Iki kokio amžiaus vaikams pietų miegas labiausiai svarbus ir kodėl?
Pietų miegas svarbus vaikams iki 4 metų. Po to, jeigu vaikui pakankamos trukmės nakties miegas, tai iki paauglystės turėtų nenorėti miegoti dieną. Paauglystėje dėl neuroendokrininės sistemos persitvarkymo, vaikai vėl pasidaro natūraliai mieguistesni. O dar veikia ir išoriniai faktoriai – aktyvesnis gyvenimas vakarais – atsirandantys vakarojimai su draugais, pamokų ruoša ir žaidimai prie ekranų.
Vaikai su dėmesio sutrikimu, hiperkinetiniu elgesiu, patiriantys nuolatinį miego trūkumą ilgainiui gali turėti ir kitų psichologinės raidos problemų. O neturintys tų problemų dėl ilgalaikio miego trūkumo gali patirti dėmesio koncentravimo iššūkių, po to mokymosi sunkumų, vėliau nerimo ir depresijos.
Kiek kartų ir kokios trukmės miegas dienos metu būtinas skirtingo amžiaus vaikams?
Tai – individualu ir dažnai susiję su naktinio miego trūkumu. Mažiems vaikams būtinos 1–2 valandos dienos miego ir kad liktų 5–6 valandos iki nakties miego pradžios. Paaugliams gali pakakti nuo 30 min. iki 1 valandos nusnūdimas, tačiau reiktų vengti pietų miego po 16 valandos, nes tuomet bus sudėtinga užmigti atėjus nakčiai.
Tėvų nuomonės vaikų migdymo klausimu šiais laikais išsiskiria – vieni linkę laikytis griežto ir nekintančio grafiko, kiti labiau atsižvelgia į vaiko išraiškas ir norą ar nenorą eiti pietų miego. Taip pat, laikydamiesi savo nusistatyto grafiko, vaikus tam tikrą valandą pažadina iš pietų miego, kiti anaiptol leidžia vaikui miegoti kiek jam norisi. Kaip manote, kuris variantas geresnis, turint omeny vaiko sveikatą?
Svarbu žinoti, kad miego poreikis yra individualus kiekvienam vaikui, rekomenduojamos normos pagal amžių svyruoja. Tačiau žinoma, kokia miego trukmė yra žalinga sveikatai. Abiem tos pačios šeimos vaikams nebūtinai turi būti vienodas miego poreikis.
Kitas svarbus momentas yra buvusios nakties miego trukmė ir miego kokybė. Todėl rekomenduojama nustatyti ribas ir įvesti taisykles su galimu jų pažeidimu tam tikrais atvejais. Sakykime, jeigu vaikas serga, naktį karščiavo, slogavo – be abejo, naktį buvo blogesnė miego kokybė, tokiu atveju keletą dienų gali būti ilgesnis dienos miegas, vėlesnis užmigimas nakčiai.
Lietuvoje dažnas ikimokyklinio amžiaus vaikas miega pietų miego, tačiau nakties miegui eina pakankamai vėlai. Tuo tarpu pvz. D. Britanijoje vaiko dienotvarkė dėliojama kiek kitaip – pietų miego tarsi ir nėra, bet nakties miegui vaikai eina anksti – apie 19 valandą. Ką manote apie šiuos pasirinkimus ir kuris vaiko sveikatai palankesnis?
Tam tikras procentas vaikų gali sunkiau eiti miegoti nakčiai, ypač, jeigu darželyje išsimiega po 2– 3 valandas ir šeima tvarkingai įvedusi taisykles naktiniam miegui. Tad tokių šeimų vaikai galėtų perpiet miegoti trumpiau, o nuo 4 metų ir visai nemiegoti pietų miego. Kai kuriose šeimose popietinis gyvenimas yra vėlyvesnis, tad vėlesnė ir visų šeimos narių nakties užmigimo pradžia. Tokiu atveju ryte vaikas pažadinamas į darželį su naktinio miego deficitu, dienos miegas tokiam vaikui yra ypatingai svarbus. Būtų gerai siekti, kad miego įpročiai atlieptų poreikius ir šeimos ritmą, tačiau labai svarbu suprasti, kad nakties miego kokybės dienos miegas pilnai nekompensuos.
Apskritai, kiek valandų per parą vaikas turėtų išmiegoti? Ar svarbu, kelintą valandą nueinama miegoti nakties miegui?
Užmigimo pradžia svarbi dėl gilaus miego, kuomet vyksta atminties konsolidacijos procesai ir neuroendokrininės sistemos veikla. Miego hormono melatonino koncentracija vaikams pradeda didėti apie 20 val.
Kalbant apie miego trukmę, 0–3 mėnesių naujagimiai turėtų miegoti nuo 14 iki 17 valandų per parą. Mažiau nei 11 valandų yra jau nerekomenduojama. 4–11 mėn kūdikiai per parą idealiu atveju turėtų miegoti nuo 12 iki 15 valandų, bet ne mažiau nei 10. 1–2 metų amžiaus mažyliai turėtų per parą miegoti ne mažiau 9 valandų, o idealiu atveju nuo 11 iki 14 valandų.
Tuo tarpu ikimokyklinio amžiaus, 3–5 metų vaikams rekomenduojamas miego kiekis per parą – nuo 10 iki 13 valandų. 6–13 metų vaikams – nuo 9 iki 11 valandų. Paaugliams miego rekomendacija – nuo 8 iki 10 valandų per parą, bet ne mažiau nei 7 valandos ir ne daugiau nei 11 valandų. Jauni suaugusieji turėtų per parą miegoti nuo 7 iki 9 valandų.