„Nešvilpauk namie, nes pinigai dings“
Nors finansinis lietuvių raštingumas šalyje pamažu auga, vis dar daugiau nei pusė gyventojų save laiko finansiškai pažeidžiamais. Negana to, Lietuvos banko duomenys rodo, kad tik beveik 4 iš 10 šalies gyventojų mano esantys patys atsakingi už savo finansinę padėtį ir suvokia, jog ji priklauso tik nuo jų pačių kompetencijų ir įgūdžių.
„Keletas paskutinių mūsų instituto atliktų tyrimų atskleidžia, kad net 6 iš 10 Lietuvos gyventojų savo finansinę sveikatą vertina kaip pažeidžiamą, jaučia nesaugumą. Net 24 proc. gyventojų išlaidos didesnės negu jų pajamos. Matome, kad trūksta ne tik žinių, supratimo, kaip iš patikimų šaltinių pasisemti patirties finansinio raštingumo temoje, bet ir įgūdžių, bei realių galimybių pasirūpinti finansiniu saugumu“, – pastebi „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Pasak pašnekovės, daugeliui žmonių vis dar trūksta pasitikėjimo savimi tvarkant ir planuojant finansus, taip pat įgūdžio sistemingai grįžti prie šios srities.
„Sakyčiau, kelios pagrindinės daromos klaidos būtų šios: neįsigilindamas į finansų sritį darau taip, kaip daro mano aplinka. Pavyzdžiui, visi investuoja į nekilnojamąjį turtą, tai aš investuosiu, nors gal mano situacijoje tai nėra geriausias sprendimas. Kita – nenuoseklumas: išleidau santaupas per atostogas, rudenį visko, kas nebūtina, atsisakau. Kadangi visko, kas malonu, atsisakydamas ilgai neištversiu, po kiek laiko vėl metu visus planus ir pasižadėjimus“, – klaidas vardija finansų ekspertė.
„RATO“ kredito unijos administracijos vadovo pavaduotoja Jurgita Bliumin teigia, kad finansinio raštingumo pokytis pas mus jau tikrai vyksta – esame pažengę ir prasiplėtę naudojamų finansinių instrumentų spektrą. Vis dėlto, dar gausu taisytinų spragų.
„Jauni žmonės dabar tikrai turi daugiau galimybių žinoti ir suprasti apie asmeninius finansus nei tokiame pačiame amžiuje turėjo jų tėvai. Tačiau mūsų visuomenėje vis dar gana plačiai paplitęs požiūris, kad apie pinigus kalbėti net ir šeimoje yra nepriimtina, nes baisu, kad vaikas mokykloje išplepės, kiek tėvai uždirba ir kiek skolų turi. Man atrodo, kad mūsų visuomenės finansinis išprusimas pradėtų gerėti, kai tėvai nuo ankstyvos paauglystės apie pinigus kalbėtų ne tik vaiko kišenpinigių perimetre, bet ir plačiau.
Kalbant tikrai galima padėti suprasti, kiek kainuoja atostogos, pramogos, vaikų mokslai ir draugų gimtadieniai, kokią įtaką šeimos biudžetui turi kylančios palūkanos už paskolas. Kuriant pasitikėjimą šeimoje ir įtraukiant vaikus į finansinius sprendimus, darome jiems didelę įtaką jų asmeniniam finansų supratimui, pavyzdžiui, ar atsisakome vakarienių mieste ir važiuojame atostogų, ar nusprendžiame, kad šiais metais atsisakome atostogų užsienyje, bet neatsisakome sau įprastų malonumų.
Kita dažnai pasitaikanti klaida yra ta, kad mums atrodo, jog mes mažai uždirbame ir gyvename „nuo algos iki algos“ ir nėra ko čia kalbėti apie tuos asmeninius finansus. Ir apskritai, mes turime daug prietarų susijusių su pinigais. Pavyzdžiui, nelaikyti rankinuko ant žemės, nešvilpauti namie, nes pinigai dings ir panašiai. Čia mums įdiegtas pasiteisinimas, kad aš nekaltas, jog pinigai dingsta, dėl to kalta aplinka“, – sako ji.
