Plaukų slinkimas – tik smulkmena: profesorius Stukas įspėjo, kuo gali pasibaigti ypač svarbios medžiagos trūkumas

Vis labiau vėstant orams ir kylant susirgimų rizikai, būtina pasirūpinti stipria imunine veikla. Atspariam organizmui itin svarbi subalansuota mityba, kurioje tarp būtinų medžiagų svarbų vaidmenį atlieka ir cinkas. Nors jo aptinkama daugybėje maisto produktų, tyrimai rodo, kad lietuvių mityba sveikatai nėra palanki, o cinko trūkumas lemia ne tik silpną imunitetą, bet ir greitesnį vyrų plikimą bei sulėtėjusį vaikų augimą. Ką svarbu žinoti apie šį mikroelementą ir kaip užtikrinti, kad jo pasisavintume pakankamai?

Cinkas būtinas stipriai imuninei sistemai

Vitaminai ir mineralinės medžiagos yra būtinos normaliam organizmo vystymuisi ir funkcionavimui. Kaip teigia Vilniaus universiteto profesorius dr. Rimantas Stukas, mineralinių medžiagų žmogaus organizmas nesintetina, jų mes turime gauti su maistu. Jos skirstomos į dvi dideles grupes – mikroelementus ir makroelementus.

Makroelementai yra tos medžiagos, kurių mums svarbu gauti dideliais kiekiais, o mikroelementai – medžiagos, kurių mums reikia gauti mažesniais kiekiais. Nepaisant to, tiek makroelementai, tiek mikroelementai žmogaus organizmui yra labai svarbūs.

„Kalbant apie cinką, jis priskiriamas mikroelementams, kurio suaugusiam žmogui reikia nedaug – maždaug 10 miligramų. Palyginimui, tokios mineralinės medžiagos kaip kalis mums reikia 3500 miligramų. Tačiau yra niuansas: tų medžiagų, kurių mums reikia labai nedidelio kiekio, yra rizika negauti pakankamai, jei mūsų mityba bus neįvairi. Kartais mikroelementai būna nelabai paplitę, bet visa laimė, kad cinko randama daug kur – mėsoje, sūryje, kruopose, pupose, riešutuose, kavoje ir arbatoje“, – vardija profesorius.

Cinko aptinkama tokioje mėsoje, kaip jautiena ir kalakutiena, taip pat jo randama kiaušiniuose ir tokiose jūros gėrybėse, kaip austrės, moliuskai, vėžiagyviai, krevetės. Anot R. Stuko, jei mūsų kasdieniniame racione esama šių maisto produktų, cinko mūsų organizme neturėtų trūkti.

„Cinkas labiausiai reikalingas imuninės sistemos veiklai. Jis svarbus vaiko augimui ir brendimui, ypač lytinių liaukų veiklai, virškinimo procesams. Kalbant apie cinką, ko gero labiau reikia akcentuoti vaikus, nes jis padeda formuojantis skeletui. Tačiau į tai reikėtų atkreipti dėmesį ir suaugusiems, ypač vyrams – jei maisto racione trūksta cinko, vyrams pradeda slinkti plaukai, vyrai pradeda plikti. Taip yra todėl, nes cinkas dalyvauja vyriškų hormonų veikloje ir palaiko tinkamą prostatos ir vyriškų hormonų veiklą. Jei nėra cinko, per hormoninę sistemą paveikiamas plaukų augimas. Už tad cinkas labai svarbus ir kaip grožio mineralinė medžiaga“, – pabrėžia R. Stukas.

Lietuvių mityba sveikatai nepalanki

Kaip minėta, žmogaus organizmui reikalinga cinko norma yra 10 miligramų. Profesorius pastebi, kad Lietuvos gyventojai vidutiniškai jo gauna apie 8 miligramus – tai reiškia, kad įprastame mūsų maisto racione jo trūksta.

„Jei cinko norma yra 10 miligramų, o gauname 7–8 miligramus, galime sakyti, kad šioks toks trūkumas yra. Kaip rodo tyrimai, Lietuvos gyventojų mityba iš principo nėra sveikatai palanki. Akcentuojama, kad mums labai svarbu daugiau vartoti grūdinių produktų, pusryčiams dažniau rinktis įvairias kruopas, košes, tačiau, nors tai nėra brangu, jų valgome per mažai. Vieni mėsos valgo daugiau, kiti mažiau, tačiau dažniau tai yra kiauliena ir vištiena, o jautienos valgome nepakankamai, nes ji yra brangesnė“, – pastebi R. Stukas.

Taip pat jis atkreipia dėmesį į tai, kad mažiau cinko gaunančio žmogaus imuninė sistema yra silpnesnė, o šiuo metu itin svarbu, kad ji būtų stipri.

