Kovo 18-ąją į Teksaso valstijoje esančio San Antonio miesto gatves išriedės maisto furgonu paverstas autobusiukas, pavadintas „Creme de la Creme“. Jo savininkas – T. Parkeris, o prancūziškus valgius – paprastą gatvės maistą gamins asmeninis krepšininko šefas Cliffas Chetwoodas.
Tokie maisto furgonai Amerikoje nėra naujiena, tačiau vis dar populiarėja. Anot vieno iš mėsainiais, dešrainiais ir bulvytėmis prekiaujančių gatvės maisto ambasadorių "City Chef" vadybininko Justo Gvozdiovo, tokia maisto furgonų tradicija JAV gyvuoja jau daugiau, nei dešimtmetį. Principas paprastas: buvusiame krovininiame automobilyje arba autobuse sumontuojama maisto gaminimo įranga, šaldikliai ir transporto priemonė pajuda į prekybos vietas.
Jos gali būti ten, kur tik galima sustoti – šalikelėse, netoli skverų, parkų, biurų, kur prekiauja gatvės maistu – nuo sumuštinių, mėsainių, dešrainių, bulvyčių iki paprasčiausių ledų ar spurgų.
Britą draudimas nustebino
Kai verslininkas Mantas Vokietaitis pernai vasarą prasitarė pažįstamam britui, kad taip pat norėtų važinėti po miestą bei pardavinėti spurgas, bet Vilniuje to jam jau kelis metus daryti neleidžiama, užsieniečio veide išvydo nuostabą. „Rimtai? Kaip tai negalima“, – tokia buvo pirmoji brito reakcija.
Dar žinomas kaip „tas britas“ Markas Adamas Haroldas, kuris yra Vilniaus savivaldybės narys, pažadėjo, kad pasidomės šiuo klausimu. Gruodžio mėnesį savivaldybės taryboje jam dar reikėjo įtikinėti įvairius valdininkus, kad tvarka turėtų būti supaprastinta.
„Tereikėjo administracijos direktorės įsakymo, jog pridėsime vieną eilutę ir leisime važinėti. Manau, kad iš pradžių jiems buvo kiek baisu, nes bijojo chaoso, nežinojo, kaip kontroliuoti.
Aš argumentavau, jog nereikia kurti daugiau taisyklių, juk yra KET ir kitos taisyklės“, – teigė britas.
Prieš kelias savaites Markas jau gyrėsi feisbuke, kad jam galiausiai pavyko pakeisti tvarką. Tiesa, jis pripažino, kad iškovotas pakeitimas yra savotiškai įpareigojantis bei esama tam tikrų išlygų.
Prekiauti gali, bet ne visur
Pirmasis naująją tvarką išbandė M. Vokietaitis, kuris įkūrė amerikietiškų spurgų krautuvėlę „M Donuts“. Jis prisipažino jau senokai svajojęs apie galimybę su maisto furgonu išvažiuoti į miestą ir prekiauti taip, kaip yra Londone, Niujorke, Paryžiuje ir kituose didžiuosiuose miestuose.
„Prieš tai galiojo tokia tvarka, kad buvo leidžiama prekiauti tik tik savivaldybės išpirktose vietose, pavyzdžiui ūkininkų turgeliuose, kur jau yra suderinti stacionarūs prekybos taškai.
Taip pat leista renginių metu. O mes norėjome būti mobilūs: važiuoji, sustoji ir, jei nestabdai eismo, gali prekiauti. Pavyzdžiui, važiuojame ir grupelė vaikų šaukia „stokit, stokit!“, tai sustojame, pabūname 10 minučių, jie nusipirko ir viskas“, – pasakojo M. Vokietaitis.
Tiesa, naujas pakeitimas nereiškia, kad prekiauji kur nori. Prekiauti vis dar draudžiama Senamiestyje, reprezentacinėse vietose, pavyzdžiui Gedimino prospekte, Katedros aikštėje.
„Žinoma, norėčiau prekiauti ir senamiestyje, bet suprantu savivaldybę, vien dėl to, kad paskui mus pradės važiuot visokie kebabų furgonai, kurių dalis – nekokybiški, tad kiek bijoma dėl įvaizdžio sugadinimo“, – sakė M. Vokietaitis.
Jis pabrėžė, kad pats norėtų, jog Vilniuje nebūtų chaoso, kaip Varšuvoje, kur stoja kas kur nori. Kita vertus, Danijos sostinėje dešrainių furgonai gali stovėti ir reprezentacinėse vietose, tad galima rasti kompromisą.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės Evaldos Šiškauskienės manymu, įprastų maitinimo įstaigoms konkurencijos maisto furgonai nesudarys būtent dėl šios priežasties - jiems nebus leidžiama prekiauti tam tikrose vietose.
