Lietuviai neskuba investuoti
Lietuvos banko skaičiavimais, lietuviai sąskaitose laiko apie 20 milijardų eurų, tai reiškia, kad daugybė lėšų neinvestuojamos.
Ekspertas, „Myriad capital“ vykdomasis direktorius Džiugas Vaitkus sako, kad investuoti žmonės neretai neskuba dėl žinių trūkumo apie finansų valdymą.
„Vedame mokymus žmonėms, finansų makleriai patarinėja. Ką galime išskirti, tai finansinio raštingumo stoka, nežinojimas, ką daryti, kaip, nuo ko pradėti. Tas procesas galvoje gali atrodyti labai komplikuotas, nes nėra strategijos, – sako D. Vaitkus. – Kad būtų galima pradėti investuoti, pirmiausia, reikia susipažinti, kas yra investavimas, akcija, finansų rinkos, kas yra tam tikros finansinės priemonės, kurias galima įsigyti. Svarbu suvokti ir savo biudžetą. <...> kad susikurtum savo finansinę gerovę, gali pradėti nuo paprastų pamatų, paprastų dalykų.“
Išmanusis įrankis, kuriam nenusibosite
Bene dažniausia lietuvių investicija yra nekilnojamasis turtas, tačiau investavimo sričių gerokai daugiau. Kaip pasitelkus technologijas investavimo rinkoje susigaudyti paprastam žmogui?
„Kai pradedame investuoti, susiduriame su įvairia terminologija, mums gali atrodyti sudėtinga. Galime gūglinti, bandyti kur nors ieškoti atsakymų. Dirbtinis intelektas tą procesą gali labai supaprastinti. Vienas iš būdų – žiūrėti į dirbtinį intelektą kaip į asistentą, mokytoją. Jis negali visiškai pakeisti mokytojo, bet gali labai stipriai padėti. Tarkime, aš nežinau, kas yra obligacija. Galima paklausti „Google“, bet dirbtinio intelekto galima klausinėti non stop, sakyti: „Paaiškink, kas yra obligacija, tarsi man būtų penkeri metai.“ Lietuva yra krepšinio šalis, tad galima prašyti paaiškinti ir krepšinio terminais. Taip sau supaprastinsite mokymosi procesą. Dirbtinis intelektas gali sudėlioti ir mokymosi planą. Galima paklausti, kokius reikia žengti pirmuosius žingsnius, kad sužinotume tam tikrus dalykus. Mes galime jo nesustodami klausinėti ir neatsibosime kaip kokiam mokytojui ar kitam žmogui“, – pasakoja ekspertas.
Dirbtinio intelekto privalumas tas, kad tai nėra tik terminų žodynas. D. Vaitkus sako, kad šis įrankis padeda tiek pradedantiesiems, tiek labiau patyrusiems investuotojams.
„Patyręs investuotojas dirbtinį intelektą naudoja kaip asistentą. Tarkime, įmonėse yra tam tikros finansinės ataskaitos – metinės ar ketvirčio. Dirbtinis intelektas gali susisteminti šią informaciją ir pateikti, – net jei didelį kiekį jam duosi, jis gali padaryti tam tikras trumpas išvadas, parodyti tam tikras tendencijas, jas atpažinti. Dirbtinis intelektas nėra visiškas pakaitalas, tai – įrankis“, – teigia pašnekovas ir priduria, kad kol kas dirbtinis intelektas dar negali atitikti visų žmogiško proto galimybių, tad aklai pasitikėti nereikėtų.
Pataria pačiam pasverti informaciją ir rizikas
Ekspertas sako, kad žmogui, pasitelkusiam dirbtinį intelektą, kur pas paprasčiau analizuoti rinką, nes gaunama susisteminta informacija, tad jis tampa laiką taupančiu asistentu.
„Reikia nebijoti tikrinti, kas yra sakoma. Mes žinome, kad teksto modelis tobulėja, atsiranda vis naujesnių įrankių. Svarbu nepamiršti ir duomenų apsaugos: reikia žinoti, kiek galima dalintis savo duomenimis, rekomenduojama teikti nuasmenintą informaciją, visur pasitelkti bendru išprusimu“, – primena D. Vaitkus.
Dirbtinis intelektas – ne tik pagalbininkas, jis ir pats mokosi iš pateikiamų klausimų, apdorojamos informacijos. Be to, net ir naudodamas tokį pagalbininką žmogus neturi pamiršti, kad investicijas lydi rizika.
„Norint daug uždirbti yra atitinkama rizika. Ar gali dirbtinis intelektas pakeisti žmogų investuojant? Tikriausiai. Rizikos lygį aš pats nustatyčiau, kiek esu pasiruošęs prarasti, kiek noriu uždirbti. Taigi kelionės tikslą nustatau aš, nors vairuotojas yra kitas. Rizika – platus klausimas, tam yra finansų makleris, kuris gali padėti įvertinti savo galimybes, sudėlioti portfelį ir panašiai“, – teigia ekspertas.