Klimato kaitos aktyvistė, šešiolikmetė švedė Greta Thunberg tarptautinės moters dienos proga buvo paskelbta Švedijos metų moterimi. Jos dėka penktadienį į gatves išėjo šimtai tūkstančių jaunų žmonių, daugiau nei 100 pasaulio šalių, tarp jų ir Lietuvoje, protestuodami už klimato teisingumą bei prieš politikų neveiksnumą klimato kaitos atžvilgiu.
Greta Thunberg gali tapti ir jauniausia Nobelio taiko premijos laureate, nes 3 Norvegijos parlamentarai ją nominavo šiam prizui.
„Mes pasiūlėme Greta Thunberg, nes jei nieko nedarysime, kad sustabdytume klimato kaitą, tai bus karų, konfliktų ir pabėgėlių srautų priežastis. Greta Thunberg pradėjo masinį judėjimą, kurį matau kaip didelį indėlį į taiką“, – naujienų agentūrai AFP sakė Norvegijos socialistų parlamentaras Freddy Andre Ovstegard.
Taigi, kas ji, pasauline sensacija tapusi Greta Thunberg?
Būdama 11-os susirgo
Greta gimė 2003-aisiais, sausio 3 d. Jos motina Malena Ernman yra populiari Švedijos operos dainininkė, kuri 2009-aisiais atstovavo Švedijai „Eurovizijos” dainų konkurse. Gretos tėvas – aktorius Svante Thunberg. 2018-ųjų gruodį pasirodžiusiame „TEDx” konferencijos vaizdo įraše, kuriame Greta kalba apie klimato kaitą, ji taip pat prisipažino, kad jai yra diagnozuotas Aspergerio sindromas, obsesinis kompulsinis sutrikimas bei selektyvus mutizmas. Aktyvistės motina Malena yra išleidusi knygą, kurioje kalba apie tai, ką teko patirti jai ir artimiesiems dėl Gretos ir jos sesers Beatos būklių – abejoms mergaitėms diagnozuotas autizmas.
„Kai man sukako 11 metų – aš susirgau. Aš panirau į depresiją, nustojau kalbėti, nustojau valgyti. Per du mėnesius aš praradau 10 kilogramų svorio. Vėliau, man buvo diagnozuotas Aspergerio sindromas, obsesinis kompulsinis sutrikimas bei selektyvus mutizmas. Tai reiškia, kad aš kalbu tik tada, kai matau tam pagrindą, rimtą priežastį – dabar tai vienas iš tų momentų.
Tiems, kurie turi panašių sutrikimų, beveik viskas atrodo balta arba juoda. Mums nesiseka meluoti ir mes nemėgstame dalyvauti jokiuose socialiniuose žaidimuose, kurie jums taip patinka. Manau, kad daugeliu atveju mes, autistai, esame tie, normalieji, o visi kiti likę žmonės yra ganėtinai keisti, ypač kai kalbame apie tvarumo, aplinkosaugos krizę – visi kartoja, kad klimato kaita yra egzistensinė grėsmė, kad tai svarbiausia problema iš visų – tačiau vis tiek, visi nekreipia dėmesio. Aš šito nesuprantu”, – kalbėjo G. Thunberg.
Klimato kaita domėjosi nuo mažens
Greta klimato kaita pradėjo domėtis būdama trečioje klasėje. Viename interviu newyorker.com aktyvistė pasakoja, kad, dėka autizmo, ji turi nepaprastą gebėjimą sutelkti dėmesį ir ką nors veikti nepertraukiamai – pavyzdžiui, skaityti valandų valandas nesustodama.
„Kai buvau maždaug aštuonerių, pirmą kartą išgirdau apie klimato kaitą bei globalinį atšilimą. Išgirdau, kad tai kažkas, ką sukūrė žmonės. Man buvo liepta išjungti šviesą, taupyti energiją bei rūšiuoti popierių. Pamenu, jog man pasirodė labai keista ir neįprasta, jog žmonija, nepaisant kitų gyvųjų padarų, geba pakeisti tokį dalyką kaip Žemės planetos klimatas”, – „TEDx” konferencijos metu kalbėjo G. Thunberg.
