Feisbuke esančios grupės „Zero waste Lietuva” narių paprašėme, jog šie pasidalintų savo idėjomis bei patirtimis su kitais, kaip kiekvieno iš jų kasdienybėje yra pritaikoma beatliekė filosofija. Taip pat klausėme, dėl ko žmonės yra pasiryžę keisti savo įpročius bei buitį, kas juos pastūmėjo pradėti gyventi tvariau. Toliau pateikiami „Zero waste” puoselėtojų atsakymai.
Raminta Neniškienė: Dažnas galvoja, kad norint pradėti gyventi tvariau, taikant „Zero waste” principus reikia pulti pirkti įvairius daiktus. Reiktų surasti ką galima panaudoti iš namuose esančių daiktų, pasiskolinti, praplėsti daikto naudojimo paskirtį. Pavyzdžiui, galima namams valyti turėti 101 cheminę priemonę, o galima turėti tik acto ir sodos. Vertėtų dažniau atsisakyti ir nepirkti to, ko nereikia.
Daiva Žilinskienė: Aš pradėjau nuo rūšiavimo prieš kokius 10 metų. Iš tiesų labai sunku imti ir staiga apversti visą gyvenimą aukštyn kojomis – nepirkti, galvoti ką perki, jei pirkti, tai tik tą, ką gali daug kartu naudoti. Man sunku eiti „Zero waste” keliu, nes turiu krūvą vaikų ir tai atima tikrai nemažai laiko, nuolat turi būti „įtempęs smegenis”, nes ir šeimą reikia „perprogramuoti”. Bet žinau, kad esu garvežys ir mano pavyzdžiu, tikiuosi, seks vaikai.
Laura Vi: Pagrindinė taisyklė turbūt – vartoti mažiau. Dauguma žmonių fokusuojasi į plastiką – taip, svarbu mažinti vienkartinį plastiką, bet pagrindinė problema šiuo metu yra klimato atšilimas ir CO2. <...> Todėl aš asmeniškai stengiuosi mažinti skrydžius lėktuvu, rinktis viešąjį transportą, kiek tai yra įmanoma gyvenant užmiestyje; atsisakiau mėsos, nes mėsos industrija yra viena pagrindinių CO2 taršos sukėlėjų, teršianti labiau nei transportas; mažinu naujų rūbų pirkimą, o perku dėvėtus, nes mados industrija yra antra labiausiai teršianti po visų nafta „varomų” industrijų. Bet yra žiauriai sunku, kai visa sistema yra pastatyta taip, kad tie individualūs maži žali pasirinkimai nedaug ką keičia, kai realiai reikia imtis politinių, pilietinių grupinių veiksmų.
Eglė Skl: Mano labai paprasti pirmieji žingsniai: visada su savimi turiu medžiaginių maišelių, plastikinių niekad nebereikia; daržovių ir vaisių irgi nėra reikalo dėti į atskirus plastikinius maišelius perkant juos parduotuvėje; savas vandens buteliukas ir kavos puodelis su manimi keliauja jau porą metų; atsirado supratimas, apskritai, kad vartojimas, daiktų pirkimas neatneša laimės ir pilnatvės – net ne aplinkosaugos labui, bet savo.
Ringailė Juozapavičiūtė: Prieš perkant vis pasikartoju „maldelę”: refuse-reuse-recycle (liet. atsisakyk-pernaudok-perdirbk arba surūšiuok).
Kristė Šadžiūtė: Man toks gyvenimo būdas padėjo sutaupyti daug pinigų. Pirmiausia galbūt reiktų vengti to mąstymo, kad reikia iškart kažką naujo, labiau „Zero waste” įsigyti – esmė, kad reikia naudoti tai, ką jau turi. Senas plastikines dėžutes panaudoti maistui, kad nereiktų įsigyti metalinių ar stiklinių. Sunaudoti visus namie esančius šampūnus, kūno kremus ir tik tada pereiti prie tvaresnių variantų. Gyventi tvariau iš tiesų yra gana paprasta, aišku, niekas niekada nebus 100 proc. „Zero waste”, tiesiog keli maži dalykai jau padaro didelę įtaką.
