Pasidalino 4000 eurų prizą
Šiemet tarptautiniame uosto technologijų hakatone „Portathon“ gimė 18 novatoriškų idėjų uostams ir jūriniams verslams. Į nugalėtojų TOP 4-uką pateko komandos „KU Engineers“, „The Western Creators“ iš Klaipėdos, „Fjord Dwellers“ iš Norvegijos, „Problem Solving Masters“ iš Kauno, pasiūliusios pergalingų technologinių ir skaitmeninių sprendimų, kuriuos stipriausiais pripažino tarptautinė vertinimo komisija. Lyderių ketvertukas pasidalijo hakatono partnerių įsteigtą 4000 eurų piniginį prizą.
Šiemet dalyviai galėjo rinktis iš 8 iššūkių, kuriuos pateikė Klaipėdos uosto direkcija, Lietuvos jūrinis klasteris, Vakarų laivų gamyklos (VLG) įmonių grupė, „Ignitis renewables“, Hamburgo technologijų universiteto Jūrinės logistikos institutas, Oslo uostas bei Klaipėdos miesto savivaldybė. Įkvepiančios temos atspindėjo globalias uostų, logistikos, energetikos tendencijas: nuo automatizuotų platformų, skaitmeninių įrankių uostams ir jūriniam verslui iki žaliosios energijos – vandenilio, biokuro, elektros – panaudojimo alternatyvų, saugojimo ir paskirstymo uostuose bei laivyboje.
Iniciatyva siekė atliepti ir tarptautinio projekto „Blue Supply Chains“ iššūkius, susijusius su tarpsektorinio bendradarbiavimo skatinimu, tvarių tiekimo grandinių kūrimu ir plėtra Baltijos jūroje bei pakrančių uostuose.
„Hakatonu siekiame stiprinti ne tik Lietuvos jūrinių inovacijų ekosistemą. Kviečiame žvelgti plačiau ir generuoti sprendimus visam Baltijos jūros šalių regionui. Uostai ir jūriniai verslai atviri naujiems sprendimams bei veržliai inovatorių kartai“, – sako Roma Stubrienė, Klaipėdos mokslo ir technologijų parko direktorė.
„Didžiausia šio hakatono vertė klasterio nariams – atrasti jaunų talentų, užmegzti bendradarbiavimą su mokslininkais, auginti naują profesionalų kartą, skatinti modernius sprendimus uostams vystančių startuolių kūrimąsi“, – įsitikinęs Lietuvos jūrinio klasterio koordinatorius Andrius Sutnikas.
Sprendimai vandenilio gamyboje susidarančiai šilumai panaudoti
Į „Portathon“ partnerių gretas prisijungusi Klaipėdos uosto direkcija šiemet metė net du iššūkius, skatinančius inovacijas, kurios ne tik tobulintų Klaipėdos uosto veiklą, bet ir prisidėtų prie tvaraus jūrų transporto vystymosi. Didžiausio technologijų entuziastų susidomėjimo sulaukė iššūkis, kuriam reikėjo pasiūlyti alternatyvių žaliojo vandenilio gamybos proceso atliekinės šilumos panaudojimo būdų Klaipėdos uoste.
Jau nuo 2026 metų Klaipėdos uosto teritorijoje numatyta vandenilio gamyba panaudojant atsinaujinančią energiją. Minėtos temos ėmusios komandos generavo idėjas, kaip būtų galima efektyviai panaudoti šio aplinkai draugiško kuro gamyboje susidarantį šalutinį produktą ir kartu atverti naujas verslo galimybes.
Net dviem komandoms, kurios generavo technologinius sprendimus Uosto direkcijos iššūkiui, pasiūlytos inovatyvios idėjos atnešė pergalę.
„Uosto direkcija, kaip renginio partnerė, dalyvauja nuo pat šio projekto pradžios – jau penkerius metus. Iššūkius priėmusios komandos 48 valandas mąsto, generuoja idėjas, jas struktūrizuoja.
Aplinka šiame projekte išties labai dinamiška. Komandoms padeda mentoriai, šiais metais jų buvo net 20. Iš pačios Klaipėdos uosto direkcijos buvo du mentoriai, jie konsultavo tomis temomis, kurias mes suformulavome. Vienas iššūkis buvo susijęs su perteklinės šilumos panaudojimu iš vandenilio gamybos proceso, kitas buvo apie komercinių paslaugų teikimo proceso patobulinimą“, – sako Džiugas Šaulys, Klaipėdos uosto direkcijos Komunikacijos ir rinkodaros vadovas.
