Nors statistinis lietuvis išmeta 60 kg maisto per metus, tačiau kylančios kainos moko taupyti: pasidalijo, kas išties veikia

Tokiu sparčiu tempu augant maisto kainoms, ne viena šeima pradėjo atidžiau rinktis pirkinių krepšelį, perskaičiuoja savo galimybes, peržiūri kasdienį meniu, dažniau žvalgosi į nukainotas prekes parduotuvėse.

Psichologai sako, kad pirkti prie galiojimo pabaigos artėjančią prekę dar visai neseniai vieniems lietuviams buvo nepatogu, kitiems – netgi gėda. Šiandien, kai kasdien tampame tvaresni, mūsų, kaip pirkėjų, nuostatos ir įpročiai taip pat keičiasi. Didėjant sąmoningumui, proporcingai mažėja išmetamo maisto kiekis, renkamės kokybiškesnius produktus, nebebijome pasidaryti nukainotų prekių, domimės, kaip maistą prikelti antram vartojimui. Visgi, atsakingumo bei žinių renkantis maistą ir jį vartojant mums visiems dar pritrūksta.

Maisto kainos šoko į nematytas aukštumas

„Dar vasarį metinė Lietuvoje fiksuota infliacija siekė 14,2 proc. Toks pokytis viršijo ir metinį vidutinio darbo užmokesčio, ir vidutinės senatvės pensijos padidėjimą. Deja, tačiau labiausiai kainos augo tų prekių, kurių vartojimą sumažinti yra bemaž sudėtingiausia. Pavyzdžiui, maisto kainos per metus paaugo beveik 15 procentų“, – sako Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas.

Pagal vasario mėnesio duomenis, dėl skirtingų priežasčių – mažesnio derliaus, buksuojančios gamybos, karo Ukrainoje ir kitų – per metus labiausiai pabrango daržovės (+36 proc.), miltai ir kiti grūdiniai produktai (+29 proc.), kava (malta) (+24 proc.), pienas (+23 proc.), sūris ir varškė (+21 proc.), aliejai ir kiti riebalai (+19 proc.), jautiena ir veršiena (+16 proc.), nealkoholiniai gėrimai (+16 proc.).

Tvarus pirkimas ir maisto vartojimas gali būti vienas iš būdų, padedantis gyventojams prisitaikyti prie kainų augimo ir sutaupyti. SEB banko užsakymu atlikto tyrimo duomenys rodo, kad 85 proc. respondentų teigia dedantys pastangas propaguoti tvarią mitybą – atsakingai planuoja pirkinius, siekiant išvengti maisto likučių (77 proc.), atsiradusius maisto likučius panaudoja naujai (76 proc.), vengia produktų, kurių sudėtyje yra palmių aliejaus (32 proc.) ar valgo mažiau mėsos (24 proc.).

Statistinis lietuvis išmeta 60 kg maisto per metus

„Nepaisant to, kad Lietuvoje vienas žmogus per metus išmeta 60 kg maisto, ką rodo statistika, akivaizdu, kad turime kur tobulėti vartodami maisto produktus. Vieni paprasčiausių ir lengviausių patarimų – planuoti savo valgiaraštį, į maisto parduotuvę eiti su reikalingų produktų sąrašu, geriausiai kartą ar du per savaitę“, – pataria T. Povilauskas.

Ekonomistas taip pat pataria sunaudoti maisto likučius, pavyzdžiui, tai, kas liko nuo vakarienės, suvalgyti pietums, patiekalus pirmiausia gaminti iš to, ką turime šaldytuve, maisto produktus nuolat peržiūrėti, šaldytuve juos išrikiuoti pagal galiojimo datą, kad netyčia pamiršę neišmestume. Siekiant sutaupyti maistui, taip pat tikslinga pirkti sezoninius produktus, kurių kainos tiksliniais laikotarpiais yra mažesnės.

