šokoladuką pagalvoju, ar tikrai jo noriu, ar tikrai dabar man jo reikia, sąmoningai einu šiuo keliu, tą tikslą įgyvendinti tampa įmanoma“, – teigė specialistė.
R. Andrikienė taip pat atkreipė dėmesį, kad sau nusistačius tokį tikslą – pavyzdžiui, mažinti saldumynų vartojimą, kitose srityse turėtume nieko nekeisti: „Priešingu atveju, patys save užpuolame, norėdami įvairiose gyvenimo srityse daryti staigius pokyčius. Taip elgtis nereikėtų. Turiu šį tikslą ir su juo tvarkausi, o visa kita lieka nuošaly – tada ir protas nusiramina.“
Labai svarbu neatsipalaiduoti
Dar vienas labai svarbus momentas, kalbant apie tikslus ir jų siekimą, Geštalto psichoterapijos konsultantės teigimu, yra visko nemesti, išlaikyti kryptį, kuria einame:
„Kai pamatome, kad pavyksta tikslo siekti, labai svarbu yra tai išlaikyti. Nes dažnai būna taip: pamatome, kad mums sekasi kažką daryti ir po kokio mėnesio atsipalaiduojame, o tada po truputį grįžtame į tą patį, iš ko bandėme išlipti. Taip yra ir su visomis priklausomybėmis. Su jomis kovojantiems žmonėms sakoma, kad tada, kai manai, jog jau pagijai, tau yra didžiausias pavojus atkristi. Todėl labai svarbu išsikėlus tikslą jo link eiti lėtai ir stabiliai, save stebint.
O nuo to pokyčio prasideda ir pažintis su savimi: pradedi stebėti, kas su tavimi darosi, kai, tarkime, negauni šokoladuko. Bet vėlgi, nereikia eiti į kraštutinumus. Nes pastebiu, kad žmonės naujais metais renkasi į kraštutinumą linkusius tikslus. Gyvenime kraštutinumai nėra gerai, visada geriau eiti viduriu. Ir suvokti, kad, jei kartais labai užsinorėję saldumyno jį suvalgysite, nuo to nieko bloga nenutiks. Nes su kraštutinumais patys save užspaudžiame, o galiausiai tai dar pradedame kompensuoti kuo nors kitu. Visur reikia sąmoningumo.“
Nesekti aklai kitais
Jei gerai peržvelgtume savo išsikeltus tikslus, veikiausiai atrastume, kad kai kurie jų sąraše atsirado ne todėl, kad patys sumanėme, kad mums iš tiesų to reikia, o todėl, kad įtaką padarė kiti žmonės, socialiniai tinklai. R. Andrikienė šioje vietoje įspėjo – nepamiršti, kad socialiniuose tinkluose dažniausiai matoma tik vadinamoji parodomoji pusė.
Kitas dalykas, ką patarė pašnekovė, kai išsirenkame žmogų, kuriuo norisi sekti, kai jis tarsi tampa mums autoritetu, neužsikabinti už vieno aspekto, bet įvertinti jį iš kitų pusių:
„Tarkime, žavitės, kad tas žmogus per metus perskaito galybę knygų. Gerai. Bet, ar jis turi šeimą, ką jis dirba, kuo užsiima, kaip gyvena? Jei nukryptume į skaitymą, pats faktas, kad žmogus perskaito daugybę knygų per metus, irgi nėra tik labai geras dalykas. Nes knyga, kaip ir koks filmas ar serialas, ar žaidimas, yra pabėgimas iš savo gyvenimo į fantaziją, jei kalbėsime apie grožinę literatūrą. Vadinasi, tu pabėgi ir negyveni savo gyvenimo. Knygos yra tam, kad gautume išminties ir ją pritaikytume savo gyvenime. Bet, jeigu baigei vieną knygą ir už penkių minučių atsivertei kitą, kada tu gyveni?
Taigi visiems mums labai pravartu pasižiūrėti į savo gyvenimą, o tų, su kuriais lyginamės, pamatyti ir kitas gyvenimo puses, ne tik vieną aspektą. Pasižiūrėkite, ką patys nuveikėte per praėjusius metus. Paprastai žmonės būna nuveikę labai nemažai. O jei dar visa tai tęsdami naujais metais pridėsite tą vieną savo išsikeltą tikslą – bus labai gerai.“
Tikslų reikia siekti nuosekliai ir su džiaugsmu
Specialistės teigimu, planavimas ir nuoseklumas, bandant pasiekti savo išsikeltų tikslų, yra labai svarbūs. Tačiau dažnai kyla noras imti daryti daugiau. Čia pašnekovė ir kelia klausimą – ar tikrai visada reikia daugiau? Pasak jos, jei kasdien perskaitome 10 puslapių knygos, toks kiekis mūsų nespaudžia, nevargina, neatima daug laiko ir sekasi tai išlaikyti, kam save spausti ir išsikelti tikslą, kad nuo šiandien būtinai turiu pradėti perskaityti po 30?
