Nepageidaujama reklama pašto dėžutėje – platintojai už tai gali būti nubausti dešimtimis tūkstančių

„Atsisakyti, sumažinti, panaudoti dar kartą, perdirbti ar kompostuoti“ – tokia eilės tvarka bene garsiausia pasaulyje „Zero waste“ puoselėtoja Bea Johnson grindžia savo metodiką. B. Johnson pašto dėžutėje – jokios nepageidaujamos reklamos, t. y. jokių popieriaus atliekų, kuriomis tektų pasirūpinti. Tačiau Lietuvoje gyventojai, net išreiškę pageidavimą reklamos negauti, pašto dėžutėje kartais vis dar randa krūvas skrajučių.

„Mes, dar gyvendami bute buvome užklijavę lipduką „Nedėti reklamos. Ačiū“, tačiau niekas nepaisė šio prašymo ir visai greitai, gal po poros savaičių, tas lipdukas buvo nukrapštytas. Dabar gyvename nuosavame name – reklamos negauname be jokių papildomų prašymų“, – DELFI pasakojo skaitytoja Valdonė.

Kita skaitytoja Gabrielė pasakojo, kad taip pat ant savo pašto dėžutės turi užklijavusi pranešimą, jog reklamos – nepageidauja. Tačiau Gabrielė vis dar kartais sulaukia tokios reklamos: „Tuomet stengiuosi reklamos atstovams parašyti elektroninį laišką ir nurodyti, kad tokios reklamos – nepageidauju“.

Nepageidaujančių reklamos – daugėja

Nuo 2013-ųjų metų sausio 1-osios įsigalioję Pašto įstatymo pasikeitimai nurodo, kad reklamos platintojai privalo atsižvelgti į kiekvieną tokį lipduką ant pašto dėžutės – kitu atveju, jiems gali grėsti teisės aktais numatyta atsakomybė.

AB „Lietuvos paštas“ Korporatyvinių reikalų departamento vadovės Vaidos Budrienės teigimu, pastebimas reklamos pašto dėžutėse paslaugos mažėjimas, tačiau tam yra priežastis: „Pastaruoju metu pastebime, kad reklamos pašto dėžutėse paslaugos paklausa krenta dėl alkoholio reklamos draudimo, kitų alternatyvių šios paslaugos tiekėjų, elektroninės reklamos plėtros ir panašiai.“

Anot V. Budrienės, gyventojas turi nurodyti, kad nepageidauja reklamos: „Kaip numato Pašto įstatymas, jei gyventojas nepageidauja gauti reklamos, jis ant savo gaunamųjų laiškų dėžutės turi nurodyti, kad reklamos gauti nepageidauja.“

Pašnekovė teigia, kad „Lietuvos pašto“ laiškininkai yra informuoti apie įstatymų reikalavimus ir jų laikosi, todėl jei ant gaunamosios laiškų dėžutės yra užklijuotas užrašas, kad gavėjas nepageidauja reklamos, laiškininkai į tokias pašto dėžutes reklamos neplatina.

Dėl šios priežasties, V. Budrienės teigimu, „Lietuvos paštas“ gyventojų kreipimųsi gauna nedaug: „Visgi, neadresuotos reklamos platintojų rinkoje yra daug, todėl negalime pasakyti, kaip dažnai žmonės kreipiasi į kitus šios paslaugos tiekėjus. Skaičiuojame, kad šiuo metu gyventojų, nepageidaujančių gauti neadresuotą reklamą ir ant pašto dėžučių klijuojančių specialius įspėjamuosius lipdukus, padaugėję virš 10 proc.“

Šiemet – jau 40 skundų

Gyventojų skundus dėl nepageidaujamos reklamos priima ir juos sprendžia Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. VVTAT Vartotojų konsultavimo, asmenų aptarnavimo ir komunikacijos skyriaus vedėja Giedrė Nenartavičiūtė nurodė, kad per šiuos metus tarnyba gavo apie 40 vartotojų skundų ar pranešimų.