Nežinote, kokios yra jūsų mėnesio išlaidos? Blogai!
Kad nepalanki aplinka netaptų prastų finansinių įgūdžių kaltininke, veiksmų jiems pagerinti reikėtų imtis nedelsiant. Paklausta, kokie yra pirmieji uždaviniai ir namų darbai, kuriuos turėtų atlikti žmogus, norintis teisingai valdyti finansus ir žinoti savo realią finansinę padėtį, J. Cvilikienė pabrėžia, kad kai norime suprasti savo sveikatos būklę, pradedame nuo išsamių tyrimų, finansai čia nėra išimtis – jiems galioja ta pati taisyklė.
„Pirmas žingsnis – suprasti, kokia yra padėtis šiandien, kokios yra didžiausios mano išlaidos, ar įsipareigojimai atitinka mano galimybes, ar mano kasdieniai pasirinkimai padeda man pasiekti mano ilgalaikių finansinių tikslų, ar aš juos apskritai turiu aiškiai įsivardinęs. Kuo atviriau sau atsakysime į šiuos klausimus, kuo ilgesnio periodo savo išlaidas galėsime peržiūrėti, tuo aiškiau turėtų tapti, ką ir kaip reikėtų daryti kitaip“, – teigia Finansų instituto vadovė.
Kaip priduria J. Bliumin, pajamas suskaičiuoti nėra itin sudėtinga, tačiau išlaidas – tiek faktines, tiek planuojamas, žmonės neretai mėgsta pamiršti, paslėpti arba traktuoti kaip nereikšmingas. Taip, pasak jos, mėnesio pabaigoje vis pritrūksta pinigų arba ir vėl nepavyksta įgyvendinti užsibrėžto taupymo plano.
„Mes dažnai susiduriame su klientais, kurie nori gauti didesnę paskolą ir savo planuojamas išlaidas traktuoja kaip labai mažas, tačiau gyvenimas pilnas netikėtumų ir iššūkių. Todėl labai svarbu nemeluoti sau ar kitam šeimos nariui, jei yra bendras šeimos biudžetas ir nesielgti su biudžetu, kaip ir su įvairiais kitais asmeniniais pažadais – „nuo kito pirmadienio“.
Asmeniniam faktinių išlaidų surašymui ir biudžeto planavimui yra visokiausių įrankių ir programėlių, bet tam tinka ir paprasčiausi būdai „Excelyje“ ar užrašų knygutėje. Realiai suvokus savo nepagražintą finansinę padėtį galima pradėti planuoti ir paskirstyti pinigų srautus į skirtingas „kišenes“ – taupymui, investicijai, pramogoms, buičiai“, – pataria gyventojams finansų ekspertė.
J. Bliumin pabrėžia, kad biudžeto vedimas yra labai individualus dalykas, todėl pataria pasirinkti tinkamą būdą pagal tai, kas asmeniškai gaunasi lengviausiai – atidedant dalį pinigų iš karto gavus atlyginimą, atidedant tik papildomas neplanuotas pajamas, pavyzdžiui, premijas, taip pat vaikų pinigus ar pinigus už priduotą tarą.
„Planuojamas išlaidas tikrai nėra lengva įsivertinti, todėl nereikia susismulkinti, bet paskirstyti bendras išlaidas procentais ir stengtis jų laikytis. Pavyzdžiui, tikrai nėra gėda taupyti įsigyjant pigesnę skalbimo miltelių pakuotę, bet kartais akcijos mus įsuka į besisukantį ratą, kai prisiperkame nereikalingų daiktų ar maisto“, – pastebi ji.
