Tokį medų dovanoja net prezidentai
Kauno technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos instituto docentas, dr. Visvaldas Varžinskas ir jo bendramintis, finansų specialistas Paulius Chockevičius pasakoja, kad dabar nuolatos kalbama apie klimato kaitą, besaikį išteklių vartojimą ar kitas aplinkosaugos problemas, bet paraštėse lieka dar vienas svarbus Žemei ir žmonijai aspektas – spartus bičių populiacijos nykimas. Idėja pradėti bitininkauti mieste vyrams kilo tada, kai jie nusprendė apjungti bitininkystės patirtį ir aplinkosaugos mokslo žinias.
„Iškėlėme sau tikslą prisidėti prie nykstančių bičių išsaugojimo ir tuo pačiu siekiame kurti aplink save tvarią, sąmoningą ir ekologišką miestų bendruomenę. Miesto bitininkystė – populiarėjanti miesto gyventojų veikla pasaulyje. Turėti avilius ant savo biurų, viešbučių ar verslo pastatų tapo prestižo ir socialinės verslo atsakomybės išraiška, o suneštas medus – puiki verslo dovana, kurią dovanoja net prezidentai”, – teigia V. Varžinskas.
Šiuo metu miesto bitininkai bityne Paštuvoje prižiūri virš 40 bičių šeimų – ten auginamos bičių šeimos vėliau keliasi gyventi į miestus. Pradėję savo veiklą, prieš porą mėnesių kauniečiai ant stogų įkūrė pirmąsias 4 bičių šeimas. Dabar vyrai ketina bites įkurdinti miesto aplinkoje ne tik Kaune, bet ir Vilniuje. Drauge bitininkai įkūrė ir miesto bitininkystės judėjimą „Urbanbee.lt”, teikia miesto bitininkystės paslaugą ir siekia padėti tiems, kas nori globoti ant savo stogo bičių šeimas, tačiau neturi žinių ar galimybių patys tuo užsiimti.
„Naujienos apie miesto bitininkystę pradėjo sklisti labai greitai, susidomėjusiųjų skambučių ar laiškų sulaukiame kasdien, tad jau rugpjūčio viduryje dar mažiausiai 10 šeimų įsikurs ant Vilniaus ir Kauno namų ir biurų. Turime sukaupę ne tik bitininkavimo įgūdžių, bet ir visą būtiną techninę bazę”, – sako P. Chockevičius.
Mieste bitininkauti sunkiau nei kaime
Pašnekovai tikina, kad, kaip bepasirodytų keista, bitėms gyventi mieste yra kur kas palankesnės sąlygos nei laukuose, kuriuose kultivuojamas žemės ūkis. „Šis paradoksas – vienas iš bitininkystės mitų. Taip yra dėl kelių svarbių aspektų. Miestuose žiemos švelnesnės, šiltesnės nei užmiestyje, todėl bitės čia geriau peržiemoja.
Žemės ūkyje vyrauja monokultūros, todėl didžiuliuose plotuose nėra žiedų įvairovės. Kai laukai nužydi, žiedų nelieka. O štai miestuose augalų žydėjimas nesibaigiantis, o žiedų įvairovė yra neprilygstama – jie skleidžiasi parkuose, skveruose, privačiuose darželiuose, balkonuose.
Todėl bitės miesto teritorijose nektaro gali rasti nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Be to, žemės ūkyje intensyviai naudojami bitėms kenksmingi pesticidai ar kiti cheminiai preparatai. Mieste chemikalai nepilami – nei parkuose, nei skveruose, nei balkonuose, nei darželiuose”, – tikina Visvaldas.
Miesto bitininkystės trūkumais V. Varžinskas įvardijo tai, kad bitininkauti mieste yra kur kas sunkiau nei kaimo vietovėse, nes avilius, visą įrangą, meduves ir kitas priemones reikia nešioti aukštyn-žemyn laiptais ar kopėčiomis.
