Apie tai, kas yra miego paralyžius, kaip su juo tvarkytis ir kodėl jis atsiranda, pasakoja neurologė Sandra Svilpė.

„Tarsi kažkas sėdėtų man ant pilvo“

Patricija prisimena, kad miego paralyžius ją pirmą kartą ištiko dar pradinėje mokykloje. Tada ji nesuprato, kas jai darosi, manė, kad kažkas ją prakeikė: „Miego paralyžius ištinka, jeigu užmiegu ant nugaros. Pirmą kartą taip ir nutiko: tarsi prabudau, bet negalėjau pajudėti. Mačiau savo kambarį, atrodė, kad kažkas sėdi man ant pilvo. Fiziškai jutau, bet negalėjau įžiūrėti veido“.

Iš pradžių Patricija pagalvojo, kad tai jos brolių pokštas, tačiau paskui kažkaip pavyko pasisukti ant šono, ir siaubinga alternatyvi realybė išnyko. Visą mėnesį po to, kas įvyko, galėjo galvoti tik apie tai ir bijoti eiti miegoti. O miego paralyžiaus epizodai vis kartojosi.

Patricija prisimena ir dar vieną ryškų pavyzdį: „Guliu ir matau, kad aplinkui mane kažkas vyksta, vaikšto kažkokie žmonės, bet aš negaliu pajudėti. Bandau šauktis brolių į pagalbą, bet negaliu. Tai keisčiausia: bandai prakalbėti, bet negali“.