Pagalvės, kimštos vaistažolėmis

Ne veltui mūsų protėviai miegojo ant šienu kimštų pagalvių. Jau nuo senų laikų žinoma, kad vaistažolių skleidžiamus kvapus žmogus pasisavina gerai ir greitai.

Todėl žolininkai rekomenduoja į savo pagalves prisikimšti vaistažolių, kurių kvapas mus nuramintų ar padėtų esant didelei slogai. Įrodyta, kad įvairios biologiškai aktyvios kvapios augalų medžiagos, patekusios per kvėpavimo takus, stipriai veikia žmogų. Jos patenka į kraują visiškai nepakitusios.

Lietuvoje niekad nebuvo labai populiaru miegoti ant vaistažolėmis kimštų pagalvių. Tačiau vaistininkai ir žolininkai akcentuoja, kad būtent per odą žolelių kvapai geriausiai naikina virusus, grybelius, bakterijas. Be to, jie gaivina orą, mažina dujų, dūmų, dulkių poveikį. „Gintarinės" vaistinės vaistininkė Kristina Vaičaitienė sako, kad į pagalves dedamos džiovintos žolelės, kurios turi eterinių aliejų.

Gero miego paslaptis

Norintiems ramiai išsimiegoti, pamiršti įtampą ir stresą vaistininkė K. Vaičaitienė vardija, kokias vaistažoles reikėtų įsikišti į pagalvę, norint ramiau miegoti.

„Europoje jau pakankamai seniai naudojo apynių pagalvėles. Apyniai yra iš kanapinių šeimos. Ir tinka nerimui bei nemigai slopinti. Todėl nakčiai į pagalvėlę, ant kurios miegama, reiktų įsidėti šiek tiek džiovintų apynių“, – rekomenduoja vaistininkė.
Apyniai

Ant jų taip pat rekomenduojama miegoti, kai skauda dantį.

Tačiau ne tik apyniai turi raminamąjį poveikį. Vaistininkė primena ir valerijono žoles, sukatžolę.

„Kaip vaistininkė, galiu pasiūlyti sukatžolę. Auga Lietuvoje, didelis augalas, visiems pažįstamas. Jos saujelė pagalvėje ramina nervų sistemą, mažina kraujospūdį, normalizuoja širdies veiklą“, – siūlo K. Vaičaitienė.
Sukatžolė

Lengvesniam atsikosėjimui

Vaistažolių kvapų terapija gali padėti ne tik besiskundžiantiems nemiga. Ji veiksminga ir peršalus. Norint pravalyti kvėpavimo takus ar atlaisvinti užsikimšusią nosį, žolininkai pataria į pagalvę paberti džiovintų čiobrelių.

„Čiobreliai turi daug eterinių aliejų ir čiobrelio kvapas skanus, taigi galima tikrai įsidėti į pagalvę ir pakvėpuoti“, – sako K. Vaičaitienė.
Vaistinis čiobrelis (CC-SA)

Be to, vaistininkė teigia, kad peršalus gerai kambaryje pasimerkti pušies šaką, kuri dezinfekuos namų orą ir pagerins savijautą.

Svarbu jausti saiką

Žolininkai turi ir daugiau rekomendacijų, kaip naktį kvėpuoti gaivinančiu oru. Tam galima naudoti levandas, rožių žiedlapius, šalavijo lapus, ramunėlių žiedus, rozmarino lapus. Organizmą ir imunitetą stiprina tie patys čiobreliai, rozmarinai, šalavijai, melisos. Kvėpavimo takus dezinfekuoja levandos, mėtos, šalavijai, anyžiai, katžolės, džiovintos citrinos žievelės, tujos šakelės.

„Gintarinės" vaistinės vaistininkė K. Vaičaitienė, bevardindama džiovintų vaistažolių naudą, primena, kad bet kokia medžiaga, vartojama nesaikingai, gali būti pavojinga sveikatai. Todėl ji pataria nepiktnaudžiauti ir žolelių kiekiu pagalvėje.

„Apynis yra labai stipri žolė ir negalima perdozuoti, nes veikia nervų sistemą. Gali prasidėti atvikštinis poveikis. Reikia labai nedaug įsidėti, ne taip, kaip kai kurie daro, kad visą pagalvėlę prisikemša“, – sako K. Vaičaitienė.
Šalavijas

Specialistė įspėja ir dėl sukatžolės: ji ramina, slopina, todėl žmonėms, kurių ir taip žemas kraujo spaudimas, patariama jos naudoti kuo mažiau arba išvis jos atsisakyti.

„Neperdozuoti, nes vaistažolės irgi yra su veikliomis medžiagomis ir tai nėra toks visai nekaltas dalykas“, – teigia K. Vaičaitienė.

Anot jos, geriausia į pagalvę įsidėti mažiau nei saują džiovintų žolelių, tačiau kiekvienas žmogus jaučia, kada skleidžiamas kvapas jam malonus, o kada jau per stiprus.

Miegoti ant vaistažolėmis pribertos pagalvės tikrai yra naudinga, tačiau nereikėtų piktnaudžiauti jų kiekiu. Geriausiai išsimiegosite į pagalvę įdėję saujelę džiovintų žolelių pagal poreikį.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (26)