Kaip pigus kašmyrinis megztinis paveikia Mongolijos stepes?
Mongolijos pievose, ganyklose bei laukinėje gamtoje gyvenančioms gyvūnų rūšims, tokioms kaip snieginis leopardas, stepinė lapė ar stepinis švilpikas, kyla didelė grėsmė. Dėl šiltnamio efekto ir klimato kaitos, dirvožemio erozijos ir ežerų bei upių džiūvimo šie gyvūnai nyksta. Nuo 1990-ųjų stebimas šių gyvūnų rūšių mažėjimas.
Tyrimai rodo, kad net 80 proc. natūralių ganyklų, kuriose gyvena minėtieji laukiniai gyvūnai, nyksta ir dėl per didelio ožkų ganymo. Kodėl stepėse ganomos ožkos? Todėl, kad pasauliui reikia pigaus kašmyro.
Šukuojant ožkas, iš jų kailio gaunamas minkštas, tačiau nepasižymintis gera kokybe, kašmyras, kuris naudojamas pigiems kašmyriniams megztiniams gaminti. Iš ožkų išgautas kašmyras, tvarumo atžvilgiu, yra bene žalingiausias laukinei gamtai, žalingesnis už kašmyrą išgaunamą iš avių kailio.
Beje, Mongolija yra antroji pagal dydį kašmyro tiekėja pasaulyje.
Kuo susijęs drabužių skalbimas su krabais?
Daugeliui jau žinoma kaip plastikas ir mikroplastikas pasiekia upes, ežerus, galiausiai – vandenynus. Dažniausiai tai įvyksta tuomet, kai plastiko atliekos yra išmetamos ne į šiukšliadėžę, o kur nors gamtoje. Tačiau mažiau kam žinoma, jog mikroplastikas ir plastikiniai pluoštai į pasaulio vandenis patenka per mūsų skalbyklę.
Skalbiant sintetinius drabužius iš poliesterio, nailono ar akrilo, į nuotekų vandenis, o vėliau ir į kitus vandenis, patenka milijonai plastiko mikropluoštų. Tokiuose pluoštuose yra toksiškų cheminių medžiagų, kurios neigiamai veikia vandens ekosistemas ir gyvūnus.
Tyrimai rodo, kad daugelis rūšių gyvūnų, įskaitant ir krabus, omarus, žuvis, vėžlius, pingvinus, ruonius bei jūros ūdras praryja toksiškus plastiko mikropluoštus, o pastarieji nuodija gyvūnus. Plastiko mikropluoštai buvo atrasti net maiste, kurį valgome patys. Laukiniams gyvūnams kyla grėsmė žūti iš bado – plastiko pluoštai vandenyje, patekę į gyvūnų skrandžius, gali užblokuoti virškinimo traktą bei pakenkti jų skrandžio gleivinei.
Viskozė ir miškų naikinimas
Balintos medienos masė yra pagrindinė medžiaga iš kurios yra gamina visiems puikiai žinoma drabužių medžiaga – viskozė. Ši balintos medienos masė dažniausiai išgauna iš nykstančių, senų miškų medžių. Tai reiškia, kad pirkdami iš viskozės pagamintus drabužius, prisidedame prie tokių miškų ir gyvūnų buveinių juose naikinimo. Beje, daugelis gyvūnų tokiuose miškuose taip pat jau pripažįstami retais arba nykstančiais.
Kertami milijonai medžių, kurie vėliau tampa drabužiais. Nors keli žinomi drabužių prekių ženklai gamina viskozę arba perką ją pagamintą iš tvarių, sertifikuotų miškų, tačiau kertamų medžių kiekis būtent viskozės gamybai ir toliau auga Indonezijoje, Kanadoje bei Amazonėje.
Ar žinote, kiek jūsų palaidinei reikia vandens?
Tik todėl, kad medvilnė nėra dirbtinis pluoštas, tai dar nereiškia, kad ji yra tvari. Iš tiesų, medvilnė tapo viena iš netvariausių auginamų kultūrų planetoje. Pirmiausia, auginant medvilnę reikia tiek daug vandens, kad pastarieji kiekiai prisideda prie gėlo vandens trūkumo visame pasaulyje.
Vieniems medvilniniams marškinėliams pagaminti gali prireikti ir 2700 litrų vandens. Kazachstane tai lėmė Aralo jūros ir jos rūšių sunykimą. Be to, medvilnės gamyba reikalauja daug pesticidų ir kitų pavojingų cheminių medžiagų, kurios patenka į vandens telkinius ir dirvožemį. Medvilnės gamyba atsakinga už 22,5 proc. pesticidų sunaudojimo visame pasaulyje.
Greitoji mada ir jos tamsioji pusė
Masinės drabužių gamybos prekių ženklai keičia drabužių kolekcijas ne tik pasikeitus sezonui, tačiau ir kelis kartus per sezoną. Tokie drabužiai yra pigūs, prastos kokybės, o jų kasmet pagaminama apie 100 mlrd. – vėliau dažniausiai jie tiesiog atsiduria sąvartynuose. Tai palieka didelį anglies dioksido pėdsaką mūsų planetos atmosferoje. Pavyzdžiui, poliesteris ir nailonas gaminami naudojant iškastinį kurą, be to, medvilnės gamybos proceso metu taip pat išsiskiria didelis anglies dioksido kiekis.
Greitoji mada taip pat teršia mūsų aplinką dėl pavojingų cheminių medžiagų panaudojimo, gaminant tokius pigius ir nekokybiškus drabužius. Suknelė vartotojui gali kainuoti kelis eurus, tačiau ši maža kaina slepia planetos taršą, taip pat menkai apmokamų trečiųjų šalių siuvėjų darbą, taip pat ir neigiamą įtaką ekosistemoms ir įvairioms gyvūnų rūšims.
Taigi – ką daryti?
Norint sumažinti mados industrijos neigiamą poveikį mūsų planetai bei mums patiems, vertėtų pirkti drabužius iš natūralių, perdirbtų audinių bei apsipirkinėti tvarių prekių ženklų parduotuvėse.
Pirkdami rūbus permąstykite, ar jums tikrai jų reikia, o atsibodus kokiam nors drabužiui, neskubėkite jo išmesti – atiduokite draugui ar į labdaros organizacijas. Taip pat vertėtų apsipirkinėjant atkreipti dėmesį į drabužio kokybę – rinktis kokybiškesnę prekę, kurią galėsite nešioti kuo ilgiau.