Kokybiškai valgyti gali kiekvienas

„Nuo vartojamo maisto kokybės priklauso mūsų kasdienė sveikata, energijos lygis, nuotaika. Kokybiškai valgyti gali kiekvienas, nes kokybiškas maistas yra prieinamas visiems. Neretai žmonės klysta galvodami, kad valgyti pilnavertį maistą yra brangu. Nusipirkus geresnį produktą, reikia įvertinti tai, kad žmogus ilgiau jaučia sotumą, gauna daugiau maistinių medžiagų nei pirkdamas prastus produktus, kurių suvalgo didesnį kiekį ir gauna mažiau naudos“, – sako asmeninė trenerė, dietistė Jūratė Gliožerienė.

Dietistė atkreipia dėmesį, kad tos pačios kruopos yra puikus energijos šaltinis, turintis įvairiausių mums reikalingų medžiagų: „Dabar lentynose galima rasti įvairiausių „mandrybių", tačiau vertingiausią mitybą sudaro paprasti produktai. Kiaušiniai, kruopos, mėsa, žuvis, ankštiniai produktai, vaisiai, daržovės, sėklos, riešutai, kokybiškas aliejus ir nebūtinai tyras ir brangus alyvuogių (tinka ir linų, kanapių, rapsų jie yra pigesni), turėtų būti mūsų mitybos pagrindas, iš ko gauname visas reikalingas medžiagas ir puikią savijautą“.

Netinkamai laikomas produktas bus sugedęs dar iki galiojimo pabaigos

J. Gliožerienė sako, kad maisto produktų galiojimo datos pasibaigimas dar nereiškia, kad produktas yra nebetinkamas vartoti: „Visada reikia naudoti organoleptinę patikrą, įvertinti skonį, kvapą, produkto išvaizdą. Produktas turi būti nepakeitęs kvapo, nepraradęs šviežio maisto tekstūros, turi būti nepakitęs skonis. Atsiradus pelėsiui, gleivėms, nemaloniam kvapui, spalvos pokyčiams, kartumui, rūgštumui ar kitam nemaloniam skoniui produktą geriau išmesti, taip apsisaugosime nuo apsinuodijimo, kurio pagrindiniai požymiai yra galvos svaigimas, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, jėgų stoka, galvos skausmas“.

Kiekvienas produktas, pasak dietistės, genda savaip: duona supelija, pieno produktai taip pat pasidengia pelėsiu arba atsiranda surūgimo kvapas ir skonis, riešutai ir aliejus įgauna nemalonų (oksidacijos) kvapą, apdorotos bulvės apsigleivėja, daržovės ima pūti, suvysta. Pastebėjus bent vieną iš šių požymių, produktas tampa nesaugus vartojimui.

„Produktai, kurių galiojimo laikas yra prie pabaigos, parduodami su akcija yra saugūs vartoti. Svarbu įsitikinti, kad pakuotė yra nepažeista, produktas neturi jokių pokyčių, kuriuos paminėjau anksčiau. Didelę reikšmę turi produkto laikymo sąlygos. Jeigu produktas buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, didelė tikimybė, kad jis bus sugedęs net nesulaukus galiojimo laiko pabaigos“, – atkreipia dėmesį dietistė.

J. Gliožerienė sako, kad sausi maisto produktai savo maistinę vertę išlaiko dar ilgą laiką po galiojimo datos, kuri nurodyta ant pakuotės. Jeigu produktas laikomas tinkamomis sąlygomis, tuomet, pavyzdžiui, kruopas, makaronus, marinuotas daržoves dar galima vartoti apie 12 mėnesių po pasibaigimo datos. Su „šlapiais" produktais yra kitaip: pieno produktus, mėsą, žuvies produktus reikėtų suvartoti iki 7 dienų po pasibaigimo datos ir būtina įvertinti, ar nėra pakitimų. Prieskoniai, padažai gali būti vartojami iki 24 mėn. po galiojimo datos, jeigu nėra pakitimų.

Tinkamai užšaldyta mėsa gali išlikti nepakitusi iki metų

„Rimi Baltic“ socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo vadovas Liudvikas Aleliūnas sako, kad užšaldyti galima daugumą maisto produktų, vis tik dažniausiai tai darome su produktais, kurių galiojimo laikas yra itin trumpas, tokiais kaip mėsa, žuvis, tešla, paruošti maisto produktai ir pan. Labai svarbu užšaldyti maistą prieš galiojimo laiko pabaigą, antraip užšaldytas produktas bus nebesaugus vartoti. Na, o tą padarius, produkto galiojimo laikas gerokai prailgėja. Pavyzdžiui, užšaldytos mėsos kokybinės savybės gali išlikti net iki 12 mėnesių.

