Vegetariškai valgo ir vaikai, ir vyras
„Mano šeimai ir visai aplinkai tai nebuvo suprantamas sprendimas. Jie bandė mane įkalbinėti valgyti mėsą, labai jaudinosi dėl sveikatos, nes tuo metu dar vyravo mitas, kad jei nevalgysi mėsos – numirsi. Kreipėmės į gydytojus, pradėjome ieškoti alternatyvų ir taip mano aplinka su metais apsiprato su šiuo mano sprendimu“, – pasakoja moteris.
Vis dėlto, kaip pasakoja pašnekovė, vegetarystės kelio pradžia jai buvo labai skurdi, mat tuometinei dvylikametei tikrai nerūpėjo nei sveikos mitybos pagrindai, nei ji žinojo, koks maistas naudingas, o ir informacija tais laikais buvo labai ribota.
„Aš nieko nežinojau, nenusimaniau, pridariau ir mitybos klaidų, tačiau domėjausi, ieškojau alternatyvų ir su metais situacija taisėsi. Daugiausiai informacijos radau internete, o vėliau, paaugus, susipažinau ir su daugiau žmonių, kurie nevartoja mėsos, tad keitėmės žiniomis tarpusavyje. Taip pat su metais keitėsi ir bendra visuomenės situacija – atsirado daugiau vegetarų, daugiau tolerancijos, požiūris tapo palankesnis tokios mitybos šalininkams, vėliau tai tapo ir mados dalykas, dėl ko atsirado nemažai alternatyvių produktų, kurie tapo pasiekiami ir prekybos centruose ar kavinėse“, – aiškina F. Kazlauskienė.
Paklausta, kaip sekėsi prie tokios mitybos pripratinti ne tik savo sutuoktinį, bet ir vaikus, pašnekovė atvirauja, kad sunku nebuvo. Vyras palaikė ir nedvejodamas prisijungė, o vaikai, kaip teigia ji, yra jautrūs ir empatiški, tad tikrai supranta, kad gyvūnus reikia skriausti ir žudyti, norint, kad jie būtų patiekti ant stalo, o prie to prisidėti mažieji nenori.
„Dažnai pastebiu tokią priešpriešą, kai žmonės sako, kad myli gyvūnus, bet juos valgo. Mūsų šeima meilę supranta kitaip: tai, ką myli, tikrai nenori skriausti, kankinti ir tuo labiau valgyti. Dėl vaikų sveikatos ankščiau susilaukdavau įvairių komentarų, bet pastaruoju metu tai pasitaiko gana retai. Visa šeima reguliariai lankomės pas gydytojus, darome tyrimus, sekame sveikatą, tad žinau, kad mano vaikai yra sveiki, jiems nieko netrūksta.
Kas liečia mokyklas ir darželius, tai čia viskas vyksta labai lėtai, tačiau vyksta. Yra mokyklų, kurios turi atskirai vegetarišką meniu, yra tokių kurios neturi, bet mielai sutinka vaikams mėsos tiesiog nedėti. Taip, tai neužtikrina pilnavertės mitybos, tada belieka atsinešti savo arba sočiau pavalgyti namuose. Iš tiesų daug kas priklauso nuo pačios mokyklos požiūrio, netgi sakyčiau nuo miesto ir pan., tačiau kartais tikrai mokyklų meniu atrodo skurdžiai, tikiuosi ateityje tai pasikeis.
Kalbant apie restoranus situacija kur kas geresnė, yra ir pilnai vegetariškų restoranų, bei tokių restoranų, kuriuose, pavyzdžiui, bet kuriame mėasinyje leidžia pasirinkti augalinės kilmės produktus vietoje mėsos. Bet, žinoma, dar apstu tokių maitinimo įstaigų, kurioms dar augti ir augti iki to“, – šypteli moteris.
„Mėsos nevalgot – tai ką jūs valgot?“
Nors augalinė mityba dar tik skinasi kelią tiek į gyventojų širdis, tiek į maitinimo sektorių, žaliai besimaitinančių žmonių daugėja. Vis dėlto, pašnekovė stebisi, kad žodis „vegetaras“ daugeliui Lietuvoje dar kelia nuostabą, priešingai nei užsienio šalyse.
„Teko nemažai pakeliauti po pasaulį ir galiu palyginti, kad daugelyje šalių vegetarizmas nėra toks svetimas ir keliantis nuostabą, o kaip tik yra normalus gyvenimo būdas. Žinoma, progresas vyksta visur, nors tikrai kartais keista, kai sulaukiu klausimo: „mėsos nevalgot, tai ką jūs valgot?“ Tarsi mėsa būtų vienintelis galimas maistas. O juk iš tiesų vegetarų meniu ne tik kad niekuo nesiskiria nuo įprasto žmogaus, bet dažnu atveju būna dar ir turtingesnis“, – aiškina F. Kazlauskienė.