„Reklamos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reklama telefonu, telefaksu, elektroniniu paštu gali būti teikiama tik reklamos vartotojo sutikimu arba jo prašymu, o 2 dalyje nustatyta, kad draudžiama tiesiogiai teikti reklamą konkrečiam asmeniui, jeigu yra aiškiai išreikštas šio asmens nesutikimas.

Vartotojai, kurie į savo pašto dėžutes gauna reklamą, kurios nenorėtų gauti, ant savo pašto dėžutės turėtų užsiklijuoti aiškiai matomą lipduką su užrašu „Reklamos gauti nepageidauju“. Jei į pašto dėžutę, ant kurios užklijuotas toks lipdukas, reklama yra toliau teikiama, vartotojai turi teisę kreiptis į VVTAT, pateikdami pasirašytą prašymą bei pridėdami nepageidaujamos reklamos teikimą pagrindžiančius įrodymus – reklamos kopiją bei pašto dėžutės nuotrauką, kurioje matytųsi, jog ant jos yra įrašas „Reklamos gauti nepageidauju“, – teigė G. Nenartavičiūtė.

Bauda gali siekti kelis tūkstančius eurų

VVTAT gauto skundo tyrimą gali atlikti ir pusę metų, atsiradus poreikiui, pusmetis gali būti pratęstas dar 6 mėnesiams. „Tyrimo trukmė priklauso nuo įvairių aplinkybių: jei vartotojo prašymas ne išsamus, reikia pašalinti prašymo trūkumus, taip pat tyrimo trukmę lemia vartotojų skaičius, kuriems bendrovė teikė nepageidaujamą reklamą.

Jei pradėjus tyrimą dėl konkrečios bendrovės gaunama naujų vartotojų prašymų dėl tos pačios bendrovės veiksmų, tyrimai yra sujungiami ir dėl to prasitęsia tyrimo trukmė“, – tikino G. Nenartavičiūtė. Tyrimas gali užtrukti ir dėl pačių reklamą teikusių bendrovių kaltės, jei šios nepateikia laiku informacijos arba trukdo atlikti tyrimą.

VVTAT nustačiusi pažeidimą skiria įstatyme numatytas sankcijas. Už Reklamos įstatyme nustatytų reikalavimų nesilaikymą reklaminės veiklos subjektams VVTAT, pagal savo kompetenciją, gali skirti baudą nuo 289 iki 8 688 eurų.

„Pakartotinai po kreipimosi nepageidaujamą reklamą gavę vartotojai turėtų kreiptis vėl, o tokią reklamą teikiančioms įmonėms taikomos didesnės sankcijos – iki 34 754 eurų. Pažymėtina, kad skiriamos baudos dydis, pagal Reklamos įstatymą, neturi viršyti 3 proc. reklaminės veiklos subjekto metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais“, – baudas vardijo VVTAT atstovė.

R. Nenartavičiūtė teigė, kad dažnai pasitaiko ir tokių atvejų, kai reklamą į vartotojų pašto dėžutes permeta kaimynai ar žaidžiantys jų vaikai.

Kaip tokių atliekų išvengti?

Norėdami išvengti pašto dėžutėje nepageidaujamos reklamos įsigykite jau minėtąjį lipduką su tai nurodančiu užrašu, arba tiesiog patys tokį pageidavimą užrašykite ir priklijuokite ant savo pašto dėžutės. Vertėtų atkreipti dėmesį ir pasirašant įvairias sutartis su draudimo, telekomunikacijų ar kitomis įmonėmis į tai, kokiu būdu gausite sąskaitas bei pranešimus.

„Aš asmeniškai, prieš pasirašydama kokią nors sutartį, pasiteirauju, kokiu būdu gausiu sąskaitas ir jų reklamas. Noriu pasidžiaugti, kad dabar savas sąskaitas ar reklamas gaunu tik elektronines – internetu. Tokie sprendimai ir aplinkai draugiški, ir žmogui naudingi“, – DELFI pasakojo skaitytoja Aurelija.