Klaipėdos universiteto (KU) Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto studentų komanda „KU Engineers“ pristatė sprendimą, kuris vandenilio gamybos metu susidarančią perteklinę 57 °C šilumą leistų panaudoti keliems tikslams. Pirmiausia, edukaciniam centrui greta gamybos bazės apšildyti. Jaunieji inžinieriai taip pat pasiūlė tiekti šiltą orą netoliese esančių birių krovinių terminalo sandėlių ventiliacijai ir drėgmės kontrolei užtikrinti. Toks panaudojimas taptų alternatyva elektros energijai ar kitam kurui, paprastai naudojamam drėgmei jautrios produkcijos laikymo sąlygoms kontroliuoti.
KU studentai įžvelgė, kad vandenilio gamybos metu susidaranti atliekinė šiluma – tai praktiškai nemokama energija, kurią galima panaudoti kaip konkurencingą alternatyvą kitiems energijos šaltiniams, kartu sukurti galimybių naujai komercinei krypčiai ir mažinti anglies dvideginio pėdsaką. Komanda ne tik pasiūlė kompleksinį technologinį sprendimą, bet ir įvertino, jog jo įgyvendinimo kaštai atsipirktų per 2–3 metus.
„Mūsų iššūkis, kuris mums svarbus dėl naujo įgyvendinamo projekto, kurio nėra visame Baltijos regione, tai yra žaliojo vandenilio gamyba. Susidūrėme su problema, diskutuodami organizacijos viduje ir norėdami jį sėkmingai įgyvendinti. Supratome, kad mums trūksta idėjų, kaip būtų galima panaudoti proceso metu susidariusią šilumą, nes elektrolizės būdu gaminant vandenilį susigeneruoja daug šilumos. Paprašėme komandų, kad jos pateiktų savo idėjų.
Klaipėdos universiteto komanda, kuri nugalėjo, sugalvojo variantų, kur tą šilumą galima panaudoti. Ir kas nustebino, kad ji sugalvojo ne tik technologinį, inžinerinį sprendimą, ko galima būtų tikėtis, bet taip pat išmąstė ir apskaičiavo ekonominę dalį – kiek reikės investicijų tokiam projektui įgyvendinti, ar jos atsipirks. Tai labai teisingas mąstymo kelias: verslo organizacijoms, priiminėjant sprendimus, šis klausimas visuomet būna kertinis, mat sugalvoti technologinį sprendimą galima, bet pateikti ekonominį pagrindimą – tai jau verslo vystymo kompetencijos, kurių reikia visose verslo organizacijose, įskaitant ir mūsų, nes mes taip pat investuojame į projektus, kurie investuoja grąžą. Tikrai maloniai nustebino, kad dalyviai turi verslo vystymo pradą, kad jie galvoja ne tik apie tai, kaip padaryti labai inovatyvią technologiją, bet ir apie tai, ar ta technologija bus atsiperkanti.“
Idėja, pasak D. Šaulio, buvo panaudoti šilumą greta esantiems sandėliams apšildyti, nes tiems netoliese esantiems sandėliams, kuriuose saugomi grūdai, reikalinga tam tikra drėgmės kontrolė, ir tą šilumą būtų galima panaudoti tokiu būdu. Komanda paskaičiavo, kiek tai atneštų naudos.
Laimėtojais tapusi komanda „Problem Solving Masters“, Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros ir elektronikos fakulteto studentai, pergalę iškovojo pasirinkę tą patį iššūkį kaip ir KU atstovai. Kauniečių pristatyta novatoriška ir tvari idėja – uosto teritorijoje įkurdinti hidroponinio auginimo sistemas, kuriose būtų įveiklinta šiluma, šalutinis vandenilio gamybos uoste metu susidarantis produktas.
Jų vertinimu, išorinio šilumos šaltinio panaudojimas hidroponikos ūkiais paverstuose krovininiuose konteineriuose būtų ekonomiškai naudingas, o išlaikymo kaštai – iki 30 proc. mažesni. Nedidelį plotą užimantys konteineriai idealiai tinka miesto teritorijoje: naudoja minimalius vandens, elektros, trąšų išteklius, leidžia maksimaliai padidinti produkciją, ypač – greitai derlius auginančių lapinių žalumynų, prieskoninių žolelių bei mikrožalumynų.
Sprendimo autoriai minėjo, jog viename hidroponiniame ūkyje per savaitę galima išauginti iki 56 kilogramų šviežių žalumynų. KTU studentų komanda taip pat pateikė vertinimą, kad investicijoms į tokį ūkį, naudojantį vandenilio gamybos metu susidarančią šilumą, atsipirkti reikėtų apie 2–3 metų.
