Dviejų dienų darbas sutrumpėjo iki valandos
R. Butkevičiūtė pasakoja, kad jos darbovietėje dirbtinio intelekto įrankius imta naudoti prieš maždaug pusantrų metų. Paprašyta apibūdinti, kokią naudą įmonių grupei teikia šis technologinis įrankis, ji pasitelkia kompiuterinio žaidimo paralelę. Pasak pašnekovės, dirbtinis intelektas – it naujas lygmuo žaidime, kuomet viskas tampa gražiau, įdomiau ir vyksta kur kas greičiau. Tad kiekvienas darbuotojas, dirbantis su kūrybiniais procesais marketingo ir reklamos srityje, tarsi gauna po asmeninį asistentą, kuris padeda greičiau ir efektyviau vykdyti užduotis.
„Įsidiegėm tikrai nemažai įrankių ir kiekviena mažytė komanda pas mus turi savo įrankį, bet tokie pagrindiniai tai būtų dirbtinio intelekto įrankių karalius „Chat GPT“, kuris yra tikrai visiems labai gerai žinomas, labai platų panaudojamumą turintis instrumentas. Tikrai naudojam jį visi, vieniems jis padeda redaguoti tekstus, generuoti idėjas, kitiems – tapo asistentu. Dar vienas įrankis – paveikslėlių generavimo platforma „Midjourney“. Tų platformų yra labai daug visokiausių, bet mes atsirinkom sau šią. Ji padėjo labai nemažai ne tik laiko ir kaštų sutaupyti, bet ir atrakino visokių papildomų galimybių“, – patirtimi dalijasi R. Butkevičiūtė.
Pašnekovė pasakoja, kad anksčiau gavę užduotį sugeneruoti sudėtingą dizaino elementą, patyrę dizaineriai užtrukdavo 1–2 dienas, iš viso – 8–16 darbo valandų. Su dirbtinio intelekto pagalba tą patį rezultatą jie gali pasiekti neužtrukdami nė valandos, o neretai tam pakanka vos pusvalandžio.
„Dar galima paminėti skaitmeninio marketingo pavyzdį – mėnesio pabaigoje kiekviena agentūra savo klientams siunčią socialinių tinklų analizę. Anksčiau viską turėdavai sudėlioti rankelėmis ir tai tikrai surydavo visai nemažai darbo laiko. Dabar viską tu sudedi į programą, programa tau sugeneruoja, tada tu pasitikrini, ar viskas ten yra teisingai, ar visos tos įžvalgos yra geros, pridedi savo. [...] Tai tikrai ir pagreitina, ir pagerina darbą. [...]. Taip pat, pavyzdžiui, mūsų tekstų kūrėjams reikia iliustruoti parašytą tekstą. Anksčiau jie iš 10 nuotraukų turėdavo sudėlioti kažkokį pavyzdį. Dabar jiems tiesiog reikia sugeneruoti vieną paveikslėlį ir sakyti, kad aš įsivaizduoju taip. Tai tas padeda sutaupyti ir laiko, ir jėgų, ir dažnu atveju tarpusavio bendradarbiavimą pagerina.
[...] Aš asmeniškai pati į dirbtinio intelekto įrankius, tokius kaip „Chat GPT“, žiūriu kaip į savo asmeninius asistentus. Aš prašau jų padėti man kuo įmanoma paprastesnes, laiką valgančias, užduotis atlikti, kartais net klausiu, ką vakarienei galėčiau pasidaryti ir visai neblogai pataria iš tiesų. Aš taip ir žiūriu, kad ilgainiui turbūt mes turėsime galimybę labiau strategines užduotis jam perleisti, kad reikėtų kuo mažiau mūsų įsikišimo“, – sako ji.
Didžiausias iššūkis – nežinomybė
Bene pagrindinis iššūkis, su kuriuo susidūrė „Avia Solutions Group“ bandydama prisijaukinti dirbtinį intelektą, – nežinomybė. Pasak R. Butkevičiūtės, kai dirbtinio intelekto įrankiai ėmė sparčiai plisti visuomenėje, nebuvo iki galo aišku, koks yra šių įrankių potencialas, o svarbiausia – stigo informacijos, kuri padėtų mokytis su šiais įrankiais dirbti.