„Finansinė pagalvė“ padės kristi minksčiau
Jei kada teko domėtis teisinga finansine elgsena, finansinis rezervas ar „finansinė pagalvė“ turėtų būti puikiai pažįstami terminai. Tai – 3–6 mėnesių būtinųjų išlaidų suma, kuri reikalinga nenumatytiems gyvenimo įvykiams ir galimiems finansiniams išbandymams. Pavyzdžiui, netekus darbo, susirgus kritine liga, patyrus traumą ar kitus finansinius sukrėtimus. Todėl, kai jau aiškiai žinome savo pajamų ir išlaidų dydį, derėtų pradėti kaupti šį rezervą.
Vis dėlto, kaip teigia J. Cvilikienė, įvairūs šaltiniai pateikia skirtingas įžvalgas apie tai, kaip lietuviams sekasi kaupti „finansinė pagalvę“, bet naujausia jos atstovaujamo banko apklausa atskleidžia, kad tik 35 proc. gyventojų turi pakankamą finansinio saugumo rezervą, kurį sudaro 3 mėnesių išlaidų dydis.
„Dažniausiai rezervo neturėjimo priežastis nurodoma nepakankamos pajamos. Tikrai tikiu, kad yra žmonių, kurie yra labai sudėtingoje finansiškai situacijoje, tačiau didžioji dauguma mūsų, nuoširdžiai peržiūrėję išlaidas, rastume kelis eurus, kuriuos galėjome atidėti. Juk net vienas euras per dieną yra 365 eurai per metus.
Aš manau, kad svarbu turėti lengvai pasiekiamą pinigų rezervą, kuris esant būtinybei padengtų 3–6 mėnesių būtinas išlaidas. Jei tokio sukaupti negalime, verta pagalvoti apie draudimo galimybę. Žinoma, nuo visų situacijų neapsidrausime, tačiau netyčia apliejus kaimynus vandeniu ar keliaujant, be jokios abejonės, geriau tokį draudimą turėti“, – aiškina finansų ekspertė.
J. Bliumin teigimu, pastarieji metai parodė, kad finansinis asmeninis rezervas išties yra būtinas, nes kartais įvyksta tokie neprognozuojami dalykai, kurių pasekoje prarandame darbą ir pajamas arba ženkliai padidėja mūsų išlaidos buičiai ir finansiniams įsipareigojimams. Pasak jos, tokiais atvejais gali tekti drastiškai sumažinti vartojimo įpročius, keisti gyvenimo būdą. Pastarasis pokytis tikrai nebūna lengvas.
„Be to, žmones dažnai kankina stiprus finansinis nerimas dėl to, kad krizinėse situacijose nepavyks dengti paskolos ir „bankas atims namus“. Poreikį kaupti „finansinei pagalvei“, manau, supranta dauguma, bet tikrai nėra lengva tai padaryti. Taip pat kartais mes esame labai griežti sau, tačiau daug geriau yra sutaupyti nors 50 eurų per mėnesį, negu save nuolat psichologiškai spausti, kad aš vėl viską išleidau ir koks aš esu nevykėlis“, – sako ji.
Pagrindinės priežastys, kurios lemia finansinio rezervo trūkumą ir negebėjimą jo sukaupti, pasak J. Bliumin, yra kelios. Tačiau bene svarbiausios – nenoras koreguoti gyvenimo būdo, kai pajamos sumažėja arba išlaidos padidėja bei per didelis įsiskolinimas finansų įstaigoms.
„Vis dėlto, lietuviai tikrai turi nemažai santaupų tiek bankuose, tiek kredito unijose, auga kaupiami pensijų fondai, bet, be abejo, tai liečia ne visus žmones. Kaip bebūtų keista, labiausiai žmones drausmina įsipareigojimai kredito įstaigai, o ne sau. Todėl jei jūs esate toks žmogus, kad su savimi sunku susitarti taupyti, tai įsigykite norimą daiktą išsimokėtinai ir nors mokėsite palūkanas už jį, bet greičiausiai pavyks sumokėti įmoką kredito įstaigai lengviau, nei pervesti pinigus į savo taupomąją sąskaitą“, – pataria pašnekovė.
Kitas žingsnis – investavimas?