Retkarčiais būna tokie periodai, kai namie suvalgau viską – gaminu iš to, ką turiu, suvalgau viską, kas yra šaldytuve, šaldiklyje, spintelėse ir t.t. Daugumos namuose yra pakankamai maisto, kad būtų galima į parduotuvę neiti porą savaičių. Labiausiai būti sąmoningam dėl savo paliekamo pėdsako Žemėje padeda video įrašai ir nuotraukos, kuriose matosi, kaip žmonija masiškai ir begėdiškai apteršė šią nuostabią planetą. Labai skaudu žiūrėti, bet tai veikia ir motyvuoja dar kažką daugiau iš savo pusės padaryti planetos labui.
Miglė Kiršienė: Kai atsibodo šiukšlių kalnai, supratau, kad reikia juos mažinti ir ne užsisakant naują konteinerį atliekoms, o nesugeneruojant atliekų iš viso. Permąsčiusi savo gyvenimą, supratau, kad link to seniai ėjau – turėjau gertuvę, termopuodelį, (vienkartinius plastikinius – DELFI) maišelius naudojau po kelis kartus, ieškojau sveikesnių ir labiau ekologiškų produktų. Įsigyti nieko nereikia, užtenka apsidairyti, ką turi namuose ar ką nenaudojamo turi draugai ar artimieji, nes ir termopuodelių, ir gertuvių pilna pas visus, tik juos reikia turėti po ranka – automobilyje ar rankinėje.
Nuo šiol maistą perkame nuosavose pakuotėse: miltus ir kruopas – malūne, pieno produktus – turguje, mėsą perkame sveriamą į savas dėžutes, kosmetikos priemones perkame be pakuotės arba pilstomas. Stengiamės nepirkti daiktų, o jeigu būtina – perkame dėvėtus. Vietoj kalkių valiklio jau seniai naudojame actą, kuris atstoja ir indaplovės skalavimo skystį, soda valo riebalus, valikliu tampa ir citrinos likučiai. Vis dar neatsisakėme skalbimo priemonių ir indaplovės tablečių, nors jas naudojame ne visas, o tik po ketvirtadalį su šaukšteliu sodos. Dekoratyvinės kosmetikos daug nenaudoju, bet pasibaigus turimai pirksiu iš „Uoga Uoga”, nes jie surenka panaudotas kosmetikos pakuotes.
Įkvėpimo ir informacijos pilnas internetas, daug filmų įvairiomis temomis. Gyventi taip sudėtinga tol, kol pripranti, nes norint laikytis savų principų tenka atsisakyti kažko, bet su laiku pats gali pastebėti, kaip galima palengvinti sau gyvenimą. Pinigų susitaupo irgi, nes nereikia mokėti už šiukšlių išvežimą, ar už kiekvieną vandens buteliuką, kavai (su savu termosu – DELFI) taip pat duoda nuolaidą, o pasidarius jos namuose dar daugiau pinigų susitaupo, neperki ir nereikalingų bei nesveikų užkandžių, nes jų tiesiog neparduoda be pakuotės. Kitiems patarčiau pabandyti po žingsnelį, o pradėjus greit supranti, kad eini teisingu keliu.
Saulė Stasiulytė: Pirmiausia reikia pažiūrėti į savo šiukšlių dėžės turinį ir suprasti, kokių atliekų ten yra daugiausia. Po to išsikelti sau klausimą – ko galima atsisakyti? Pavyzdžiui, įvairių plaukų priežiūros produktų, vietoje jų naudoti natūralias kaukes arba vengti bulvių traškučių, gamintis juos namuose ar rasti kitokių alternatyvų jiems. Tam, ko neišeina atsisakyti, ieškoti aplinkai draugiškų alternatyvų, pavyzdžiui, higienos prekių be pakuotės arba su natūraliai suyrančiu įpakavimu – popieriumi. Tai tik keli pavyzdžiai, bet svarbiausias principas – išsiaiškinti, kas žmogaus gyvenime nėra draugiška aplinkai ir tai po truputį keisti.