Pustrečios tonos atliekų per mėnesį
DELFI apsilankė jau tryliktus metus veikiančioje maisto atliekų surinkimo ir perdirbimo įmonėje „Horeca sprendimai”, kuri aptarnauja klientus tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje. Perdirbimui maisto atliekos surenkamos iš tarptautinių kompanijų, prekybos centrų, gamybos fabrikų bei vidutinio ir smulkaus verslo: viešbučių, kavinių, restoranų, mokyklų, ligoninių ir darželių.
„Šiuo metu mūsų įmonė surenka apie 2500 tonų maisto atliekų per mėnesį. Iš surinktų maisto atliekų yra gaminama energetinė biomasė arba kitaip – žaliava biojėgainėms, iš kurios gaminama šiluma arba elektra”, – pasakoja įmonės direktorius Vytautas Keršys.
Įmonė surenka ne tik maisto atliekas, bet ir maistinius riebalus bei netinkamas prekes, tokias kaip kosmetika ar žaislai. „Horeca sprendimai” plėtros vadovas Laurynas Rinkevičius teigia, kad daugiausia ne maisto atliekų yra surenkama iš prekybos centrų, tačiau bendrame sraute jos sudaro nedidelę dalį, apie 3–5 proc: „Tarp ne maisto atliekų dominuoja prekės praradusios prekinę išvaizdą, netinkamos saugiai naudoti arba neatitinkančios ES reikalavimų.”
Atliekose pastebimas sezoniškumas
Konteineriuose surinktos maisto atliekos iškraunamos viename iš sandėlių, vėliau jos sudedamos į atskyrimo įrenginį, kur yra atskiriamos nuo pakuočių. Ištuštinti konteineriai yra išplaunami ir parengiami kitai kelionei. Tokių konteinerių įmonė skaičiuoja jau daugiau nei tūkstantį.
„Kas rytą mūsų automobiliai išvažiuoja pas klientus, iš jų surenka pilnus konteinerius ir jiems duoda vėl tuščius. Klientų turime virš tūkstančio, todėl galime sakyti, kad esame lyderiaujanti įmonėje šioje srityje. Klientai yra įpareigoti į konteinerius išmesti tik maisto atliekas”, – pasakoja „Horeca sprendimai” pardavimų vadovė Sigita Matulevičiūtė.
Surenkant maisto atliekas pastebimas ir dėsningumas – surenkamuose kiekiuose atsispindi ir šventinis laikotarpis arba vaisių bei daržovių sezonas. „Pavyzdžiui, vasarą, kuomet perkama daug daržovių, vaisių, tokie nebetinkami vartojimui produktai atkeliauja pas mus būti perdirbami”, – sako S. Matulevičiūtė.
Atskyrus maisto atliekas nuo pakuočių, iš jų specialiame įrenginyje gaminama biomasė, kuri vėliau yra supilama į specialią cisterną ir iškeliauja į biodujų jėgaines, kur virsta šiluma arba elektra. Šiuo metu įmonė bendradarbiauja su Lietuvos ir Latvijos biodujų jėgainėmis.
Pašnekovė papildo, kad ne maisto atliekų yra surenkama žymiai mažiau dėl to, kad ši produktų sritis yra labiau kontroliuojama, o maisto atliekų galimai susidarysiančio kiekio aiškiai nuspėti neįmanoma, nes tai ne tokia kontroliuojama atlieka.
Perdirbimo būdas – efektyviausias
Minėtąją biomasę gamina moderni įranga, kuri įmonės buvo įsigyta su Europos Sąjungos pagalba. „Įmonėje buvo įgyvendintas technologinių ekoinovacijų diegimo projektas, kurio metu pradėta naujo produkto gamyba iš atliekų.
Įsigyta būtina šio produkto gamybai moderni įranga ir išplėtota įmonės veikla. Naujas produktas iš atliekų mažina neigiamas klimato kaitos ir šiltnamio efekto pasekmes”, – sako V. Keršys.