"Kalbant apie Vilniaus centrą ir senamiestį, ten, kur bus lauko kavinės, manau, kad prie jų neturėtų būti leidimas stoti, nes tos kavinės moka didelę kainą. Be to, fiziškai vietos nelabai būtų, o ir jei Vilnius užsikimštų sunkvežimiais, tai nelabai puoštų miestą, bet tai priklauso ir nuo prekiautojų išradingumo bei to, kuo jie prekiaus.
Bet kalbant apie renginius ir tose vietose, kur nėra daug maitinimo įstaigų, tai nematau problemų. Juk gyvenimo tempas spartėja, ne visi žmonės linkę nuolat eiti į tas pačias vietas. O, pavyzdžiui, renginių metu norisi, kad tokių taškų būtų daugiau. Tik duoda vieną kitą leidimą ir matome didžiausias eiles", - teigė E. Šiškauskienė.
Mažiau draudimų, daugiau savikontrolės
To, jog senamiestyje bei reprezentacinėse vietose ir toliau nebus galima išvysti važinėjančių dešrainių furgonų, M. A. Haroldas nesureikšmina.
„Tai tėra pilotinė stadija, pabandome, aš pats noriu pamatyti, kaip seksis. Jei pavyks, galbūt tada pabandysime ir reprezentacinėse vietose“, – teigė Vilniaus tarybos narys. Be to, pačių verslininkų atsakomybei paliktas ir kitas apribojimas: prekyba gali trukti valandą laiko. O kas skaičiuos kiek laiko stovi furgonas?
„Neįsivaizduoju, patys?, – skėsčiojo rankomis „M Donuts“ vadovas. – galbūt toks apribojimas reikšmingas, kai, pavyzdžiui, gamini mėsainius. Kepi mėsą, sklinda kvapai, gal koks žaliavalgis supyks?“
J. Gvozdiovas pabrėžė, kad "City Chef" taip pat galvoja pasinaudoti panašiais leidimais, tiesa, valandos jiems būtų per mažai.
„Jei pardavinėji ledus ir panašiai, tai gerai, o jei karštą maistą, kurį reikia atšaldyti, pašildyti, tai valandos neužtenka - reikėtų bent kelių valandų, pusdienio arba net dienos leidimo. Juk jei atvažiuojame pietų metu prie kokio verslo centro, tai reikia pasiruošti“, - pabrėžė J. Gvozdiovas.
Žadama, jog sulaukus skundų leidimas gali būti atimtas. Pavyzdžiui, jeigu kas sugalvotų reikšti nepasitenkinimą dėl triukšmo. Tiesa, kol kas maisto furgonams muzikos leisti dar negalima – tai reglamentuoja kitas departamentas.
„Tik neįsivaizduojame, kaip galėtume kam nors kenkti. Atvažiavome valandai, sustojome, niekam netrukdome. Žinome, kur negalime sustoti, t. y. minėtose reprezentacinėse vietose arba kur nenorime - ūkininkų turgeliuose, kur jie atvažiuoja ir būna visą laiką“, – teigė Karoliniškėse netoli mokyklos sustojusio maisto furgono savininkas.
Įrengti vieną furgoną jam kainavo apie 10 tūkst. eurų, o šiuo metu „M Donuts“ priklauso du tokie furgonai. Tiesa, norint gauti leidimą prekiauti tokiu būdu dabar reikia ne tik tvarkingą, apdraustą transporto priemonę.
„Žinoma, reikalingas higienos pažymėjimas, kurį pakankamai sudėtinga gauti. Daugelis įsivaizduoja, kad viskas paprasta: nusipirkau furgoną ir gaminu mėsainius.
Bet Maisto ir veterinarijos tarnyba neišduoda leidimo, jei neturi cecho, iš kur atsiveži pusgaminius. Turime kepyklėles Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose, ten ir gaminame spurgas, o tai užtrunka mažiausiai dvi valandas“, – pabrėžė M. Vokietaitis.
Pats leidimas vienoje seniūnijoje kainuoja 21 eurą mėnesiui. Vienos seniūnijos M. Vokietaičiui mažokai, tai galvojama paimti 4-8 leidimus. Vieną leidimą, anot M. Vokietaičio galima gauti per 3 dienas, nors iš pradžių dėl naujos tvarkos Karoliniškių seniūnijoje būta nemažai klausimų.
Bet galiausiai viskas buvo išspręsta, o leidimą galima gauti dar paprasčiau – elektroniniu paštu nusiuntus visus reikiamus skenuotus dokumentus tokiu pat būdu gauti ir raštą, patvirtinantį, jog maisto furgonui leidžiama prekiauti mobiliu būdu.
„Aš manau, kad reikia eksperimentuoti ir sužinoti, kokių taisyklių reikia, o ne prikurti daug taisyklių ir niekam neleisti nieko daryti“, – pabrėžė m. A. Haroldas, kuris jau sulaukė žinučių iš daugiau norinčių išvažiuoti į gatves su maisto furgonais ir pardavinėti ne tik spurgas.