Į geriausių Europos viešbučių sąrašą patekusi Lietuvos pilis: kiek teks pakloti už prabangią naktį

Tarp Kauno ir Klaipėdos Nemuno pakrantėje stovinti XVII amžiaus Panemunės pilis žinoma toli gražu ne visiems lietuviams, lankytojų čia ne tiek ir daug, tačiau šiemet britai įrašė ją į geriausių pilių – viešbučių sąrašą Europoje.

Britų dienraštis „The Independent“ Panemunės pilį įrašė į vieną sąrašą su prabangiomis Italijos, Ispanijos, Prancūzijos bei kitų Europos šalių pilimis.

„XVII amžiaus pilis ant Nemuno upės kranto buvo labai svarbi vietos dvariškių gynybai, o šiandien tai yra tiesiog graži pasaulio dalis. Kaip viešbutis nuo 2014 metų atidarytos pilies kambariai sukuria autentiškumo pojūtį savo sienų gobelenais, antikvariniais baldais ir netgi lovomis su baldakimais“, – pilį aprašo „The Independent“.

Panemunės pilyje įsikūrusio restorano ir viešbučio „BestBaltic“ vadovė Živilė Vabinskienė teigia, kad šis įvertinimas jiems malonus, tačiau klientų antplūdžio dėl to tikėtis būtų kiek per drąsu, nors kaip viskas bus iš tiesų parodys ateinantis šiltasis metų laikotarpis.

Vis dėlto pašnekovė spėja, kad tokia reklama padės, nes tokių vietų apylinkėse nėra daug: „Kažką panašaus sunkiai rasime ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse.“

Manoma, kad Panemunės pilis pradėta statyti maždaug 1604 m. Statybas šioje vietoje organizavo vengrų kilmės pirklys Jonušas Eperješas, įsitraukęs į Lietuvos politinį ir ekonominį gyvenimą jis nusprendė šioje vietoje įsirengti savo rezidenciją.

Ž. Vabinskienė pasakoja, kad būtent dėl šios priežasties jų restorane galima pavalgyti ne tik lietuviškų, bet ir vengriškų patiekalų.

„Pas mus daugiau bajoriškas, sunkus maistas, kad atitiktų laikotarpio dvasią. Kai kurių patiekalų receptai buvo paimti iš senų archyvų ir pavadinti tam tikrais vardais. Vieniems patinka, kitiems nepatinka, bet mūsų virtuvė pritaikyta prie laikmečio, kiek tą įmanoma turimomis sąlygomis įgyvendinti“, – aiškina Ž. Vabinskienė.

Patiekalų pavadinimai išties išskirtiniai, restorane galima pasimėgauti žąsies krūtinėle pagal pirklį Jonušą, generolo Gelgaudo pamėgtu stirnienos šmotu ar būrų išliaupsintomis žvėrienos dešrelėmis.

Beje, nesenai pilyje apsilankiusio maisto kritiko Andriaus Užkalnio restorano maistas nesužavėjo, tačiau patį valgiaraščio pateikimą įvertino teigiamai.

„Patiekalai aprašyti taip, kad jeigu galima būtų valgyti raides ir sakinius, tai restoranas skintų apdovanojimus“, – rašė A. Užkalnis.

Tikėtis įspūdingos patiekalų kokybės ir nereikėtų, pati restorano vadovė pripažįsta, kad gurmanų pas juos apsilanko nedaug, daugiausiai žmonių čia važiuoja turistiniais tikslais, o aukščiausio lygio šefas į virtuvę atvyksta tik išskirtinėmis progomis, kai organizuojamos degustacijos ar šventės.

Anot Ž. Vabinskienės, kainos čia gana prieinamos, pigiausias karštasis patiekalas čia atsieis 4,5 eur., brangiausias – 15 eur.

„Turime dienos pasiūlymą arba šiek tiek pigesnių variantų turistams, kurie neturi laiko laukti, kol paruoš kažkokius išskirtinius žvėrienos patiekalus. Dienos pietūs kainuoja nuo 5 – 7 eur. Yra ir dar pigiau, pavyzdžiui, sočios guliašinės sriubos galima pavalgyti už 2,5 eur“, – sako Ž. Vabinskienė.

Įkūrė pagal laikotarpio dvasią

Nuo pilies pastatymo jos šeimininkai nuolat keitėsi, o nuo 1982 m. ji priklauso Vilniaus dailės akademijai. Pilyje šiuo metu veikia muziejus, o 2014 m. akademija išnuomojo pilį, kad verslininkai galėtų joje įkurti restoraną ir viešbutį.

Ž. Vabinskienės teigimu, reikalavimo, kad pilis būtų įrengta pagal XVII a. dvasią nebuvo, tačiau verslininkai nusprendė, kad kitaip elgtis tokioje vietoje negalima.

„Pradėjom galvoti, kaip čia įdomiau, kaip gražiau įrengti, kad atspindėtų pilies dvasią. Todėl nusprendėme įkurti viešbutį – muziejų, su antikvariniais baldais, kurie buvo gana sunkiai surenkami. Gana nemažai jų pirkta Prancūzijoje, Vokietijoje iš panašaus laikotarpio pilių.

Mes turime autentiškų baldų, kurie yra būtent tos pilies laikotarpio, seniausias baldas yra 1721 metų. Reikėjo pagalvoti, iš kur gauti kiekvieną detalę, šviestuvą, staliuką. Turime spintas iš katalogų, kurių pasaulyje yra tik penkios. Turime brangių eksponatų, kurie kartu yra ir naudojami kaip baldai“, – sako Ž. Vabinskienė.

Kiekvienas kambarys pavadintas pilyje anksčiau gyvenusių žmonių vardais, o ant sienos svečiai gali pasiskaityti tų žmonių gyvenimo istorijas. Tačiau tikėti jomis nereiktų, nors kai kurios detalės ir paimtos iš rašytinių šaltinių, tačiau jų išlikę nedaug, todėl didžioji dalis pasakojimų yra išgalvota.

Vienvietis kambarys nakčiai čia atsieis 70 eur., o dvivietis – 90 eur. Taip pat yra ir liukso apartamentai, jų kainos atitinkamai siekia 120 ir 140 eur.

Ž. Vabinskienės teigimu, kol kas daugiausiai atvykstančių svečių yra lietuviai, tačiau netrūksta ir vokiečių, prancūzų, italų, baltarusių.

Dauguma jų – turistai, užklydę čia važiuodami pro šalį. Nors klientų ne tiek ir daug, Ž. Vabinskienė sako, kad kartais vienu metu atvyksta du žmonių pilni autobusai.

Vasaros savaitgaliais restoraną dažniausiai okupuoja vestuvės, jubiliejus ar kitas progas švenčiantys žmonės.

Vidiniame kieme taip pat savaitgaliais vyksta ir mugės. Ten vietos gyventojai ir amatininkai persirengia XIX a. kostiumais ir siūlo žmonėms savo produkciją.

„Vyksta ir teminės šventės, su riterių pasirodymais, su ugnies šou. Bajoriškas puotas darome. Mūsų krašte yra XVII a. šokio kolektyvas, jie ir pašoka svečiams, ir juos pamoko žingsnelių“, – pasakoja Ž. Vabinskienė.

Nors šaltuoju metu laikotarpiu svečių sumažėja, Ž. Vabinskienė teigia, kad čia ir dabar labai gražu, o turistų atsiranda. Be to, ne sezono metu vyksta įvairios konferencijos, pilyje yra dvi būtent tam įrengtos salės.