„Buvo komandų, kurios sugalvojo naujų idėjų. Nepaisant to, kad nelaimėjo, buvo gana įdomios, kai kurios jų – kiek egzotiškos. Štai komanda iš Ukrainos pasiūlė būdą, kaip galima šilumą panaudoti šiukšlėms kompostuoti ir susidariusias dujas sugaudyti bei iš jų gaminti biometaną. Tai įdomi idėja ta prasme, kad žmonės mąsto apie žiedinę ekonomiką, kuri populiari šiandien, – jie parodė, kad galima taip padaryti. Nors ši idėja technologiškai sunkiau įgyvendinama nei nugalėtojų komandos, bet tai labai teisingas ėjimas, žinant, kad tvarumas uostui itin svarbu“, – sako D. Šaulys.
Kita idėja, pasak Klaipėdos uosto atstovo, kuri nustebino fantazija, buvo Klaipėdos technologijos universiteto komandos mintis, kad šilumą galima naudoti visai kitokiai veiklai, nebūtinai susijusiai su tuo, kas vyksta pačiame uoste. Tarkim, galima atidaryti šiltnamį, vertikalų ūkį, kuriame būtų galima auginti prieskonines žoleles, kitus augalus.
Kitai metais viena iš esminių temų bus tvarumas
Paklausus apie galimą kitų metų temą, Klaipėdos uosto direkcijos atstovas atsako, kad jos gimsta iš strateginių tikslų ir projektų, kuriuos įgyvendina. Jis sako, kad viena iš temų tikrai bus susijusi su tvarumu, nes yra daug iniciatyvų šia kryptimi. Kita tema, kuri labai svarbi, tai – verslo plėtra, nebūtinai apsiribojant uosto teritorija. Kaip pavyzdį mini su Jurbarko savivaldybe pasirašytą memorandumą dėl ūkinio uosto vystymo šiame mieste ir tikėtina, kad tokių bus daugiau. Taigi, bus labai svarbu ne tik kompetencijos šiose srityse, bet ir jų realus įgyvendinimas.
„Visų organizacijų amžina problema, kuri tokiais projektais iš dalies išsprendžiama, tai kai dirbi savo darbo bare, pirmiausia galvoji apie tuos sprendimus, su kuriais susiduri kiekvieną dieną. Taigi tokie renginiai labai padeda pažiūrėti iš kito kampo, tos idėjos nebūtinai iš pirmo žvilgsnio būna labai lengvai įgyvendinamos ar ekonomiškai pagrįstos, bet jos priverčia mąstyti kita kryptimi, jas galima pavystyti, pagalvoti, kaip realizuoti. Uosto direkcijos tikslas visuomet buvo ne tik duoti iššūkių komandoms, kurios gali smagiai praleisti laiką, bet ir realiai iškelti klausimą, ar galime idėjas pritaikyti savo veikloje. Projektui pasibaigus mes kviečiamės komandas dirbti toliau, bandome rasti būdų, kaip idėjas įgyvendinti. Idealus rezultatas yra tas, kuomet projekto metu gimusi idėja po kurio laiko būna įgyvendinta“, – sako D. Šaulys.
Žaliosios energijos įkrovimo stotelių tinklas jūroje
Komanda „The Western Creators“, atstovavusi VLG įmonių grupei, sprendė žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ iššūkį, kaip jūrines vėjo jėgaines pritaikyti tiekti elektros ar kitą alternatyvią energiją tolimais atstumais plaukiojantiems laivams. Iššūkį pristačiusios kompanijos atstovai pažymėjo, kad šis sprendimas prisidėtų prie siekio perpus sumažinti laivų transporto CO2 emisiją laivyboje iki 2050-ųjų.
Klaipėdiečių komandos pristatytas sprendimas įgalintų laivus pakrauti jūrinių vėjo parkų generuojama energija specialiose jūrinėse stotelėse. Komanda pasiūlė, kaip būtų galima atlikti tokią operaciją netgi esant nepalankioms oro sąlygoms, kuomet dėl stipraus bangavimo būtų neįmanoma prijungti kabelį, – platforma taip pat turėtų galimybę elektros energiją perduoti per plūduriuojantį įrenginį, kurį vandenyje „sučiuptų“ laive sumontuotas kranas su gaudyklės mechanizmu.