Paklausus apie idėjas, kaip originaliai panaudoti besibaigiančius galioti produktus, L. Aleliūnas sako, kad būdų yra įvairių, o geriausi – laiko patikrinti, kuriuos skirtingais sezonais nuo seno praktikuodavo mūsų tėvai ir seneliai: „Pavyzdžiui, agurkų perteklių vasarą galima rauginti arba marinuoti, o uogų ar vaisių perteklių – termiškai apdoroti ir gaminti įvairias uogienes, džemus ar kompotus. Taip pat vakuumuoti, šaldyti, džiovinti ar liofilizuoti. Paprastesni būdai – kepti įvairius kepinius ar trinti kokteilius“.

Kulinarijos technologė: drąsiai kelkite maistą antram vartojimui

„Duonos gaminiai gali būti supjaustomi ir išdžiovinami, o paskui naudojami kaip skrebučiai prie sriubos ar salotų. Sumalus džiovintus duonos gaminius iki džiūvėsių galima į juos volioti maltos mėsos gaminius, naudoti kepsnių paniravimui ar dėti į pyragus, pakeičiant jais dalį miltų“, – kaip panaudoti produktus, kad patiekalais iš jų būtų galima įmanoma mėgautis kuo ilgiau, pataria „Rimi“ kulinarijos technologė Lina Barčaitė.

Pieno produktus, pavyzdžiui kefyrą, pieną ar jogurtą, L. Barčaitė siūlo pasaldinti – dėti mėgstamų ingredientų ir daryti drebučius. Tai pagreitins ir paįvairins jų sunaudojimą. Tuo tarpu varškės sūrį galima paprieskoniuoti ir iškepti.

„Jeigu matome, kad nespėsite suvartoti prinokusių uogų ar vaisių, galite juos nulupti, supjaustyti gabalėliais ir užšaldyti. Užšalę jie puikiai tiks gaminti ledams, plakti kokteiliams, kepti pyragams ar virti košėms. Tuo tarpu bebaigiančią galioti uogienę galima panaudoti pyragui iškepti. Tiesa, pradedančių gesti vaisių ir uogų šaldyti nerekomenduojama“, – atkreipia dėmesį kulinarijos technologė.

Atskirkite gerus vaisius ir daržoves nuo pradėjusių gesti

Renkantis pačius vaisius ar uogas kulinarijos technologė pataria atkreipti dėmesį į kilmės šalį. Jei tai yra atvežtinis produktas, jam atvežti prireikė daugiau laiko nei lietuviškam, tad jis bus nuskintas anksčiau ir galimai greičiau pradės gesti. Dar labai svarbu pasižiūrėti, kaip atrodo šalia esantys vaisiai ar uogos. Jeigu jie suglebę ar praradę spalvą, nebus didelės tikimybės, kad ir paimtas vaisius ar uoga nesuges greičiau.

Pradėję gesti vaisiai ir daržovės parduotuvėse operatyviai atskiriami nuo gerųjų – šios taktikos, pasak pašnekovės, reikėtų laikytis ir namuose, nebent norite, kad šalia esantys vaisiai greičiau sunoktų. Vaisius, uogas ir daržoves rekomenduojama pirkti mažesniais kiekiais ir dažniau, kad vėliau nepanaudojus neprireiktų jų išmesti.

Sutaupykite apsipirkinėdami parduotuvėse

„Planuojant produktus visada verta pasidomėti tuo metu vykstančiomis specialiomis akcijomis, kurios padeda gerokai pigiau įsigyti reikiamas prekes – apie jas kiekvieną savaitę skelbiame kainų leidinyje, reklamose medijos ir socialinės medijos kanaluose, interneto svetainėje“, – pataria L. Aleliūnas.

