Atrodo, kad sportuoti nori visi – tiek Klaipėdos rajono Girininkų kaime gyvenantys jaunuoliai, tiek Prienuose vaikus auginančios mamos, tiek iš pirmo žvilgsnio atrodytų sporto klubų stygiumi negalintys skųstis Vilniaus stoties rajono gyventojai. Nori, tačiau ar yra pasiryžę sportuoti?
Sveikuoliai tikina, kad norintiems sportuoti sporto klubų trūkumas tikrai negali tam sutrukdyti. Jiems antrina ir sporto klubų atstovai tikinantys, kad nors centralizuotų sportui skirtų vietų poreikis jaučiamas, naivu tikėtis, kad į regionus jie sutrauktų minias sveiku gyvenimo būdu susidomėjusių jaunuolių.
Nesvarbu kur, svarbu kas
DELFI skaitytojas iš Rokiškio tikino norintis, kad šiame mieste atsidarytų sporto ir laisvalaikio centras. Didelės reikšmės jam neturi ir tokio centro vieta. Svarbu – kad tokiame centre būtų galima sportuoti pagal specialistų parengtas programas, jame būtų pirčių ir baseinų.
„Artimiausia vieta, kur žmonės gali sportuoti, tai mokyklos stadionas, - šyptelėjo vaikinas, - o jei rimtai, tai kiti miestai, kur jau kasdien nei privaikščiosi nei privažinėsi“.
Panašaus centro norėtų ir Alytuje gyvenanti Jovita. Tiesa, merginos svajonėse į „Impuls“ sporto ir sveikatingumo centrą panašus pastatas, kuriame sumokėjus mėnesinį mokestį gautumei visą paslaugų kompleksą.
„Galėtų būti visas kompleksas - treniruoklių salė, aerobika, pilatess, jogos užsiėmimai, po kurių galima būtų pasinaudoti baseinu, burbuline vonia ir pirtimi“, - siūlė moteris.
Tokiam centrui ji yra netgi numačiusi vietą – ji siūlo jį įrengti vietoje senosios autobusų stoties.
Sporto salė – vietoje sporto aikštės
Sporto klubo nori ir Vilniaus stoties rajone gyvenantis DELFI skaitytojas. Jo teigimu, tai turėtų būti paprastas sporto klubas papildomai teikiantis kitas sporto paslaugas, pavyzdžiui, aerobikos treniruočių.
„Svarbu, kad jis būtu erdvus ir jame dirbtų kvalifikuoti treneriai. Vienas klubas netoli stoties yra, tačiau įkūrus antrą klientų tikrai atsirastų, nes pastarasis nėra didelis, o žmonių šiame rajone nėra daug. Į tokį sporto klubą susirinktų žmonės iš įvairių mikrorajonų, pavyzdžiui, Liepkalnio ir Naujininkų. Svarbiausia parinkti tinkamą vietą, kur būtu patogu nusigauti pėsčiomis ar su viešuoju transportu“, - patikino idėjos autorius.
O štai Panevėžyje Justas pasigenda uždarų lauko teniso kortų. Jo teigimu, tokie kortai galėtų atsirasti bet kurioje miesto vietoje. Svarbu, kad būtų įrengta elemantari infrastruktūros – asfaltuotas kelias ir parkavimo vietos.
„Galėtų veikti 6-8 teniso aikštelės su nedide kavine, kurioje būtų galima gauti elementarių patiekalų bei nealkoholinių gėrimų“, - patikino Justas.
Tuo tarpu kitas DELFI skaitytojas iš Šilalės rajono Tenenių miestelio sporto salę siūlo įrengti vietoje sporto aikštės.
„Sporto salėje turėtų būti krepšinio bei tinklinio aikštelės, taip pat ir treniruoklių salė“, - lūkesčius išsakė vaikinas.
Norintiems sportuoti užtenka ir bėgimo batelių
„Tai yra vienas iš būdų save pateisinti – niekas manęs nekviečia į salę, nėra pakeliui esančios sportui skirtos vietos... Pati geriausia vieta fiziniam aktyvumui yra parkas, miškas ar laukyvietė. Sėsk ant dviračio ir važiuok sau“, - optimistiškai buvo nusiteikęs D. Kepenis.
Tačiau jis tikina suprantąs, kad tiems, kurie nėra judėję, pirmieji žingsniai yra labai nedrąsūs. Tokiems, jo teigimu, reikia ne prabangių sporto salių, o gerų trenerių, kurie padėtų pradėsi sveikai gyventi. Tad jis linkęs daryti išvadą, kad jei tokia problema – aktuali, daugėja naujai sportu susidomėjusių žmonių.
„Salės su gerais specialistais nebankrutuoja. Jos būna ypatingai populiarios jaunimo tarpe ir tarp vyresnio amžiaus žmonių. Jeigu teikiamos kokybiškos paslaugos, o verslininkas sugeba patraukliai pateikti informaciją, verslo idėja tikrai bus sėkminga. Ypatingai dabar, kai yra pavasaris, ateina vasaros sezonas ir visi nori būti liekni bei sveiki. Dabar pats metas tai daryti“, - įsitikinęs D. Kepenis.
Tiesa, jis priminė, kad už sveiką žmonių gyvenseną turi būti atsakingi ne tik privatūs verslininkai, bet ir viešosios įstaigos. Savo sveikata susirūpinę žmonės neturėtų bijoti konsultuotis tiek su šeimos gydytojais, tiek su naujai įkurtais Visuomenės sveikatos biurais.