„Taip pat bitės gyvendamos ant stogų yra daug aukščiau nuo žemes, tai atstoja jų natūralią buveinę – dreves aukštai medžiuose. Bičių šeimos gyvendamos aukščiau yra mažiau pasiekiamos drėgmės padarinių. Gyvendamos bitės ant stogų, gali netrukdomos pakilti ir nusileisti į savo avilius. Jų pakilimo takai nesikerta su žmonių erdvėmis, tad tiek žmonės išlieka saugūs, tiek bitės ramios. Pačios bitės, jei yra tinkamai prižiūrimos, nesukelia jokios grėsmes.
Juk bitės yra taikios ir gelia tik kai kyla grėsmė ir pavojus. Bitės niekada neskrenda į patalpas pro atvirus langus, o jei netyčia skersvėjis jas įpučia į vidų – kuo skubiau bando iš patalpos pasprukti”, – papildo Paulius.
P. Chockevičius pasakoja, kad jų aviliuose įkurdintos bitės yra iš specialiai išvestos, Bakfasto veislės linijos, todėl nėra agresyvios ir nepuola žmonių.
Bičių darbas prilygsta milijardams eurų
V. Varžinskas teigia, kad bitės yra vieni svarbiausių gyvūnų, užtikrinant augalų biologinę įvairovę. Sumažėjus šių vabzdžių populiacijoms miestų parkai ir sodai neteko svarbiausio savo apdulkintojo. Anot Visvaldo, pasirodė, kad vien vėjo šiam darbui atlikti nepakanka.
„Be medaus gamybos, bitės yra svarbūs žydinčių augalų, tarp jų – vaisių ir daržovių, apdulkintojai. Jungtinės Tautos apskaičiavo, kad bičių ir kitų apdulkintojų per metus atliekamą darbą galima įvertinti 153 mlrd. eurų”, – sako V. Varžinskas.
Pasiteiravus, ar bitininkavimas mieste yra tvarus ir ekologiškas procesas, Paulius teigia, kad bitininkavimo tvarumas priklauso ne nuo vietos, kurioje yra įkuriamos bitės, o nuo pačių bičių veiklos: „Ekologiškumą ir tvarumą lemia bitininko tikslai ir priemonės, kurios yra naudojamos. Tokių sprendimų yra gausybė. Pavyzdžiui, vaistų, skirtų gydyti bites nuo varroa erkučių pasirinkimas. Mes praktikoje naudojame tik ekologiškus vaistus iš natūralių esančių gamtoje rūgščių.
Šie vaistai, kitaip nei plačiai paplitę cheminio pagrindo vaistai, nepalieka cheminių medžiagų likučiu bičių vaške, koriuose, meduje ar avilyje. Taip pat naudojame avilius pagamintus rankomis iš natūralaus medžio masyvo. Iš bičių imame tik medaus perteklių, o visa, tai ką lizde sukaupia pačios, paliekame bitėms. Tai yra tik keletas tvarios bitininkystės principų.”
Bitės gyvena ir katedroje, ir rūmuose
V. Varžinskas tikina, kad šiuo metu, kai bičių populiacijos išsaugojimo problematika tampa vis aktualesne, atsiranda vis daugiau iniciatyvų bites apgyvendinti miestuose ant stogų. Vieni iš pirmųjų Lietuvoje ant stogų apgyvendinę bites – viešbutis „Kempinski” Vilniuje.
„Taip pat matome ir SBA koncerno iniciatyvą, kurio dėka bitininkaujantys įmonės darbuotojai ant įmonės valdomų pastatų įkurdina avilius. Miestuose bičių buvo visada, tik mes jų dažniausiai nepastebime. Mieste be individualių namų ar bitininkų iniciatyva įveistų, kaimynystėje turime ir laukinių bičių”, – sako Visvaldas.
Abu pašnekovai teigia, kad miesto bitininkystė tikrai buria ir vienija bendruomenes, pavyzdžiui, Lenkijoje, Varšuvoje miesto bitininkystės bičiulių vietinės bendruomenės aikštelėse ar prie namų kuria žalias erdves su medingais augalais.
