Antrinis daiktų panaudojimas – ne naujiena
Vilniaus kolegijos Mados dizaino praktikų centre pirmiausia mus pasitiko Menų ir kūrybinių technologijų fakulteto Praktikų centro vadovė Gražina Skripkienė, kuri patikino, kad projektai, susiję su antriniu daiktų panaudojimu, fakultete įgyvendinami jau kelerius metus iš eilės.
„Kiekvienais metais dalyvaujame Europos atliekų mažinimo savaitės renginiuose, šie metai – ne išimtis. Paprastai spalio mėnesį pas mus gimsta kažkokia idėja, kurią įgyvendiname. Pavyzdžiui, pernai studentai antram gyvenimui prikėlė seną džinsą. Savo senus turimus džinsus patys atgaivino naujoje kolekcijoje”, – pasakoja G. Skripkienė.
Minėtame fakultete paskutiniuosius metus studijuojanti Justė Bačianskaitė teigė, kad antrą kartą panaudoti ar naujam gyvenimui prikelti ne tik seną džinsą, bet ir kitas medžiagas reikia todėl, jog šiandien būtina atsižvelgti ir į mūsų Žemės poreikius: „Mes niokojame planetą, todėl antrinio panaudojimo idėja man labai artima. Jei perku drabužius, juos perku iš dėvėtų drabužių parduotuvės, nes jei nepirksi naujų drabužių parduotuvėje, jų mažiau ir užsakys.
Atnaujinus seną drabužį, nebus tiek taršos bei atliekų, kiek sukuriant naują. Esu atnaujinusi savo vieną seną rūbą, kurį puikiai nešioju iki dabar, labai tuo džiaugiuosi.” Justė pasakoja, kad siūdama naujus drabužius, ji stengiasi juos kurti taip, kad jie būtų kuo ilgaamžiškesni bei vadovaujasi paprasta taisykle: „svarbiau kokybė, o ne kiekybė”.
Mokosi siūti be atliekų
„Džinsų projektui” pernai vadovavusi Mados dizaino katedros lektorė Raminta Kalvaitienė sako, kad studentai darosi vis labiau sąmoningi: „Man labai sekasi su studentais, jie, jau atėję trečiame kurse, vis labiau pasirengę gvildenti aplinkosaugines, ekologines temas. Mokomės ir beatliekės gamybos, kaip sukurti naują taip, kad susidarytų kuo mažiau ar nesusidarytų visai atliekų.”
R. Kalvaitienė teigia, kad tenka rengti ir pranešimus ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu – studentai parengia beatliekės gamybos kolekcijas, pristato jas užsienyje. „Visi gabaliukai iki skiautelės yra gaminyje. Atliekų tiesiog nebelieka”, – patikina lektorė.
Mados dizaino katedros lektorė Violeta Bytautaitė aprodė pirmakursių kompozicijas iš netradicinių medžiagų – šiukšlių maišų, žurnalų, vienkartinių indų ar net rudeninių lapų.
„Atėję studijuoti pirmakursiai, ne visi pabandę siūti, ne visi susipažinę su medžiagos kirpimo ypatybėmis, todėl pirmieji darbai – iš netradicinių medžiagų. <...> Mes labai daug kalbame su savo studentais apie mados industrijos daromą taršą. Atėję pirmakursiai jau žino apie tai, bet yra ir tokių, kurie su tuo susiduria pirmą kartą, bet jie yra tikrai motyvuoti, jie jau atkreipia dėmesį net į pakuočių problematiką. Kai kurie studentai ateina net su vidiniu troškimu kažką šioje srityje pakeisti, padaryti kažką gero”, – pasakoja V. Bytautaitė.
Siekia mažinti plastiko atliekų kiekį
Šiemet Vilniaus kolegijos Menų ir kūrybinių technologijų fakultetas prisijungs prie Europos atliekų mažinimo savaitės su kiek neįprasta idėja – iš senų, sulūžusių skėčių fakulteto studentai pasiūs daugkartinius maišelius, kuriuos vėliau galės skolintis iš kolegijos bibliotekų knygoms išsinešti. Sulūžusius, nereikalingus skėčius į Vilniaus kolegijos bibliotekas galima atnešti iki spalio 22-osios dienos.
Projektas pavadintas „Išskleisk skėtį knygų lietui!”, o trys pagrindinės šios idėjos globėjos – Vilniaus kolegijos Bibliotekos vadovė Kristina Blaževičienė, Menų ir kūrybinių technologijų fakulteto bibliotekos vedėja Virginija Pleskienė ir Sveikatos priežiūros fakulteto bibliotekos vedėja Renata Markauskienė – teigia, kad skėčių jau surinkta tikrai nemažai.
„Pasišventėme šiam projektui. Atneštus skėčius mes pačios išardome – nuimame nuo jų medžiagą, ją išskalbiame ir atiduosime studentams siūti”, – sako K. Blaževičienė.
R. Markauskienė pasakojo, kad idėja, senus skėčius vėl paversti naudingais, kilo kolegei, kuri jau prieš kelerius metus pati pasisiuvo maišelį: „Mūsų kolegė, jau seniai iš seno skėčio pati pasisiuvo maišelį ir nešiojasi jame produktus iš parduotuvės.”