„Trūkstant cinko, imuninė sistema yra silpnesnė. Tai yra itin svarbu dabar, plintant virusams – gripo epidemijos ar Covid-19 pandemijos metu akcentuojama, kad imuninė sistema turi būti stipri. Jei žmogus gauna nepakankamai cinko, jo imuninė sistema yra labiau pažeidžiama. Būnant toje pačioje aplinkoje, vienas žmogus suserga, o kitas ne – taip nutinka dėl to, nes jo imuninė sistema pakankamai stipri. O stipri ji gali būti tik tuomet, kai žmogus visų reikalingų medžiagų, tarp jų ir cinko, gauna pakankamai“, – pabrėžia profesorius.

Vis dėlto, paprasto būdo patiems pasitikrinti, ar reikiamų medžiagų lygis mūsų organizme yra pakankamas, nėra. Kai kurių medžiagų, pavyzdžiui, geležies trūkumą galima nesunkiai pastebėti – žmogus greitai pastebi anemijos požymius, atrodo pablyškęs, jo lūpų kampučiai būna įtrūkę. Kita vertus, cinko trūkumo išoriškai pastebėti negalime. Dėl to R. Stukas pabrėžia, jog svarbu laikytis visavertės mitybos – tik ji gali užtikrinti, kad žmogaus organizmui būtinų medžiagų netrūktų.

Cinkas – natūralus antidepresantas

Tuo metu medicinos mokslų daktarė, gydytoja dietologė Rūta Petereit teigia, kad mikroelementai yra cheminiai elementai, kurie gyvybiškai organizmui yra labai svarbūs. Jie įeina į biolgiškai aktyvių junginių sudėtį, atitinkamas medžiagų apykaitos grandis, dalyvauja ląstelių atsinaujinimo ir audinių kvėpavimo procesuose.

Pasak jos, cinkas atlieka daug įvairių reguliacinių, struktūrinių, katalizinių funkcijų organizme. Cinkas reguliuoja imunitetą, padeda pasveikti peršalus, skatina ląstelių augimą ir dauginimąsi, dalyvauja fermentų apykaitoje, tad yra labai svarbus augantiems ir jauniems žmonėms.

„Mūsų organizmas sudarytas iš ląstelių, tad be cinko organizme nevyktų daugelis svarbių procesų.
Jei trūksta cinko, gali pablogėti atmintis, regėjimas, uoslės ir skonio pojūčiai. Cinkas svarbus elementas nagams ir plaukams, taip pat reguliuojant svorį ir gydant nutukimą, nes šis mikroelementas aktyviai dalyvauja vykstant gliukozės apykaitai. Cinkas svarbus ir ilgai gulintiems pacientams po įvairių traumų, operacijų, skatina žaizdų gijimą bei turi įtakos pragulų profilaktikai.

Taip pat reikia nepamiršti, kad cinkas jungiasi su dopaminu ir turi įtakos mūsų nuotaikai. Galima teigti, kad cinkas yra natūralus antidepresantas. Cinkas dalyvauja gaminant ir sekretuojant insuliną, tad persirgus kasos uždegimu labai dažnai trūksta cinko“, – aiškina R. Petereit.

Trūkstant cinko, sulėtėja augimas, vėluoja lytinė branda

Kaip minėta, cinkas yra baltymų gausiuose produktuose – mėsoje, jūros produktuose, kiaušiniuose bei pieno produktuose. Gydytoja dietologė prideda, jog pakankamai geri galimi cinko šaltiniai ir grūdai bei ankštiniai augalai, bet biologinis jų pasisavinimas gali būti blogas dėl fitatų, fitino rūgšties. Vaisiuose ir lapinėse daržovėse cinko yra nedaug.

„Daugeliui žmonių gali kilti cinko stokos rizika, nes jo suvartojama mažai arba biologinis prieinamumas iš maisto yra blogas. Iš tiesų, cinko daugiau gaunama ir efektyviau pasisavinama iš gyvūninio maisto nei iš augalinio. Fitatai, tai yra fitino rūgštis, augaluose, ypač grūduose ir ankštiniuose augaluose, negrįžtamai suriša cinką“, – teigia ji.

Anot gydytojos dietologės, didžiausios rizikos grupės – kūdikiai, vaikai, paaugliai, nėščiosios bei žindyvės, vyresnio amžiaus žmonės ir nevartojantys gyvūninės kilmės maisto produktų. Su cinko nepakankamumu susiję tokie simptomai kaip sulėtėjęs augimas, vėlesnė lytinė branda, viduriavimas, dermatitas, pablogėjęs žaizdų gijimas, nuslopintas imuninis atsakas.