Į Valstybinio socialinio draudimo fondą mokamų įmokų minimumą arba „grindis“ įvesti nori Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas, tačiau tam nepritaria Vyriausybė.
Įmokų maksimumas arba „lubos“ numatytos socialinio modelio rengėjų projekte, bet jų nepalaiko Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK).
Panašu, kad šie klausimai spręsis Seimo plenariniuose posėdžiuose, kuriuose Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimai bus svarstomi iškart po Darbo kodekso projekto.
Grindys naudingos mažai uždirbantiems
Naujausiame, balandžio 15 dieną užregistruotame, A. Syso pasiūlyme numatoma, kad draudimo įmokos būtų skaičiuojamos nuo minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA), tačiau padarytos išimtys pensininkams, asmenims iki 29 metų ir tiems, kurie gauna MMA siekiantį atlyginimą kitame darbe.
Lietuvoje MMA šiuo metu yra 350 eurų.
DELFI jau rašė, kad panašaus pobūdžio sprendimas įgyvendinamas Latvijoje ir išbandytas Estijoje, kur padidino tūkstančių darbuotojų atlyginimus. Apie tai skaitykite čia.
Tačiau praeitą savaitę Vyriausybės posėdyje priimta išvada nepritarti šiam A. Syso pasiūlymui.
Kaip DELFI aiškino socialinės apsaugos ir darbo viceministras Laisvūnas Bartkevičius, toks sprendimas priimtas dėl dviejų priežasčių.
Pirma, jis nurodė į Lietuvos stabilumo programą, pagal kurią šaliai siūloma mažinti mokesčių naštą mažas pajamas gaunantiems asmenims ir perkelti šią naštą kitiems šaltiniams, kurių apmokestinimas mažiau kenkia ekonomikos augimui.
„[A. Syso] įstatymo projekto nuostatos nesudaro prielaidų mažinti mokesčių naštos mažas pajamas gaunantiems asmenims“, – teigė L. Bartkevičius.
Antra, L. Bartkevičius pridūrė, kad Seimui jau pateikti su socialiniu modeliu susiję įstatymų projektai, kuriuose įmokų grindys nėra numatytos.
Pašnekovas taip pat nesutiko, kad įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondą iš tikrųjų yra darbdavio mokami mokesčiai, įeinantys į „darbo vietos kainą“, o ne darbuotojui tenkanti našta.
„Socialinio draudimo įmokos yra paskirstytos tarp darbuotojo ir darbdavio. Kartu su sveikatos draudimo įmokomis darbuotojas moka 9 proc., darbdavys apie 31 proc. socialinio ir sveikatos draudimo įmokas“, – sakė jis.
Vertindamas „Sodros“ direktoriaus Mindaugo Sinkevičiaus pastebėjimą, kad dėl „Sodros“ grindų padidėtų maždaug 280 tūkst. darbuotojų pajamos, viceministras teigė, kad su tuo sutikti galima tik teoriškai.
„Tačiau reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad jei darbdavys negalės už atliekamą darbą mokėti MMA dydžio atlyginimo, kai darbo apimtis ar krūvis bus mažas, tai jis tiesiog nepriims į darbą tų žmonių, kuriems galėtų mokėti mažesnį nei MMA atlyginimą“, – sakė Darbo partijos deleguotas viceministras.
Lubos palankios uždirbantiems daug
Šiemet „Sodros“ biudžeto deficitas turėtų siekti 95,5 mln. eurų. Planuojamos „Sodros“ pajamos – 3,3 mlrd. eurų, išlaidos - 3,4 mlrd. eurų.
Šiuo metu „Sodros“ įmokų dydis nėra apribotas, ribojamos tik „Sodros“ išmokos.
Statistikos departamento duomenimis, mėnesinis VDU „ant popieriaus“ 2015 metais Lietuvoje siekė 552,5 eurų. 10 VDU sudarytų 5525 eurus.