Nuo 9 metų amžiaus G. Thunberg 6-ius metus domėjosi klimato kaita. Ji atsisakė mėsos bei pieno produktų, nustojo pirkti viską, kas nėra būtina. 2015-aisiais Greta nustojo skraidyti lėktuvais dėl jų sukeliamos taršos. Ji reikalavo, kad ir jos šeimos nariai prisidėtų prie anglies dioksido pėdsako mažinimo – taptų veganais bei nustotų keliauti lėktuvais. G. Thunberg motina Malena, sekdama dukters pavyzdžiu, 2015-aisiais atsisakė tarptautinių pasirodymų bei taip pat nustojo skraidyti lėktuvu.
Thunberg šeima įsirengė saulės jėgainę ir pradėjo auginti daržoves savo žemėje už Stokholmo miesto ribų. Visi šeimos nariai mieliau renkasi važiuoti dviračiu, jei prireikia kur nors nuvykti. Šeimyna taip pat turi ir elektromobilį, kurį naudoja tik esant būtinybei.
G. Thunberg neslepia nusivylimo, kad net ir patys atkakliausi ekologai, aplinkosaugininkai ar mokslininkai, tyrinėjantys klimato kaitą, jau nekalbant apie „žaliuosius” politikus, vis dar skraido lėktuvais, neretai – privačiais, nenustoja valgyti mėsos bei nemažina pieno produktų vartojimo.
Valstybių lyderiai turėtų kalbėti apie klimato kaitą, o ne tylėti
Galiausiai Greta nusprendė, jog metas imtis veiksmų – viskas prasidėjo 2018 metų rugpjūčio 20 dieną, kai ji nėjo į mokyklą, o pamokų laiką nutarė praleisti sėdint prie Švedijos parlamento, streikuodama su plakatu rankose „Skolstrejk för klimatet“ (liet. mokyklos streikas dėl klimato). Nors savo griežtos pozicijos G. Thunberg laikėsi iki rugsėjo 9-osios, kai vyko parlamentarų rinkimai, bet šis protestas toli gražu nesiliovė.
Prie parlamento ateidavę žmonės, norėdavę pasikalbėti su Greta, ją padrąsinti, taip pat jai atnešdavo ir maisto – taip Greta išbandė net ir naujus patiekalus, kurių nebuvo valgiusi iki tol – paauglė prisipažino, kad dabar jai patinka falafeliai ir udonai – japoniški makaronai.
Gretos tėvai nepritarė dukters sprendimui praleidinėti pamokas, tačiau neslėpė, kad galvoja, jog ji yra teisi streikuodama. Buvo pasiektas kompromisas, kad Greta streikuos tik penktadieniais. Iš čia kilo tarptautinio judėjimo pavadinimas „Fridays For Future“ (FFF) (liet. penktadieniai už ateitį). G. Thunberg pavyzdžiu ėmė sekti vis daugiau moksleivių ir jaunuolių iš įvairių miestų, šalių. Praėjusių metų gruodį streikai jau vykdavo bent 270 miestų.
„Tokios turtingos šalys kaip Švedija, turi mažinti šiltnamio efektą sukeliančias dujų emisijas 15 proc. per metus. To reiktų tam, kad planetos visuotinį temperatūros šilimą išlaikytume žemesniu nei 2 laipsniai. <...> Galbūt pagalvotumėte, kad politikai ir valstybių vadovai, lyderiai turėtų tik apie tai ir tekalbėti – kaip sumažinti emisijas ir sustabdyti klimato kaitą, tačiau jie apie tai net neužsimena.
Lygiai taip pat niekas neužsimena, kad jei nustotume deginti iškastinį kurą šią akimirką, mes vis tiek savo atmosferoje jau turime šiltnamio efektą sukeliančių dujų sluoksnį, koncentraciją, kuri vis tiek paveiks mūsų klimatą – visuotinė temperatūra dėl to gali pakilti nuo 0,5 iki 1,1 laipsnio Celsijaus. Taip pat nedaug kas užsimena, kad gyvename 6 masinio gyvybės rūšių išnykimo akivaizdoje – kasdien apie 200 rūšių išnyksta”, – „TEDx” konferencijoje Stokholme kalbėjo G. Thunberg.