„Anglijoje irgi yra populiaru daugiabučių gyventojams jungtis, kurti savo aplinkoje žalias erdves ir laikyti bites. Gyventojai džiaugiasi turėdami galimybę paragauti šviežio medaus nuo savo stogo ar paskanauti šviežių užaugintų daržovių ar žolelių. Stogų apželdinimas dažniausiai yra sekantis žingsnis po bičių įkurdinimo ant stogo”, – pasakoja Paulius.
Viena neįprasčiausių vietų bitininkavimui P. Chockevičius įvardijo neseniai gaisro nusiaubtą Paryžiaus Dievo Motinos katedrą. Kitą rytą po gaisro buvo pranešta, kad vienuolių ant katedros stogo įkurti aviliai nenukentėjo, o visos bičių šeimos išgyveno. Dar vienas neįprastas bitininkavimo pavyzdys yra Didžiosios Britanijos princo Čarlzo rezidencija Highgrove. Ten įkurtas miesto bitynas yra itin vertinamas net pačios karalienės Elžbietos.
„Princo Čarlzo aviliai yra specialiai karališkai išpuošti ir padailinti taip, kad atrodo lyg pačios bites gyventų rūmuose”, – sako Paulius.
Medui miesto tarša įtakos nedaro
Turbūt dažnam iš mūsų gali atrodyti, kad bitininkaujant mieste bitėms nemažą įtaką gali padaryti ir miesto užterštumas. V. Varžinskas pasakoja, kad miesto užterštumo įtaka bičių gyvavimui bei medaus kokybei yra tema, kuria mokslininkai pradėjo diskutuoti Europoje prieš daugiau nei dešimtmetį.
„Natūralu, kad tokie klausimai šiuo metu kyla ir mūsų visuomenėje. Būta daug mitų ir stereotipų, tačiau atliekami moksliniai tyrimai bei pateikiami mokslininkų publikacijų rezultatai leidžia nesunkiai juos paneigti. JAV, Didžiosios Britanijos ir neseniai publikuotų Serbijos mokslininkų tyrimai leidžia daryti išvadą, kad miesto aplinkoje bičių populiacijos mirtingumas sumažėja nuo 30 iki 18 proc., lyginant su užmiesčiu, o miesto tarša nedaro jokios įtakos medaus kokybei.
Atlikus to paties regiono miesto ir užmiesčio medaus kokybės tyrimus nustatyta, kad didelių skirtumų tarp jų nėra, o miesto meduje esančių teršalų ar sunkiųjų metalų kiekis neviršija užmiesčio bandinių parametrų. Bet kokiu atveju, siekdami užtikrinti Lietuvos miestuose surenkamo medaus kokybę, atliekame medaus tyrimus ir pateikiame išsamią informaciją klientams apie medaus saugumą ir tinkamumą vartoti. Be abejonės miesto bitininkystė padeda kovoti su miesto tarša, nes gausesnis bičių kiekis užtikrina geresnę augalų vegetaciją, o ši – žalesnį miesto rūbą”, – tikina Visvaldas.
Laukia pirmojo medaus
Anot Pauliaus, remiantis užsienio bitininkų skaičiavimais ir patirtimi, mieste bitės gali prinešti 36 proc. daugiau medaus – tai galima pagrįsti didesne medingų augalų įvairove miestuose: „Ko jau vertas liepų žydėjimas, o šios rūšies medžių miestuose kaip niekada gausu.
Savo aviliuose laukiame pirmojo Kauno medaus derliaus, kad galėtume įvertinti rezultatus, tačiau jau dabar matome, kad medunešis mieste yra labai gausus. Labai įdomu, kad miesto medaus skonių paletė yra ypatinga, smarkiai prasiplečia skonių įvairovė dėl nenuspėjamos žiedynų įvairovės.”