Kaip teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) analitikė Ieva Valeškaitė, dabartinė neribotų įmokų ir ribotų išmokų sistema ne tik yra neteisinga daugiau uždirbančiųjų atžvilgiu, bet ir lemia mažesnį šalies konkurencingumą.
„Paskatos samdyti kvalifikuotus, daug pridėtinės vertės sukuriančius ir dėl to brangiai apmokamus specialistus – mažos. Įvesdama protingo dydžio „Sodros“ lubas (pavyzdžiui, 5 vidutinių draudžiamųjų pajamų – tokias, kokios galioja ir pensijų išmokoms), Lietuva galėtų laimėti konkurencingumo varžybas prieš Latviją, kurioje įvedus „solidarumo“ mokestį asmenims, kurių pajamos per mėnesį viršija 4 tūkst. eurų, socialinio draudimo įmokų lubos buvo de facto panaikintos“, – savo komentare rašo ji.
Koks yra gyventojų gautos „Sodros“ pensijos santykis su sumokėtomis pensijos įmokomis matyti ekonomistės Kaetanos Leontjevos-Numavičienės parengtame grafike.
L. Bartkevičius sakė, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija palaiko Vyriausybės Seimui pateiktą pasiūlymą dėl „Sodros“ lubų.
Pagal jį, įmokų lubas siūloma pasiekti palaipsniui per šešerius metus: pirmaisiais metais – 120 VDU, antraisiais – 108, trečiaisiais – 96, ketvirtaisiais – 84, penktaisiais – 72 ir šeštaisiais – 60.
Tačiau tokiam pasiūlymui pasipriešino Seimo SRDK. Šį sprendimą DELFI komentavęs komiteto narys A. Sysas pabrėžė, kad tokiomis lubomis bent iš pradžių galėtų pasinaudoti tik 1,4 tūkst. darbuotojų, o tai sudaro vos 0,13 proc. visų dirbančiųjų.
Dabar dėl lubų užregistruoti dar du Seimo narių pasiūlymai. „Darbietis“ Mečislovas Zasčiurinskas teigia, kad jas reikia įvesti ne per šešerius, bet per dvylika metų, o socialdemokratai Bronius Bradauskas, Gintautas Mikolaitis ir save išsikėlęs Andrius Palionis siūlo jų išvis atsisakyti.
„Apie taip ginančius dirbančiųjų interesus galima pasakyti tik tai, jog kai tokie „draugai“, priešų nė nereikia. Jei „Sodros“ reformos chore girdėsis vien profsąjungų atstovai, kitiems 92 proc. dirbančiųjų, nepriklausančių profsąjungoms, greitai gali tekti klausytis širdžiai nemielos melodijos“, – šiuos pasiūlymus apibendrino I. Valeškaitė.
Reikia mokesčių reformos
Vienas iš socialinio modelio rengėjų Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedros profesorius, sociologas ir ekonomistas Romas Lazutka DELFI sakė, kad mokslininkų parengtuose projektuose buvo numatytos tik „Sodros“ lubos, bet ne grindys.
Vis dėlto, jo teigimu, norint įvesti lubas, kartu reikėtų reformuoti ir visą socialinio draudimo bei pensijų finansavimą.
„Turėtų būti mažinama darbdavio įmoka, o pagrindinė pensijos dalis finansuojama iš valstybės biudžeto, kuris turėtų būti pertvarkytas. Išeina visa sisteminė mokesčių reforma“, – aiškino jis.
R. Lazutkos manymu, „Sodros“ lubas būtų galima įvesti kartu su gyventojų pajamų mokesčio (GPM) progresyvumu.
Ekonomistas aiškino, kad dėl „Sodros“ lubų daugiausiai uždirbančiųjų pajamos padidėtų, tačiau joms vis tiek galiotų tas pats 15 proc. GPM. A. Lazutka siūlė šį tarifą didinti ir iš jo surenkamų lėšų finansuoti „Sodros“ biudžete dėl lubų atsirandanti deficitą.