Migrenos priežastys
Migrenos priežastys iki galo nėra aiškios. Kaip teigia VUL Santaros klinikų vyresnysis gydytojas neurologas profesorius Dalius Jatužis, greičiausiai tai yra genetinė predispozicija – gali būti, kad tam tikras genų rinkinys programuoja žmogaus polinkį sirgti migrena. Žmonės, kamuojami migrenos, neretai pasakoja ir apie ligos atvejus šeimoje, tačiau tai vis dėlto nėra aiškiai išreikštas paveldimas susirgimas, kaip kitų genetinių ligų.
„Taigi tokios konkrečios priežasties, kaip pavyzdžiui, galvos smegenų trauma ar uždegimas, galvos smegenų ar kraujotakos sutrikimai neturi esminės įtakos migrenos debiutui ir pasireiškimui. Greičiau tai yra cheminio, molekulinio lygio sutrikimai, kurie greičiausiai yra programuojami genetiškai.
Žymiai daugiau mes galime pasakyti apie mechanizmą, kas vyksta migrenos priepuolio metu, dėl ko galvą skauda, dėl ko vystosi kiti skausmą lydintys reiškiniai. Visi migrenos priepuolio eigos mechanizmai yra labai gerai ištyrinėti. Čia mes turime labai daug atsakymų, kuriuos pritaikome efektyviam migrenos gydymui“, – pasakoja gydytojas.
Kaip pasakoja gydytojas, migrena, lyginant su kitomis neurologinėmis ligomis, yra dažnas fenomenas. Literatūros duomenimis, per metus migrenos priepuolį patiria 18 proc. moterų ir 6 proc. vyrų.
„Lietuvoje šie skaičiai dar didesni – net 28 proc. moterų per metus gali patirti bent vieną migrenos priepuolį. Vyrai, kaip taisyklė, serga migrena rečiau, maždaug tris kartus rečiau negu moterys, tačiau jie irgi serga. Ir jeigu kiti sako, kad tai yra tik moterų liga, tai – netiesa. Serga ir vyrai, ir ne ką lengviau nei moterys“, – sako neurologas.
Tačiau kaip atskirti, ar žmogus serga migrena, ar jam paprasčiausiai skauda galvą? Paaiškinti paprasta – migrena turi tam tikrus požymius ir kriterijus. Visų pirma, ji pasižymi pasikartojančiu, priepuoliniu galvos skausmu. Antra, dažnai tai yra vienpusis skausmas: skauda vieną arba kitą galvos pusę. Trečia, dažnai tai yra pulsuojantis arba tvinksintis galvos skausmas. Ketvirta, neretai sergantiems pasireiškia ir pykinimas, kartais lydi ir vėmimas, o vieno migrenos priepuolio trukmė tęsiasi nuo 4 iki 72 valandų.
„Labai svarbu akcentuoti, kad tai yra vidutinis arba stiprus, ne silpnas, o toks skausmas, kurį žmogus jaučia labai aiškiai ir dažnai negali atlikti įprastinio darbo, yra priverstas gulėti, vengti šviesos, garsų, fizinės veiklos. Tai – toks galvos skausmas, kuris riboja kasdienį gyvenimą ir darbines galimybes. Tai, ką išvardinau, yra eilė migrenos kriterijų, tačiau nebūtinai kiekvienam žmogui bus visi iš čia paminėtų simptomų, atitikus kelis – galime diagnozuoti migreną.
Vaikų amžiuje migrena pasireiškia kiek kitaip: nėra to tradicinio klasikinio priepuolinio galvos skausmo, bet gali pasireikšti priepuoliniai svaigimai, netgi priepuoliniai viduriavimai, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo tikrai ne migreniniai, tačiau vėliau mažajam piliečiui augant, paauglystės laikotarpyje, atsiranda pasikartojantys galvos skausmo priepuoliai, kurie neabejotinai kelia migrenos įtarimą“, – aiškina profesorius.
