Daugiau kaip pusėje maisto produktų esantis ingredientas: pavojingas sveikatai, tačiau gamintojai nesvarsto jo atsisakyti

Palmių aliejus – pagrindinė miškų kirtimo, biologinės įvairovės nykimo ir klimato kaitos priežastis. Be kita ko, šiame aliejuje gausu sočiųjų riebalų, kurie gali pakenkti širdies ir kraujagyslių sveikatai. Priežasčių nenaudoti palmių aliejaus – apstu, tačiau faktai rodo, kad per pastaruosius 50 metų jo gamyba sparčiai augo. Kodėl dauguma gamintojų vis dar neatsisako šio sveikatai kenksmingo ingrediento? Kokių produktų importas į Europos Sąjungą (ES) daro didžiausią įtaką miškų naikinimui kilmės šalyse ir kokios galimos alternatyvos palmių aliejaus pagrindu pagamintam biokurui?

Produktai, kurių importas į ES daro didžiausią įtaką miškų naikinimui

Palmių aliejus yra vienas iš produktų, kurio naudojimas skatina miškų naikinimą Pietų Amerikos ir Pietryčių Azijos šalyse, kur iškirtus ekologiniu požiūriu vertingą mišką imama auginti žemės ūkio produkcija, pažymi Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius. „Palmių aliejaus, gaminamo neatsakingai naikinant miškus, ne tik degaluose, bet ir kitose mūsų gyvenimo srityse, naudojimas turėtų būti mažinamas. Nes kuo didesnis poreikis, tuo didesnė paskata kituose pasaulio regionuose keisti žemės paskirtį ir naikinti miškus, kurie yra planetos plaučiai“, – teigia V. Sinkevičius.

Siekdamas prisidėti prie šios problemos sprendimo, maždaug prieš metus Europos Komisijos narys pristatė siūlymą, kuriuo į Europos Sąjungos rinką 6 produktus būtų galima įvežti tik įrodžius, kad jų auginimas neprisidėjo prie miškų naikinimo: „Tie produktai yra palmių aliejus, soja, kava, kakava, mediena ir jautiena. Tai galios ir prekėms, kuriose produktai naudojami, pavyzdžiui, šokoladui. Jie pasirinkti ne šiaip sau: atlikta analizė parodė, kad šių 6 produktų importas į Europos Sąjungą daro didžiausią įtaką miškų naikinimui kilmės šalyse. Be to, pasiūlyme taip pat numatėme teisę plėsti produktų grupes, jei kartais iškirstuose miškuose ūkininkaujantys ūkininkai negalėdami išvežti į Europos Sąjungą, pavyzdžiui, sojos, sugalvotų auginti kokią kitą kultūrą“.

„Šiuos šešis produktus eksportuojančios šalys ir regionai bus suskirstyti į rizikos grupes, nes ne visur, kur auginami šie produktai, vienodai paplitusios miškų naikinimo praktikos. Į tai bus atsižvelgiama Europos Sąjungos šalių narių institucijoms vertinant prekes importuojančių įmonių pateiktą informaciją, – pabrėžia V. Sinkevičius, – Vienas esminių patikros komponentų bus vietovės, kurioje užauginti importuojami gaminiai, geografinės koordinatės. Kitaip tariant, gali tampyti palmių aliejaus buteliuką per tuziną valstybių, bet kai jis atkeliaus į Europos Sąjungą, bus vertinamos ne nukeliautos jūrmylės, o tas taškas, kuriame augo palmė. Dėl šio pasiūlymo vyksta diskusijos tarp Europos Parlamento ir Tarybos. Viliuosi, kad artimiausiu metu bus rastas sutarimas dėl šio pasiūlymo“.