Toks perdirbimo būdas pasirinktas todėl, kad jis, anot pašnekovų, yra efektyvus bei teikia naudos aplinkai ir atliekų tvarkymo sistemai Lietuvoje. „Šiuo metu bene populiariausias yra kompostavimas, kuris, mūsų nuomone, yra ne itin naudingas vystant žiedinę ekonomiką”, – teigia V. Keršys
Pakuotes įvardijo kaip problemą
S. Matulevičiūtė išskyrė ir maisto pakuočių problematiką. Anot jos, pakuotės daugeliu atveju yra perteklinės. Atskirtos maisto atliekų pakuotės taip pat yra panaudojamos energijai išgauti – jos iškeliauja į termofikacinę jėgainę Klaipėdoje, kur yra sudeginamos: „Tačiau mes visada ieškome sprendimų.
Manome, kad deginimas nėra tinkamiausias sprendimas, nes čia susidaro nemažai plastiko, kurį tikrai būtų galima perdirbti. Galbūt ateityje surasime partnerių, kurie paimtų iš mūsų atskirtas pakuotes ir jas perdirbtų.”
Stebimas ir biomasės kaloringumas
Atkeliavusios į perdirbimo įmonę maisto atliekos yra sutvarkomos per vieną dieną. Maisto atliekos iš klientų surenkamos už sutartinį mokestį, kuris yra pritaikomas kiekvienam klientui individualiai, priklausomai nuo atliekų kiekio, kliento aptarnavimo vietos, svorio bei surenkamų atliekų energetinės vertės.
Beje, gaminamos biomasės energetinis kaloringumas yra nuolat stebimas, atsižvelgiant į biodujų jėgainių rekomendacijas.
Nors šiuo metu su aplankyta įmone bendradarbiauja daugiausia juridiniai asmenys, tačiau S. Matulevičiūtė patikino, kad pateikus užklausą bendradarbiauti galėtų pradėti ir fizinis asmuo.
Pasidomėjus, ar įmonė ketina plėstis, L. Rinkevičus patikino, kad dėl dažnai į komunalinių atliekų srautą maisto atliekų numatyta plėtra į atliekų surinkimą iš gyventojų, taip pat ketinama plėsti bendradarbiavimą su kaimyninėmis šalimis.
Išskyrė maisto perdirbimo trūkumus
Paprašius pakomentuoti maisto atliekų perdirbimo situaciją Lietuvoje, V. Keršys patikino, kad ji yra pakankamai gera, tačiau konkrečiu įmonės atveju trūksta biodujų jėgainių, su kuriomis būtų galima bendradarbiauti: „Biodujų rinka apmirusi, trūksta paramos. Didžiausia biodujų gamybos problema ta, kad jų technologinis procesas apjungia kelias ministerijas.
Biodujos gaminamos iš žemės ūkyje atliekančių produktų: mėšlo, žaliosios masės. Tai susiję su Žemės ūkio ministerija. Iš kitos pusės, tas procesas gali suskaidyti visas biodegraduojančias atliekas. Tada tai Aplinkos ministerijos klausimas.
Galutinis produktas, toks kaip biometanas, ir iš jo pagaminta šiluma bei elektra yra Energetikos ministerijos klausimas, tačiau gamybos skatinimo klausimas patikėtas kitai ministerijai. Taip pat Lietuvoje nėra suteikiama pakankamai galimybių biojėgainių statybai ir infrastruktūrai. Tai taip pat apsunkina žiedinės ekonomikos plėtros galimybes.”
V. Keršys taip pat pridūrė, jog, deja, bet valstybės politika ir strategija maisto atliekų tvarkyme yra gana silpna ir neturi aiškių krypčių, neapima viso maisto atliekų sukūrėjų sektoriaus. Anot pašnekovo, reiktų skirti daugiau priemonių maisto atliekų susidarymo prevencijai: „Trūksta kontrolės mechanizmo. Sunkiai apibrėžiamos ir žemės ūkio atliekos – dažnai jos paliekamos tiesiog supūti laukuose.”