Sumažėjo finansinis barjeras uždarajai akcinei bendrovei įsteigti
Verslo kūrimas reikalauja ne tik paklausios idėjos, bet ir tam tikro finansinio pamato. Vis dėlto, Inovacijų agentūros Pažangos departamento direktorė Patricija Reut pažymi, kad įmonės steigimo procesas Lietuvoje, lyginant su kitomis šalimis, yra tikrai paprastas.
„Įsteigti įmonę galima visiškai nuotoliniu būdu, o tam padaryti pakanka keliasdešimties eurų – priklausomai nuo to, kokią verslo formą verslininkas pasirinks. Buvo pastebėta tendencija, kad steigiant uždarąsias akcines bendroves (UAB) didžioji dalis verslininkų rinkosi minimalų įstatinį kapitalą, kuris iki šių metų gegužės siekė 2500 eurų, o dabar barjeras dar labiau sumažintas ir įsteigti uždarąją akcinę bendrovę dar paprasčiau – minimalus įstatinis kapitalas siekia 1000 eurų“, – pastebi P. Reut.
Pasak jos, kiek išties yra reikalinga turėti lėšų pradedant verslą, pasakyti sunku, kadangi viskas priklauso nuo verslo idėjos, sektoriaus, kuriame startuos naujas verslas – tai labai individualu.
„Pastebime, jog didelė dalis būsimų ir pradedančiųjų verslininkų kaip didžiausią iššūkį įvardija prieigos prie finansavimo trūkumą, ypač verslo pradžioje. Verslininkams ne visada aišku, kokiais finansavimo šaltiniais ir kaip galėtų pasinaudoti, šiuo klausimu jiems trūksta informacijos. Todėl konsultuojame visus, dar net neturinčius verslo, dėl galimų finansavimo priemonių Lietuvoje“, – sako P. Reut.
Ji nurodo, kad Inovacijų agentūra administruoja įvairius finansavimo kvietimus, kurių didžioji dalis skirti mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios, pavyzdžiui, siekia komercializuoti inovatyvius produktus, atrasti naujas ar plėsti esamas eksporto rinkas, skaitmenizuoti bei optimizuoti verslo procesus, auginti darbuotojų įgūdžius ir ne tik.
„Sąrašas ilgas – įvairūs verslai gali gauti paramą pagal įvairias finansavimo priemones, todėl kviečiame kreiptis ir konsultuotis. Taip pat patariame, ar yra tinkamų finansavimo priemonių, kurias siūlo ir kitos institucijos – Užimtumo tarnyba, savivaldybės ir panašiai“, – teigia P. Reut.
Mažų ir vidutinių įmonių skaičius auga nuo 2012 metų
Paklausta, ar ilgainiui Lietuvoje įkurti verslą tampa lengviau, P. Reut pastebi, kad tai priklauso nuo požiūrio kampo.
Pavyzdžiui, statistika rodo, kad nuo 2012 metų Lietuvoje veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius vis auga, tik 2022 metais naujai įsisteigusių subjektų buvo kiek mažiau nei įprastai.
„Tačiau džiugina netolimos ateities prognozės. Pasaulio verslumo stebėsenos (angl. Global Entrepreneurship Monitor) tyrimo 2022 metų duomenimis, kas penktas lietuvis tikisi pradėti savo verslą per ateinančius trejus metus. Vis dėlto, sparti skaitmenizacija, dirbtinio intelekto galimybės, e. prekyba ir nuolatos besikeičiantys vartotojų įpročiai bei augantys poreikiai nurodo būsimiems verslininkams, kad į tendencijas būtina atsižvelgti ir atliepti poreikius“, – pabrėžia P. Reut.
Saugus verslo idėjos išbandymas su imitacine įmone
Taip pat iš pradžių pravartu sukurti bandomąjį, minimalios vertės produktą (MVP) ir pabandyti jį parduoti bei susirinkti grįžtamąjį ryšį.
Kad pasiruošimas verslo kūrimui būtų dar sklandesnis, pasirengti verslui ir apgalvoti svarbiausius verslo kūrimo ir vystymo etapus P. Reut pataria prisijungus prie Inovacijų agentūros e. mokymų platformos „Verslo e. gidas“.
„Tai ne tik mokymai, skirti pradedančiajam verslininkui: ši platforma veikia kaip verslo simuliatorius – mokymų medžiagoje analizuojama vienos imitacinės įmonės verslo situacija. Dar tik pradedantys kurti verslus taip gali pereiti per visus jo kūrimo etapus, o labiau patyrę verslininkai gali pasisemti žinių, kaip organizuoti verslo procesus, atrasti verslo metodikas bei pasimokyti iš imitacinės įmonės klaidų ir jų nekartoti“, – sako P. Reut.