Pataria vengti maisto produktų, kurių sudėtyje randami šie ingredientai

Plačiai žinoma, kad rafinuojant palmių aliejų aukštoje temperatūroje jo sudėtyje atsiranda pavojingų blogųjų riebalų – transriebalų, kurie gali sukelti rimtus sveikatos sutrikimus. „Pagrindiniai kol kas atlikti tyrimai rodo neigiamą palmių aliejaus (palmitino rūgšties) įtaką antro tipo cukrinio diabeto bei nutukimo ligų rizikai. Taip pat pastebima ir kancerogeninių procesų, uždegimo suaktyvėjimas organizme vartojant palmių aliejų, – teigia dietistė Živilė Dumbraitė-Varkalienė, – Visada patariu vengti produktų, kurių sudėtyje randate tokius žodžius kaip transriebalai, iš dalies hidrinti, hidrinti riebalai ir pan.“.

„Didžiausia bėda su palmių aliejumi ir yra ta, kad jo yra daugelyje mūsų kasdienės mitybos produktų, todėl jo ir suvartojama daug. Visada skatinu skaityti etiketes, ypač jei renkatės naujus, dar nebandytus produktus (jau minėtus konditerijos gaminius, ypač skirtus vaikams)“, – pastebi Ž. Dumbraitė-Varkalienė.

Vis dėlto, svarbu ne tik įdėmiai skaityti produktų etiketes, bet ir prisiminti, kad palmių aliejus gali būti „paslėptas“ po tokiais pavadinimais kaip „augaliniai riebalai“, „palmių oleonas“ ir kt. „Yra nemažai alternatyvių pavadinimų, kur potencialiai gali būti palmių aliejus, kaip sudėtinė dalis. Tačiau svarbu pasitikrinti su tiekėju, nes šios medžiagos gali būti išskirtos ir iš kitų rūšių augalinių aliejų“, – įsitikinusi „Rimi Baltic“ Socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo vadovė Renata Sagatauskė.

Priežastys, lemiančios palmių aliejaus populiarumą tarp gamintojų

Portalui „Delfi“ pasiteiravus, kokių maisto produktų sudėtyje pagrinde galima rasti šio aliejaus, Ž. Dumbraitė-Varkalienė sako: „Dažniausiai palmių aliejus naudojamas konditerijoje, įvairiems sausainiams, dribsniams, sausiems pusryčiams gaminti. Jis pigus, kambario temperatūroje yra pusiau skystas, tad tai kepiniams suteikia traškumo, tvirtumo. Jo sudėties gana nemažą dalį sudaro sotieji riebalai, kurie ir suteikia tvirtumo. Būtent sočiųjų riebalų vartojimą reikia mažinti, stengtis daugiau vartoti nesočiųjų riebalų rūgščių turinčių produktų“.

Šiuo atveju Ž. Dumbraitei-Varkalienei antrina ir „Rimi Baltic“ Socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo vadovė. „Būtent šios priežastys – itin žema kaina, technologiškai patogi konsistencija ir kitos fizikinės savybės (pavyzdžiui, aliejus yra skaidrus, bekvapis, atsparus oksidacijai, tad produktai ilgiau negenda) lemia tai, kad palmių aliejus yra populiarus pasirinkimas tiek maisto produktų, tiek kosmetikos gaminių sudėtyse“, – tvirtina R. Sagatauskė.

Analizuojant žmonių vartojimo įpročius, ryškėja teigiamos tendencijos

Pernai atlikta apklausa parodė, kad 80 proc. visų politinių pažiūrų ir amžiaus grupių ES piliečių pritaria griežtam ES teisės aktui, kuris neleistų įmonėms pardavinėti produktų, susijusių su miškų naikinimu. Šiuo atveju R. Sagautauskė pripažįsta, kad pirkėjai vis labiau kreipia dėmesį į gaminių sudėtį: „Šiais metais atliktoje Baltijos šalių „Rimi“ klientų apklausoje į klausimą „Kaip manote kurių produktų/sudėtinių dalių priežiūra turėtų būti griežtesnė?“ palmių aliejus buvo paminėtas bent 25 proc. apklaustųjų ir užėmė antrąją vietą po žuvies ir jūros gėrybių (26 proc.)“.