„Sveikatos biurų uždavinys yra padėti verslininkams rašyti projektus, gauti paramą iš Europos fondų ir tokius sporto centrus kurti. Sporto centrai neprivalo būti dideli, užtenka, kad ten mankšintųsi 15 žmonių ir tai apsimokėtų visiems“, - patikino D. Kepenis.
Regionų atstovai nesutaria
Tuo tarpu regionų atstovai laikosi nevieningos nuomonės. Alytaus sporto ir rekreacijos centro direktorius mano, kad šiame mieste sportavimui skirtų erdvių tikrai pakanka, o štai Rokiškio rajono Kūno kultūros ir sporto centro direktoriaus pavaduotojas moksleivių sportui tikina, kad jo vadovaujamame regione atitinkančios standartus sporto salės tikrai trūksta.
„Rokiškyje sporto salių labai trūksta, mūsų auklėtiniai netgi patys netelpa į jas. Sunku kalbėti ir apie varžybų vykdymą, nes dabar esanti sporto salė tam yra pernelyg maža. Toks kompleksas būtų labai reikalingas, nes išsispręstų ne tik gyventojų problemas, bet ir mokyklų – jų mokiniai galėtų treniruotis naujoje salėje“, - įsitikinęs E. Ščiuplys.
Tiesa, kalbėdamas apie baseinų bei pirčių šiame regione trūkumą jis pabrėžė, kad pagal vyriausybės programą, 2015 metais yra numatyta statyti baseiną, kuriame tikrai turėtų atsirasti vietos ne tik pirtims, bet ir treniruoklių salėms.
Tuo tarpu Alytaus atstovas Tomas Stupuris tegalėjo pasidžiaugti, kad sportui skirtų vietų Alytuje tikrai netrūksta ir užsiėmimų kainos gana mažos. Jis abejoja, ar DELFI skaitytojos idėja Alytuje atidaryti kompleksinį sporto centrą pasiteisintų.
„Alytuje žmonės labai daug dirba su europiniais projektais ir labai sėkmingai pritraukia investicijas. Yra daugybė įvairiausių vietų, kur galima sportuoti – turime bene daugiausiai Lietuvoje naujų sporto bazių. Nemanau, kad naujas sporto kompleksas yra reikalingas“, - pasakojo T. Stupuris pridurdamas, kad Alytuje gausu ne tik mokamų užsiėmimų, bet ir iniciatyvų sportuoti parke, lauko aikštelėse ar kitose atvirose erdvėse.
Dėmesys sveikai gyvensenai išaugo
„Neretai išgirstame skundų dėl aktyvios sporto veiklos trūkumo – ypač mažesniuose miestuose ir rajonuose. Tenka apgailestauti, kad nemažai Lietuvos gyventojų mažesniuose miestuose ir miesteliuose retai užsiima sportine veikla, nes turi mažiau pasirinkimo galimybių, o visuomeninių aktyvios gyvensenos iniciatyvų yra daug mažiau nei miestuose. Todėl sveikatingumo sričiai regionuose dar yra kur plėstis ir tobulėti“, - patikino V. Šiugždinis.
Jo teigimu, pagrindinė bėda slypi tame, kad mažesnių miestų gyventojai neturi galimybės lankytis sveiką bei aktyvią gyvenseną propaguojančiuose ir skatinančiose iniciatyvose ar klubuose. Į tai, V. Šiugždinio teigimu, turėtų sureaguoti ir verslininkai – nors sporto klubo populiarumui įtaką daro sezoniškumas, jis pastebi, kad ši verslo sritis pelno stoka tikrai nesiskundžia.
„Jei sporto klubas valdomas sąmoningai, o pelnas atperka investicijas, vadinasi, tokia investicija yra sėkminga. Tačiau greitos grąžos šiame versle tikėtis nereikia, ypač regionuose, kur sporto klubo veiklos organizavimas yra sudėtingas darbas, reikalaujantis didžiulio įsitraukimo. Gal todėl dažniausiai sporto klubų veiklą pradeda žmonės, artimai susiję su sportu – buvę sportininkai ar treneriai“, - patikino jis.
Nereikia nuleisti rankų, jei nėra galimybių
„Jeigu šalia nėra jokio sporto klubo, sportuoti galima ir kitur – yra gausybė programų, treniruoklių ar pratimų, kurie puikiai tinka sportui namie ar atviroje erdvėje. Prasidėjus pavasariui, sportuoti galima parke, miške ar kitoje atviroje erdvėje. Žinoma, prieš pradedant užsiimti bet kokia fizine veikla, svarbu pasikonsultuoti su asmeniniu treneriu ir gydančiu gydytoju, įsivertinti sveikatos būklę, fizines galimybes“, - priminė V. Šiugždinis.
Pasak jo, sportuojant be asmeninio trenerio priežiūros visuomet kyla šiokia tokia rizika sveikatai, todėl reikia būti atsargiems, nepersistengti – ypač pradėjus sportuoti po ilgos pertraukos be fizinės veiklos, nepervargti, atkreipti dėmesį į buvusias traumas ar sirgtas ligas.
„Bet kokiu atveju, noras sportuoti visuomet yra skatinamas, todėl neverta nuleisti rankų ar pamiršti sportą vien dėl tam tikrų galimybių trūkumo. Sveikata ir gera savijauta išlieka didžiausia žmogaus vertybe, kurią būtina saugoti bei puoselėti“, - patikino sporto ir sveikatingumo klubo vadovas.