Svarbu įsivertinti idėjos perspektyvumą ir paklausą rinkoje
Tuo metu UAB „Investicijų ir verslo garantijų“ (INVEGOS) dotacijų skyriaus vadovas Ignas Paukštys pataria, kad verslo kūrimo pradžioje vieni svarbiausių veiksmų yra finansų suplanavimas, reikiamo kapitalo pritraukimas ir gebėjimai įsivertinti idėjos perspektyvumą bei paklausą rinkoje.
„Namų darbai paprastai atliekami pradžioje, galvoje ir ant popieriaus pasirengiant verslo planą, kuriame apgalvojamas visas verslo modelis ir iš ko susidarys teigiamas pinigų srautas. Tam reikia susiplanuoti, kokio turto reikės veiklai vykdyti, kokių patalpų, kokių reikės pradinių ir papildomų investicijų, kokios bus tikėtinos sąnaudos bei pajamos, įsivertinti tiekėjus, konkurentus, kainodaras, gerai suprasti klientų poreikius, savo siūlomos prekės ar paslaugos pranašumus ir trūkumus, suprasti bendras atitinkamos rinkos, kurioje planuojama veikti augimo tendencijas bei perspektyvas, vartotojų įpročius, pardavimo kanalus, galiausiai apsispręsti, kokios reikės komandos pradžiai, kuri atlieptų visas reikalingas kompetencijas ir kiek visa tai kainuos“, – planavimo eigą įvardija I. Paukštys.
Jis pastebi, kad pagalbos ir programų norintiems kurti verslą yra daug. Pavyzdžiui, INVEGOS veiklos sritis daugiausia apima finansinę pagalbą verslo pradžiai ir plėtrai (lengvatinės paskolos, investicinių paskolų palūkanų kompensacijos, garantijos neturintiems užstato, rizikos kapitalo investicijos inovatyviems verslams kurti).
Taip pat dėl konsultacijų, mokymų, kaip kurti verslą, pradedantys verslininkai kreipiasi į Inovacijų agentūrą, verslo angelus (neformalius investuotojus, sėkmingus verslininkus) ar kitas įstaigas.
Kai verslo pradžioje trūksta nuosavų lėšų: išeičių yra
Kalbant apie verslo pradžiai reikalingą finansinį pamatą, I. Paukštys teigia, kad nėra minimalios konkrečios sumos, nes tai priklauso nuo verslo pobūdžio ir verslo segmento bei pradinių investicijų poreikio.
„Pavyzdžiui, atidaryti soliariumą, masažo kabinetą, kirpyklą, automobilių servisą, odontologijos kabinetą ar kavinę gali kainuoti gerokai daugiau, nei sukurti nedidelę elektroninę parduotuvę, kurią valdote pats, jai nereikia nei darbuotojų, nei patalpų, o prekės užsakomos pas tiekėjus ir išsiunčiamos klientams tik jas įsigijus“, – sako I. Paukštys.
Jo teigimu, įprastai kreipiantis paskolos, kuria norima įsigyti turtą, reikalingą verslui vykdyti, reikėtų turėti bent jau penktadalį prašomos sumos, taip pat gali būti prašoma papildomų turto įkeitimų.
„Neturint pakankamai nuosavų lėšų ar užstato, visuomet galima pasinaudoti finansine valstybės pagalba, garantijomis, susirasti verslo partnerių ar pasinaudoti alternatyviais kanalais, kaip, pavyzdžiui, sutelktinio finansavimo platformos“, – galimas išeitis vardija jis.
I. Paukštys nurodo, kad rinkoje yra skirtingų finansinės pagalbos priemonių bei programų – tai gali būti lengvatinės paskolos palankesnėmis sąlygomis, investicinių paskolų palūkanų kompensacijos, taip pat teikiamos garantijos, kai asmuo (įmonė) neturi pakankamo užstato (turto), kuriuo laiduotų už paskolą ar lizingo sandorį.
„Pavyzdžiui, INVEGA pradedantiems verslą tiek tiesiogiai teikia paskolas per priemonę „Startuok“, tiek tai daro per finansų tarpininkus, t. y. bankus ar kitus finansuotojus, tad norintieji kurti įmonę, turi kreiptis arba į INVEGĄ, arba į kitus finansuotojus, užpildyti paraišką ir pateikti papildomą medžiagą, dokumentus, kurių prašoma. Jei verslo kūrėjas tinkamai paruošia namų darbus, kas daugiausiai susiję su išsamiu verslo planu ir tinkamu finansų susiplanavimu, tuomet kliūčių gauti pagalbą neturėtų kilti“, – sako I. Paukštys.