Kristina patikino, kad šia idėja Vilniaus kolegija siekia studijuojančius šviesti ir socialinės atsakomybės tema: „Ieškome kaip sudominti ir studentus, ir visuomenę. Tai vienas iš būdų. Šis projektas gali būti suvokiamas kaip plastiko mažinimo mūsų bibliotekose projektas.
Dažnas studentas, prisirinkęs pilną glėbį knygų, klausia, ar neturėtume jam kokio maišelio paskolinti. Taigi, dabar, kai iš senų skėčių pasiūsime tuos daugkartinius krepšelius, galėsime juos skolinti besimokantiems. Juk geriau toks maišelis nei plastikinis iš parduotuvės.”
Šokiravo ne Azija, bet JAV
V. Pleskienė besišnekučiuojant prasitarė, kad aplinkosauga, ekologija bei atliekų vengimas ne tik darbo aplinkoje, bet ir moters asmeniniame gyvenime užima labai svarbią vietą: „Sakyčiau, kad jau pasidariau fanatikė, nors ne.. Tiesa pasakius, mano dukra didesnė fanatikė. Ji gyvenusi Berlyne, daug keliavusi po pasaulį, todėl net ir eidama apsipirkti ji naudoja tik savus maišelius, stiklainius – jokių papildomų pakuočių.”
Virginija pasakoja, kad daug ką apie pasaulio taršą suprato keliaudama ne po Aziją, o po JAV: „Kuomet keliavau po Aziją, supratau ir priėmiau ten gyvenančių žmonių gyvenimo būdą, suvokiau, kodėl jie taip daro – šiukšlina į upę, iš kurios vėliau geria, joje maudosi, žvejoja. Ten žmonės apsupti skurdo, todėl jie apie ekologiją ar taršą net negali galvoti. Aišku, gaila, nes ten žmonės negalvodami teršia ir savo nuostabią laukinę gamtą.
Bet, kai aš pabuvau Amerikoje, buvau nustebinta, blogąja prasme. Tokia šalis, tokia kultūra, žmonės išsilavinę, bet jie tiesiog klaikūs šiukšlintojai. Nors JAV nėra visur šiukšlių pilna, tačiau amerikiečių vartotojiškumas yra beprotiškas. Ten žmonės perka ir meta. Po tos kelionės aš pradėjau rimtai galvoti apie taršą ir ekologiją, ir ką galėčiau padaryti, kad to vis labiau išvengčiau.”
Virginija pasakoja, kad rūšiuoja, stengiasi nešioti drabužius kuo ilgiau, tol, kol suplyšta, vengia pirkti naujus drabužius: „Mano erzina tos akcijos, skatinimas neatsakingai ir daug pirkti. Aš taip neapsipirkinėju, dėl to daug ir sutaupau.”
Moteris teigia, kad net paprasti vienkartiniai šiaudeliai jai jau kelia susirūpinimą: „Praėjusią savaitę išmečiau du vienkartinius plastikinius šiaudelius, kuriuos panaudojo anūkės. Išmečiau ir pagalvojau „viskas, reiktų įsigyti daugkartinius šiaudelius”.
Aišku, kažkas sakys, ką čia tas vienas ar du plastikiniai šiaudeliai pakeis, kai pasaulyje šiukšlių kalnai, bet aš tikiu pokyčiu, net ir pradėjus kiekvienam nuo mažų žingsnių. Juk Bea Johnson, garsiausia „Zero waste” puoselėtoja, tai puikus pavyzdys, kad vienas žmogus gali labai daug. Ir aš galvoju, kad tas vienas neišmestas plastikinis šiaudelis gali išgelbėti kokį vėžlį vandenyne.”
Kai kurie atsisako ir skrydžių lėktuvais
Virginija tikina, kad prieš kelerius metus keliaujant po Prancūziją, teko aplankyti ir bičiulių prancūzų porą, kuri dėl aplinkosauginių priežasčių nusprendė nebeskraidyti lėktuvais, keliauja dviračiais ar retkarčiais traukiniais: „Dėl skraidymo lėktuvu ir aš šiek tiek jaučiu kaltę, bet juk kai kuriems žmonėms tai tiesiog yra neišvengiama gyvenimo, darbo dalis. Todėl pati stengiuosi kuo daugiau vaikščioti, važinėti viešuoju transportu ar dviračiu. Viskas priklauso tik nuo žmogaus, ir vienas žmogus gali labai daug.”
Ir Virginija, ir Kristina bei Raminta prisimena laikus, kuomet plastikinis maišelis buvo retenybė. Pašnekovės pasakoja, jog anksčiau keletą kartų pernaudoti stiklainius ar įvairias plastikines dėžutes buvo įprasta. „Pamenu, kai vaikystėje duoną ar batoną pirkdavome visai be jokios pakuotės, suvyniodavo jį į popierių ar įsidėdavome į savą maišelį. Atrodo, nebuvo tų pakuočių ir išsisukdavome”, – prisiminimais dalijasi Raminta.
Visos pašnekovės patikino, kad pradėjusios rūšiuoti suprato, kad plastiko pakuočių atliekos sudaro didžiausią namie susidarančių atliekų kiekį.