Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) pateiktais duomenimis, iš viso rugpjūčio 22-31 d. buvo atlikti 625 patikrinimai.
„Norėčiau pasakyti, kad pažeidimai sudaro tik 10 proc. Norėčiau priminti, kad kai vasarą darėme prevencinį patikrinimą, tuo metu potencialūs pažeidimai sudarė 64 proc. Vadinasi, aiškinimas duoda rezultatų", - spaudos konferencijoje sakė VVTAT direktorius Feliksas Petrauskas.
Anot jo, Latvijoje ir Estijoje pirmosiomis tikrinimo dienomis būdavo nustatoma 30-45 proc. pažeidimų.
44 proc. pažeidimų sudaro atvejai, kai kainos nebūdavo nurodomos litais ir eurais, 31 proc. pažeidimų fiksuota dėl to, kad kainos apvalinamos nesilaikant teisės aktų, 16 proc. atvejų apvalinant kainas nesilaikyta nustatyto kurso, 9 proc. atvejų kainos buvo nurodytos neaiškiai, klaidinančiai.
Kainas apvalina savotiškai
„Šiandien galiu pasakyti apie mūsų smulkiųjų verslininkų problemą – apvalinimą. Man patiko, kaip vienas mūsų darbo koordinavimo grupės narys pasakė, kad paprastam žmogui sunku paaiškinti aukštosios matematikos reikalavimus, kaip apvalinama, kai po kablelio lieka du arba keturi skaičiai“, - sakė F. Petrauskas.
Jis pateikė vieną išskirtinesnių aptiktų pavyzdžių, kai viena kirpykla 15 Lt kainą apvalino į 5 eurus, nors kaina eurais turėjo būti 4,34. Pasak F. Petrausko, ši įmonė gavo baudą, tačiau tikslaus jos dydžio įvardyti negalėjo, nes dar vyksta tyrimas.
„Pavyzdžiui, picos „Vezuvijus“ kaina litais buvo nurodyta 8,5 Lt, o kainas eurais – 2,5 euro, nors turėjo būti 2,45 euro. Dabar atsiskaitydamas litais vartotojas skriaudos nejaučia, bet po sausio 1 d. bus jaučiamas apvalinimas ne vartotojo naudai“, - pavyzdį pateikė ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Zenonas Stanevičius.
Anksčiau buvo skelbta, kad senyvo amžiaus žmones klaidina dideliais skaičiais nurodomos kainos eurais ir taip patraukiant pirkėjų dėmesį neva mažesne kaina.
Pasak F. Petrausko, pagal galiojančias ūkio ministro rekomendacijas, iki euro įvedimo kainos litais turi būti nurodomos etiketės kairėje ir turi būti atspausdintos didesniu šriftu arba tokiu pačiu kaip eurais.
„Man pačiam atostogaujant yra tekę matyti regiono parduotuvėje neteisingai nurodytas kainas eurais, kai pirkėjai gali susiklaidinti, kad kaina yra gerokai mažesnė nei įprastai“, - teigė jis.
Simbolinės baudos
Daugiausiai pažeidimų – 41 proc. - buvo nustatyta ne maisto prekių ir paslaugų veiklos srityje, 27 proc. - maisto prekių, 17 proc. - maitinimo paslaugų
Per pirmąsias 10 stebėjimo savaičių 25 įmonėms buvo skirti įspėjimai, 6 – baudos. Tiesa, jos pakankamai simbolinės - po 25 Lt.
Daugiausiai pažeidimų nustatyta Klaipėdos, Vilniaus ir Kauno apskrityse. Pirmąjį mėnesį valstybinės institucijos neplanuoja skelbti nubaustų įmonių pavadinimų, vėliau jau pažeidėjai bus viešinami.
Dalis verslininkų yra pasirašę Geros verslo praktikos memorandumą ir įsipareigojo tiksliai perskaičiuoti kainas. Per tikrinimus buvo nustatyta viena įmonė, kuri memorandumą pasirašė, bet kainas buvo nurodžiusi neteisingai.
Iš viso Lietuvoje kainas tikrina daugiau nei 300 specialistų.
Institucijos stebi tik tai, ar tiksliai kainos yra perskaičiuotos ir ar tinkamai pateiktos kainos litais bei eurais, tačiau jos netikrina, ar verslininkai nepagrįstai nepadidino kainų prieš eurą. DELFI ne sykį rašė, kad dar prieš oficialios stebėsenos laikotarpį dalis verslininkų pakeitė kainas litais, kad būtų galima paprasčiau jas paversti į eurus.
DELFI primena, kad Lietuvoje kainos litais ir eurais turi būti skelbiamos nuo rugpjūčio 22 d. iki kitų metų birželio pabaigos. Lietuva euro zonos nare taps nuo 2015 m. sausio.
Už Euro įvedimo įstatymo pažeidimus numatomos tūkstantinės baudos: nustačius pažeidimą pirmą kartą gresia įspėjimas arba bauda iki 1 tūkst. Lt. Už pakartotinius pažeidimus sankcijos griežtesnės – fiziniams asmenims bus skiriama iki 5 tūkst. Lt, o juridiniams asmenims nuo 1 tūkst. Lt iki 10 tūkst. Lt baudos.
Lietuvos banko vertinimu, kainos dėl euro įvedimo gali padidėti 0,2-0,3 proc. Norint sumažinti verslininkų pagundą nepagrįstai didinti kainas, Statistikos departamentas fiksuoja ir skelbia 100 dažniausiai perkamų prekių ir paslaugų kainas.