Kaip aiškina J. Cvilikienė, siekiant geresnės finansinės sveikatos, visų pirma svarbiausia rūpintis kasdieniais įsipareigojimais, būtinomis išlaidomis. Vėliau reikėtų pagalvoti apie savo finansinį saugumą trumpuoju ir ilguoju periodu. Vadinasi, svarstyti ne tik apie artimiausius keletą mėnesių, ką padėtų išspręsti finansinio rezervo turėjimas, bet ir apie tolimesnę ateitį, netgi senatvę.
„Rūpintis savo ateitimi daugeliui nėra nei smagu, nei kelia didelį entuziazmą. Šioje vietoje tikrai reikia derybų su savimi, su noru kuo geriau gyventi šiandien, tikintis, kad senatvėje manimi kažkas pasirūpins. Tam, kad tie tikslai būtų mielesni, juos galima ir pervadinti – taupau baltai dienai, taupau savo svajonių gyvenimui, kai tam turėsiu daugiau laiko. Patikėkite, mūsų nusiteikimas, tikslų įvardinimas, aiškus susidėliojimas, ko mes siekiame ir kas mums yra svarbu, gali labai padėti kuriant savo finansiškai stiprią ateitį“, – aiškina J. Cvilikienė.
Kalbėdami apie finansinį stabilumą ateityje arba orią senatvę, neretai susimąstome apie investavimą. Kitaip tariant, pinigų „įdarbinimą“, galintį užtikrinti stabilias ateities pajamas. Vis dėlto, abi ekspertės vieningai sutinka, kad investavimas visais atvejais turi būti labai gerai apgalvotas ir pamatuotas žingsnis. Antraip galima ne tik neuždirbti ateičiai, bet ir visiškai prarasti investuotus pinigus.
„Investavimas tampa vis populiaresnis tarp lietuvių, o žiūrint į gilesnes finansinio raštingumo tradicijas turinčias šalis, akivaizdu, kad investuojančių bus vis daugiau. Viena vertus – tai yra puikus instrumentas įdarbinti savo santaupas, tačiau nereikia pamiršti, kad investavimas yra susijęs ir su rizika. Pradėti investuoti reikėtų pasidomėjus, nedidelėmis sumomis, išskaidant rizikas, pasirenkant tinkamas priemones“, – aiškina J. Cvilikienė.
Kaip teigia J. Bliumin, asmeninių finansų valdyme svarbiausi yra maži žingsniai. Todėl, jos nuomone, nebūtina tik sukaupus tam tikrą finansinį rezervą imtis investicijų.
„Geriausia, kad finansinio rezervo kaupimas ir investavimas vyktų lygiagrečiai, bet iš tiesų ne visi privalo norėti investuoti į akcijas ir fondus. Investicijos turi būti priimtinos kiekvienam ir jei stresą kelią žodis „akcijos“, nereikia savęs perspausti. Pinigų „įdarbinimas“ gali turėti ir kitą formą – savo kvalifikacijos kėlimą, saviugdą, investiciją į vaikų mokslus.
Efektyvus pinigų valdymas yra labai plati tema, nes investuoti mes turime ne tik į finansinius instrumentus, bet ir į savo sveikatą, savo psichologinę būseną. Ligų prevencija, asmeninis augimas, savęs priėmimas ir, be abejo, mokėjimas išleisti pinigus tam, kas teikia malonumą – sudaro visumą, kuri leidžia jaustis finansiškai saugiu“, – sako ji.
J. Cvilikienė priduria, kad finansiškai saugus žmogus yra tas, kuris nebepatiria nuolatinio streso planuodamas savo kasdienius finansus, turi finansinį rezervą, rūpinasi savo ateitimi ir visa tai darydamas sugeba įsivertinti rizikas, pasirinkti jam tinkamiausias priemones.
„Tad visuminis situacijos įsivertinimas, prioritetų turėjimas, gebėjimas nuosekliai siekti savo finansinių tikslų ir apibūdintų tą tikslą, kurio turėtume siekti“, – diskusiją apie finansinį stabilumą ir „finansinį imunitetą“ užbaigia ji.