Kaip sako ji, nevartojantis mėsos žmogus turėtų jaustis geriau, nes jaučiamas emocinis pasitenkinimas, kai viduje ramu, jog niekas nežuvo, kad patenkintum savo norą valgyti ir, pabrėžia ji, fiziologiškai jautiesi švaresnis, geresnės nuotaikos, su daugiau energijos.
„Subalansuota vegetariška mityba neturi neigiamos įtakos sveikatai. Tai iš senų laikų išlikę mitai. Mėsa nėra vienintelis produktas, kuris laiko žmoniją gyvą, be kurios tarsi griūtų gyvenimas. Manau, daugeliu atvejų, tiek vegetarams, tiek visavalgiams gali sutrikti sveikata dėl neišmanymo, nežinojimo, neteisingai subalansuotos mitybos ir pan. Juk natūralu, jeigu valgysime vien salotas, kažko organizmui pritrūks“, – šypteli pašnekovė.
Keletas patarimų šventiniam stalui
Ne paslaptis, kad Kalėdos ir Kūčios yra tas metas, kai stalai lūžta nuo įvairiausių valgių gausos. Deja, lietuviškosios tradicijos nėra itin draugiškos vegetarams – per Kūčias stalą nukrauname įvairiausiais žuvies patiekalais, o per Kalėdas gausu valgių iš mėsos ar mišrainių, pagardintų majoneziniais padažais. Tad paprašyta pasidalinti pagrindiniais patarimais, kurie padėtų šventinį stalą paversti draugiškesniu gamtai ir mus supančiai aplinkai, pašnekovė pasidalijo keletu patiekalų, kuriuos jos šeima mėgsta labiausiai.
Silkė pataluose
Tradicinę silkę pataluose ruošiu pagal bet kurį įprastą receptą, tačiau vietoje silkės dedu kelis variantus. Galima naudoti keptus pievagrybius, būtinai pagardintus druska ir rozmarinu, arba keptą baklažaną, bet prieš jį kepant būtinai supjaustau griežinėliais ir pamerkiu į druskos prisotintą vandenį, kad būtų pašalintas baklažano kartumas. Vėliau smulkiai supjaustau ir kepu aliejuje, pagardinu druska bei pipirais. Vietoje įprasto majonezo naudojame veganišką, kurį tikrai galima įsigyti didžiuosiuose prekybos centruose, o vietoje kiaušinio sutarkuojame baltą tofu sūrį.
Veganiška žuvis tešloje
Mūsų šeima labai mėgsta keptą veganišką žuvį tešloje. Jai kepti naudoju tofu sūrį, mums labiausiai patinkantis receptas yra su tofu sūriu su bazilikais, tačiau tam puikiai tinka ir baltas, taip pat panyro (saldaus pieno) sūris. Jį reikia supjaustyti lazdelėmis ir apvoliojus tešloje kepti keptuvėje iš abiejų pusių.
Tešlai naudoju žirnių arba avinžirnių miltus, į kuriuos pagal fantaziją įmaišau įvairių prieskonių (pagrindiniai būtų: paprika, kuminas, ciberžolė, druska, pipirai, ožragė), tuomet pilu vandens, kad susidarytų tiršta masė ir joje išvoliojus sūrio lazdeles dedu kepti į keptuvę.
Prie tokio patiekalo labai tinka dviejų rūšių padažai:
1) Majonezas, kečupas, grietinė, česnakai ir bet kokie itališki prieskoniai;
2) Žalias smulkintas agurkas, marinuotas smulkintas agurkas, česnakas, graikiškas jogurtas ir bet kokie itališki prieskoniai.
Balta mišrainė
Tradicinę baltą mišrainę ruošiame kaip visi, tačiau majonezą keičiame veganišku, o vietoje kiaušinių dedame smulkiai supjaustytą tofu sūrį.
Keptas varškės sūris
Kalėdų stalui, kaip pagrindinis karštas patiekalas, puikiai tinka keptas varškės sūris su prieskoniais, kurį galima patiekti su bulvėmis.
Nekalbu ir apie visus kitus patiekalus, kaip kibinai su daržovėmis, įvairūs pyragėliai ir bandelės su grybais, kopūstais ir pan. – šventinis stalas tikrai nebūna skurdus, o patiekalus giria ir visavalgiai.
Desertas – „rafaelo“ rutuliukai
Desertui ruošiame labai lengvai paruošiamus „rafaelo“ rutuliukus. Iš vakaro saldintame kondensuotame piene užmerkiame kokosų drožles. Kitą dieną imame gautą masę, rankose sukame rutuliukus, dedame į skardą ir kepame apie 15 minučių orkaitėje, valgome atvėsusius.