Tuo tarpu, atvykus į parduotuvę, tinklo atstovas kviečia nenuvertinti ir prekių su išpardavimo kaina – tai trumpesnio galiojimo prekės, kurios tinka vartojimui, tačiau turi būti greičiau išparduodamos. „Kita vertus, pavyzdžiui, mūsų parduotuvių vaisių skyriuje prie bananų lentynų galite rasti ir krepšį su bananais maišeliuose, paženklintuose 30 proc. nuolaida – šiuos bananus pirkėjai nuskabė nuo kekių, todėl pagal standartą pagrindinėje lentynoje būti nebegali. Ar nuo to jie tapo prastesni? Tikrai ne, o įsigyti galima kur kas pigiau“, – pastebi L. Aleliūnas.

Pašnekovas taip pat atkreipia dėmesį, kad produktų didesnėse pakuotėse kaina, skaičiuojant per kilogramą ar litrą, dažniausiai yra mažesnė nei mažesnėse pakuotėse. Planuojant į priekį, didesnį produkto kiekį labiau apsimoka, todėl mūsų prekybos tinkle organizuojamos „Mamutų dienos“, per kurias sutaupyti galima išties efektyviai.

„Tad turint gerą planą ir apsipirkimo procesas bus trumpesnis bei efektyvesnis. Na, o tiems, kam didelėje parduotuvės erdvėje orientuotis yra sudėtinga, mielai rekomenduojame atrasti apsipirkimą mūsų elektroninėje parduotuvėje, kur neskubant galima atidžiai apgalvoti savo pasirinkimus“, – pataria L. Aleliūnas.

Atkreipkite dėmesį į prekių ženklinimą

L. Aleliūnas sako, kad maisto produktai gali turėti dviejų tipų galiojimo laikus. Vienas jų yra „Tinka iki“ – ši data žymi iki kada produktas yra saugus vartoti. Paprastai ji rašoma ant trumpo galiojimo maisto produktų, tokių kaip mėsa, pienas ar žuvis. Šiuo atveju jokių kompromisų būti negali – peržengus datą produktą būtina utilizuoti.

Tuo tarpu antrasis produkto galiojimo laiką nusakantys ženklinimas – „Geriausiai iki“ – žymi iki kada produktas yra maksimaliai kokybiškas, tačiau ir po šios datos produktas vis dar saugus vartoti. Tiesa, svarbu įvertinti, ar ant jo nėra akivaizdžių maisto saugos problemų – pelėsio, puvėsio, nesklinda blogas kvapas. Paprastai tai produktai, kurie turi ilgą galiojimo laiką: kruopos, makaronai, kava ir pan. Taigi, peržengus šią datą produktas vis dar saugus vartoti, bet gali pakisti tam tikros kokybinės savybės: skonis, kvapas, lipnumas ir pan.

Dažniausiai pastebimas sveikatos simbolis – Rakto skylutė

Sveikumo logotipais ir simboliais siekiama interpretuoti maistinę informaciją ir atkreipti vartotojų dėmesį į etiketę, ypač tais atvejais, kai spaudžia laikas. ES teisės aktai jų nurodyti nereikalauja, bet jie yra reglamentuojami kai kuriose šalyse. Vienas dažniausiai pastebimų sveikatos simbolių Šiaurės ir Baltijos šalyse yra Rakto skylutėssimbolis.

Rakto skylutės simbolis buvo sukurtas siekiant vartotojams padėti pasirinkti sveikiausią maisto kategorijos produktą Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje, Islandijoje, Lietuvoje ir Makedonijoje. Rakto skylute pažymėtuose maisto produktuose yra mažiau cukraus ir druskos, daugiau skaidulų ir visų grūdo dalių miltų, sveikesni riebalai arba riebalų yra mažiau nei tos pačios rūšies maisto produktuose, nepažymėtuose šiuo simboliu. Tai savanoriškas sveikumo logotipas, t.y. produktų atitikimą Rakto skylutės reikalavimams užtikrina patys gamintojai. Siekdama savo tikslo skatinti sveiką gyvenseną, „Rimi Goodlife“ prekės ženklu žymimi produktai kuriami pagal labai panašius kriterijus, kurie taikomi Rakto skylutės simboliui.