„Tai reiškia, kad teko ieškoti informacijos tinklalaidėse, „LinkedIn“, kažkuose pavieniuose interneto įrašuose ir tada mokytis bandymų ir klaidų metodu. Ir jeigu norėjai tapti tame geras, tai reikėjo labai norėti. Tai aš juokiuosi, kad mes labai norėjome, labai bandėme. Turbūt tai ir buvo pagrindinis iššūkis, kad teko tikrai nemažai laiko praleisti, siekiant suprasti, kas tai yra, ir išvis siekiant suprasti, kaip tai gali tau padėti. Tai aš labai džiaugiuosi, kad mes labai norėjom ir atrodo, kad visai neblogai pavyko“, – pasakoja R. Butkevičiūtė.
Pašnekovė atvirauja, kad iš pradžių kolegos į dirbtinio intelekto pagalbą žiūrėjo įtariai. Tačiau netrukus ir patys suprato, kad nauda – didžiulė.
„Tikrai neslėpsiu, rezervuotai iš pradžių žiūrėjo kolegos. Dizainas nėra mano sritis, man tiesiog įdomu būdavo, tai aš išbandydavau ir sakydavau: žiūrėk, čia taip fainai gavosi. Ir žiūriu, kad vieną kartą pasižiūrėjo, antrą kartą pasižiūrėjo, iš pradžių gal du iš penkių komandos dizainerių perėmė ir pradėjo naudotis, jiems visai gaudavosi, tada dar aš pridėdavau, po to jau žiūriu, kad visiems viskas gaunasi. Dabar nėra nė vieno, kuris nemokėtų pasidaryti visų reikalingų elementų. Po to žiūriu, kad aš atsilieku, nebemoku, jau jie geriau už mane žino. Tai tikrai pradžioje aš labai ir nespaudžiau, man atrodė, kad visai čia faina sritis, bet nebus, kad nuo to priklausys visas mūsų tolimesnis darbas – su tokiu labai lengvu stumtelėjimu ir padrąsinimu viskas prasidėjo.
[...] Turbūt vadovams reikia visą laiką kalbėti skaičiais. Tai „Chat GPT“ prenumerata mėnesiui kainuoja dvidešimt eurų. Tai yra tikrai nedidelė suma. Galima pasiimti, pasibandyti ir tai atsipirks šimtus tūkstančių kartų. Gal visai netinka jūsų sričiai, kurioje jūs dirbate, bet tikrai siūlyčiau bent tokį bandymą pasidaryti ir tikrai manau, kad liksite nenusivylę. Aš pati kolegoms darbe pravedžiau keletą mokymų ir dabar visai mūsų plačiai grupei, 12 tūkst. žmonių, sekasi neblogai“, – pabrėžia ji.
R. Butkevičiūtė turi ir labai svarbų patarimą – nepasitikėti šiuo įrankiu aklai. Jis gali tapti puikiu pagalbininku, tačiau savo rankas pridėti vis tiek teks.
„Tiek atsakymus, tiek pasiūlymas reikia priimti su žiupsneliu druskos, nes tai vis tiek yra tik tiesiog atskira nuomonė, kuri tau kažką pateikia, ir tavo darbas yra ne aklai nuskaityti, ką tau pasakė, o tiesiog kritiškai įvertinti, nes tikrai dar pačiam dirbtiniam intelektui yra kur tobulėti. Iki šiol dar yra tokių atsakymų, kur jis pats sugalvoja šaltinį, jis juo pasiremia, nors jis iš tiesų neegzistuoja. Tai tikrai trūksta žmogiškos rankos, bet gal ir gerai, kad trūksta, kad mes patys neužmigtume ir įdėtume darbo. Kas liečia tekstų kūrimą, tai niekada negali jokiu būdu nukopijuoti to, ką tau sako. Netgi matai, jeigu tekstas yra parašytas dirbtinio intelekto, nes yra keletas tokių kodinių pavadinimų, kur tu jau žinai, kad čia buvo „Chat GPT“, – šypteli pašnekovė.