„Švedija nėra pavyzdys”
Minėtojo interviu newyorker.com metu G. Thunberg patikino, kad nors Švedija didžiuojasi turėdama bene pažangiausius pasaulyje teisės aktus, numatančius klimato kaitos sustabdymą ir valstybės ateitį be iškastinio kuro, tačiau valstybės vadovai nesiima veiksmų. Švedija turėtų sumažinti 15 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kiekio kasmet, tačiau pernai, 2018-aisiais, kuomet šalį siaubė katastrofiškos karščio bangos bei gaisrai, Švedija savo emisijų kiekį ne sumažino, o padidino 3,6 proc.
G. Thunberg, atsižvelgdama į ją supančią realybę, parašė veikalą pavadinimu „Švedija nėra pavyzdys”, kuriame aktyvistė nurodė, kad net remiantis geriausiais kovos su klimato kaita planais, juose nesistengiama pažvelgti, kas laukia po šiuo metu nustatytos ribos – 2050-ųjų metų.
„Kai jūs galvojate apie ateitį, nesusimąstote, kas bus po 2050-ųjų. Tuo metu aš, geriausiu atveju, būsiu pragyvenusi kiek mažiau nei pusę savo gyvenimo. Tačiau kas bus toliau? 2078-aisiais aš švęsiu 75-ąjį savo gimtadienį, jei turėsiu vaikų ar anūkų, galbūt tą dieną jie praleis su manimi. Galbūt jie manęs klausinės apie jus, žmones, kurie gyveno tais 2018-aisiais. Galbūt jie manęs paklaus, kodėl jūs nieko nedarėte, kol dar buvo laiko imtis priemonių, veikti.
Tai, ką darome ir ko nedarome šiuo metu, dabar, paveiks mano ir mano vaikų bei anūkų gyvenimus. Tai, ką darome ir ko nedarome dabar, paveiks mano kartą, manoji karta nebegalės to atitaisyti”, – suaugusiųjų auditorijai kalbėjo G. Thunberg „TEDx” konferencijos metu.
Prilygino sovietmečio disidentams
„The New Yorker” žurnalistė Masha Gessen Gretą Thunberg įvardijo kaip nepakartojamai aiškios minties savininkę, kuri jai primena sovietmečio disidentus – žmones, kurie ėmėsi iracionalių veiksmų, neatitinkančių sistemos rėmų. Į tokias M. Gessen mintis G. Thunberg atsakė taip – ji tiesiog labai supyksta, kai susiduria su melu ar dalykais, kurie yra neteisingi.
Po penktadienį įvykusių masinių moksleivių ir studentų streikų už klimatą, ne vienas suaugęs žmogus viešojoje erdvėje pasidalino pasipiktinusiais komentarais – moksleiviai turėtų būti mokyklose, o tokie streikai – nieko verti. Tačiau tądien theguardian.com išplatino Gretos Thunberg ir kitų klimato kaitos aktyvistų atsišaukimą, kuriame teigiama, kad tokie streikai, kaip įvykęs penktadienį, yra didžiausia jų gyvenimo pamoka.
„Šiandien mes nėjome į mokyklas, universitetus, praleidžiame pamokas tam, kad išeitume į gatves ir pareikštume, jog „gana, užteks”. Kai kurie suaugusieji mums sako, kad neturėtume praleidinėti pamokų, kad mes privalome įgyti išsilavinimą. Manome, kad protestų organizavimas prieš grėsmę visai žmonijai ir bandymas išsiaiškinti, kaip mūsų balsus paskleisti į pasaulį taip, jog jie būtų išgirsti, yra svarbios pamokos, kurios mus ir moko”, – rašoma atsišaukime.
Pesimistiškai nusiteikusių suaugusiųjų komentarams, neva jie niekada neklausytų vaikų nuomonės, aktyvistai atkerta, kad jei jie nesiklauso jaunimo, tegul išgirsta mokslininkus bei ekspertus, kurie apie šiuos reiškinius kalba jau seniai.