Dėl „The Western Creators“ pasiūlyto sprendimo jūrinė vėjo energija taptų lengvai pasiekiama laivams, atvertų galimybių mažinti kaštus ir taršą. Laivus elektra įkraunant jūroje, sumažėtų baterijų poreikis – vietoje jų atsirastų galimybė gabenti daugiau krovinių, tad logistiniai procesai taptų efektyvesni.
Komanda mato galimybių technologiją dar labiau tobulinti ateityje. Struktūrą taip pat būtų galima panaudoti laivams aprūpinti vandeniliu arba kitu pažangiu kuru bei išplėtoti tokių stotelių tinklą šalia jūrinių vėjo parkų visoje Baltijos jūroje ar kitose pasaulio vietose.
Modernios mažų laivų keleivių registracijos sistemos paieškos Oslo uostui
Tarp hakatono nugalėtojų – jungtinė norvegų komanda „Fjord Dwellers“ iš Oslo metropoliteno („OsloMet“) bei Pietryčių Norvegijos universitetų. Klaipėdoje vykusiame hakatone jie pasirinko spręsti Olso uosto pateiktą iššūkį, kaip modernizuoti ir supaprastinti užsakomųjų reisų bei pažintinių ekskursijų keleivių registraciją, duomenų rinkimą, o taip pat integruoti į uosto valdymo sistemas.
Novatoriško skaitmeninio sprendimo ieškantys Oslo uosto atstovai pažymėjo, kad uostuose veikia daug vietines keliones siūlančių mažų laivų. Keleivių registracija paprastai atliekama rankiniu būdu, informacija uostams bei keleiviams siunčiama el. laiškais.
5 milijonų keleivių keltais ir privačiais reisais per metus sulaukiančiam Oslo uostui komanda pasiūlė dviejų pakopų sprendimą, eliminuojantį rankinį darbą, komplikuotą duomenų rinkimą bei perdavimą, o taip pat – sutrumpinantį įlaipinimo laiką. Automatizuotas keleivių skaičiavimas registracijos metu būtų užtikrintas skenuojant bilieto QR kodą. Didelių srautų sulaukiančiuose reisuose skaičiavimą supaprastintų jutiklių sistema su prie trapo pritvirtintais infraraudonųjų spindulių ar šilumos davikliais. Sistemoje užfiksuoti duomenys apie keleivius automatiškai keliautų uosto tarnyboms, statistinių duomenų panaudojimas taptų paprastesnis ir lengviau prieinamas.
Norvegų komanda atkreipė dėmesį, kad Oslo transporto sektorius jau naudoja jutiklius autobusuose bei traukiniuose, tad pritaikyti sukurtą sistemą jūriniam transportui Osle nebūtų sudėtinga. Jie akcentavo, kad šis modernus automatizuotas sprendimas galėtų būti įdiegtas ne tik Oslo, bet ir kituose Norvegijos, Danijos, Švedijos, taip pat Lietuvos uostuose. „Fjord Dwellers“ finalinio pristatymo metu pademonstravo savo sugeneruotą automatizuotos duomenų platformos prototipą.
„Portathon“ – platforma jūrinių inovacijų ekosistemai
Bendradarbiavimą tarp mokslo, jūrinių verslų bei uostų skatinantį ir inovacijų ekosistemą puoselėjantį „Portathon“ inicijavo Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas kartu su Lietuvos jūriniu klasteriu ir ilgamečiais partneriais. Šiemet hakatono partnerių gretose – VLG įmonių grupė, Klaipėdos uosto direkcija, skaitmeninio energijos valdymo ir automatizacijos sprendimų lyderės „Schneider Electric“ atstovybė Lietuvoje bei EU-CONEXUS, Europos universitetų aljansas išmanių pakrančių miestų tvariai plėtrai.
Klaipėdos mokslo ir technologijų parke bei virtualiai jėgas sujungė beveik 100 hakatono dalyvių. Komandoms talkino tarptautinė 20 mentorių komanda – jūrinės industrijos, automatizacijos, energetikos, kibernetinio saugumo, laivų statybos, logistikos, verslo modelių, rinkodaros ir kitų sričių profesionalai, atstovaujantys „Omega 365“, VLG įmonių grupei, Klaipėdos uostui, „Schneider Electric“, „Ignitis renewables“, Lietuvos jūriniam klasteriui, asociacijai „Ocean Industry Forum Oslofjord“, Klaipėdos universitetui, Hamburgo technologijų universitetui, Bukarešto technikos ir civilinės inžinerijos universitetui, Lietuvos aukštajai jūreivystės mokyklai, Blekingės technologijų universitetui, Ščecino jūrų universitetui, „Klaipėdos šventėms“.