„Jei tau puikiai sekasi laikytis rutinos – kasdien perskaitote po tuos 10 puslapių, tai viskas gerai, per metus perskaitysite pakankamai knygų. O, jei knyga įdomi, ir taip natūraliai daugiau tų puslapių perskaitysite. Tačiau, jei save prispausite, kad būtina daugiau, neišdegs. Taip pat yra ir su sportu, mityba ar kitais dalykais, – sakė R. Andrikienė.
– Išsikeltų tikslų turime siekti lengvai ir su džiaugsmu. Ir tai daryti nuosekliai, ramiai, atkreipdami dėmesį į save, ar tai, ką darote, iš tiesų jums tinka ir jus atitinka, nes tada turėsite rezultatą. Iš esmės didžiausias tikslas kiekvienam mūsų turėtų būti jausti save. Ir svarbiausia suprasti, kad bus kartų, kai negalėsite, praleisite susiplanuotas treniruotes, nepaskaitysite knygos ir pan. Tačiau dėl to nereikėtų savęs bausti, ką žmonės yra linkę daryti, ir tai priimti kaip natūralų dalyką. Negalėjau, nepadariau. Kai galėsiu, toliau ramiai tęsiu tai, ką pradėjau.“
Gali padėti konsultacija su specialistu
Specialistė užsiminė, kad žmonėms, kuriems patiems sunku susidėlioti tikslus ir juose pasimeta, praverčia specialistų konsultacijos: „Dėl profesinių tikslų labai rekomenduočiau pasiimti bent vieną konsultaciją pas tos srities specialistą, kuris padėtų išsigryninti metų tikslą ir kaip kryptingai jo link eiti.
Kalbant apie asmeninius tikslus, jei nepavyksta pačiam susidėlioti, susivokti, ko reikia, o susirašytas sąrašas iš karto kelia atmetimo reakciją, vertėtų nueiti į psichoterapiją ir išsiaiškinti, kas iš tikrųjų man gyvenime yra svarbu. Daug žmonių čia paslysta, ir nebūtinai dėl to, kad iš socialinių tinklų prisigaudė, kaip turi gyventi, bet ir dėl to, kad tam tikrus dalykus įskiepijo tėvai arba draugė pasakė, kad turėčiau kažką daryti kitaip, ir tada bando tuos standartus atitikti.
Bet čia pirmiausia reikėtų pasižiūrėti į tėvus, į draugę ar tuos kitus žmones ir sau atsakyti: ar noriu gyventi taip, kaip gyvena jie? Labai dažnai girdžiu atsakymą „ne“. Todėl į visus savo tikslus labai verta atsisukti ir pasižiūrėti iš kitos pusės.“
Svarbu save pažinti ir išnaudoti stiprybes
Paklausta, kokiu patarimu galėtų pasidalyti, siejant su visais išsikeltais tikslais, kaip pradėti kiekvieną dieną, kaip ją susiplanuoti, kad suspėtume ne tik darbą dirbti ar mokytis, bet ir laiko savo tikslams skirtume, R. Andrikienė sakė, kad čia grįžtame prie to paties – turime pažinti save: kas esame, kas mums tinka ir kas ne.
„Vieno recepto čia nėra. Jei kalbame apie tai, kaip pradėti dieną, kaip ją nugyventi, visų pirma, turėtumėte išsiaiškinti, esate vyturys ar pelėda. Reikia žinoti savo prigimtį.
Ir, aišku, nepamiršti tikslo. Bet jį kurti pagal save, kad atitiktų jus, jūsų gyvenimo būdą. Nes čia labai svarbu yra nelaužyti savęs. Nepasimauti ant silpnybių, o, priešingai, pažinti save ir išnaudoti savo stiprybes, kurios natūraliai duotos.
Ir dėl to, kad kitam sekasi būtent taip daryti, nesiversti per galvą, kad būtent taip turi pasisekti ir jums“, – sakė pašnekovė.