Įmonės, kurios savo vertybių sąraše turi aplinkosaugą, stengiasi ieškoti būdų, kaip sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, sako Rimi Baltic Socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo vadovė. „Rimi“ tikrai griežtai prižiūrime privačios etiketės produktų gamybą. Maisto produktuose naudojamas tik tvarus (RSPO sertifikuotas – „Mass Balance“ lygio) palmių aliejus, tačiau taip pat siekiame nuolat tobulėti, – pastebi R. Sagatauskė, – Kitas žingsnis – iki 2025 m. pabaigos naudoti tik tvarų palmių aliejų visuose „Private Label Food“, „Rimi Production“ (RSPO sertifikuotą – „Segregated“ lygio) bei „Private Label Cosmetics & Household“ produktuose (RSPO sertifikuotas – „Mass Balance“ lygio)“.

V. Sinkevičius įsitikinęs, kad vis daugiau žmonių tiek Lietuvoje, tiek Europoje pradeda suprasti šią problemą ir kelti klausimus, kodėl mūsų vartojimo įpročiai prisideda prie gamtos naikinimo kitose pasaulio vietose. „Mes pirkdavome drabužius visiškai nesidomėdami, kaip jie pagaminti, tačiau kažkuriuo metu ėmėme domėtis, ar tiems drabužiams pagaminti nebuvo išnaudojami žmonės, ypač vaikai. Man atrodo, kad pamažu prieiname prie to, kad pirkdami prekes pasidomėtumėme ir kokią įtaką tai daro planetai ir ar nėra geresnių alternatyvų. Juo labiau, kad atsiranda suvokimas, jog tai, kas vyksta su gamta tolimuose pasaulio regionuose, liečia ir mus“, – atkreipia dėmesį V. Sinkevičius.

Skatinamas laipsniškas perėjimas prie pažangių biodegalų

Dauguma lietuvių net nežino, kad pildamiesi dyzeliną su biopriedu iš tiesų naudoja degalus su palmių aliejumi ir tokiu būdu netiesiogiai prisideda prie atogrąžų miškų kirtimo. 2021 m. ES importavo palmių aliejaus ir palmių aliejaus produktų už 6,3 mlrd. eurų (6,4 mlrd. JAV dolerių), daugiausia naudojamų biokurui gaminti. Kalbant apie degalų gamybą, pirmiausia, reikia konstatuoti faktą, kad tokių biodegalų vaidmuo mažinant transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro yra ribotas, pripažįsta Europos Komisijos narys.

„Dėl to peržiūrėta Atsinaujinančių išteklių energijos direktyva numato laipsnišką su miškų naikinimu siejamų biodegalų atsisakymą iki 2030 metų ir skatina laipsnišką perėjimą prie pažangių biodegalų, gaminamų ne iš maistinių kultūrų, bet pavyzdžiui, iš organinių atliekų, ir kito atsinaujinančio kuro, įskaitant elektros energiją. Kaip ir kiekvieną Europos Sąjungos direktyvą, taip ir šią, Lietuva turės įgyvendinti“, – pastebi V. Sinkevičius.

„Nemanau, kad būtų naudinga palmių aliejaus pagrindu pagamintus biokurus pakeisti kitų rūšių tradiciniais biodegalais. Vietoj to turėtume palaipsniui pereiti prie alternatyvų, tokių kaip pažangūs biodegalai (dažniausiai gaminami iš perdirbimui netinkamų atliekų), atsinaujinantys sintetiniai degalai, ir skatinti mobilumą elektromobiliais, – teigia Europos Komisijos narys, – Pažangūs biodegalai ir atsinaujinantys sintetiniai degalai turi atlikti svarbų vaidmenį tokiuose sektoriuose kaip aviacija ar jūrų transportas, kur alternatyvų dar nėra. Kitose transporto srityse, pavyzdžiui, automobiliuose, elektrifikavimas šiuo metu atrodo geresnis pasirinkimas“.