Migrena su aura ir be auros
Gydytojas pasakoja, kad labai aiškių migrenos fazių skausmo metu gydytojai neišskiria – migrena atsiranda, stiprėja, atslūgsta, nuslopsta, būklė gerėja. Tačiau medikai išskiria labai aiškias dvi migrenos formas: migrena su aura ir be auros.
„Vadinamoji paprastoji migrena, t. y. migrena be auros, pasižymi tuo, kad simptomai prasideda nuo galvos skausmo ir lydinčių reiškinių, kurie gali būti pykinimas, fizinės veiklos apribojimai, šviesos ir garsų dirginantis poveikis, tačiau nebūna kažko prieš galvos skausmą arba būna tokie prodromo vadinamieji reiškiniai, kai paros bėgyje iki prasidedančio galvos skausmo žmogus gali jaustis dirglesnis, mieguistas, galbūt pasireiškia kažkokie skonio pasikeitimai, aplinkos suvokimas keistokas – tai vadinamieji prodromo reiškiniai.
Kita migrenos forma, migrena su aura, pasireiškia tuo, kad prieš galvos skausmą ir kitų minėtų simptomų pradžią yra vadinamoji migrenos aura, kuri tęsiasi nuo kelių ar keliolikos minučių iki valandos iki kol prasideda galvos skausmai. Aurai būdingi labai įdomūs, keisti ir specifiniai simptomai“, – pasakoja D. Jatužis.
Migreną su aura gali lydėti regos pokyčiai. Pavyzdžiui, akiplotyje žmogus gali pradėti matyti zigzagus, kibirkštis, žiežirbas, laužytas linijas arba jausti akipločio pablogėjimą, defektą – atsiranda balta arba juoda dėmė, kuri užkloja dalį regos lauko. Pacientui sunku skaityti, jis skundžiasi, kad akyse regi it užuolaidą, baltą arba juodą paklodę, dėmę, kuri užstoja dalį regos lauko, o štai norint perskaityti sakinį tenka sukioti galvą. Tai – regimoji aura.
„Gali būti ir kitokios auros rūšys, kaip pavyzdžiui kūno dalių tirpimai arba nejautra: veido, lūpų, netgi pusės kūno ir galūnių. Labai retais atvejais aura gali netgi pasireikšti trumpalaikiais paralyžiais. Gana dažnai pasireiškia ir dar viena migrenos aura – kai žmogus arba nelabai aiškiai supranta kitų kalbą, arba pats nebegali aiškiai išreikšti, pasakyti savo minčių, jam lyg trūksta žodžių, skiemenų ar sakinių.
Auros simptomai įneša nemažai painiavos ir jeigu toks priepuolis įvyksta pirmą kartą gyvenime, be abejonės kiekvienas ir gydytojas, ir neurologas visų pirma pagalvotų apie insultą. Tiktai atmetęs insultą ir vėliau išsiaiškinęs, kad kartojasi ir galvos skausmai, specialistas darytų išvadą, jog tai gali būti migrenos priepuolis su aura ir žmogus šiuo metu patiria auros simptomus. O kartais mes ir nustatome insultą, nors pirminė idėja ir versija buvo migrena. Migrena su aura yra retesnis variantas, pirmą kartą sunkiau diagnozuojamas“, – pasakoja Santaros klinikų neurologas.
Diagnostika
Diagnozuojant migreną gydytojai pacientų prašo apibūdinti galvos skausmo pobūdį, lokalizaciją, charakterį, trukmę, įvardinti gretutinius galvos skausmą lydinčius reiškinius, kurie, pasak gydytojo, ir sudaro tiek migrenos, tiek ir kitų galvos skausmų diagnostikos esmę.
„Kartais žmonės galvoja, kad instrumentiniai tyrimai gali padėti nustatyti, ar tai tikrai yra migrena. Iš karto turėčiau nuvilti – nėra tokio instrumentinio tyrimo, net ir atlikus patį sudėtingiausią – magnetinio rezonanso tomografiją (MRT) – mes negalėtume iš karto pasakyti migrena tai ar ne. Reikia kalbėti su pacientu ir išsiaiškinti eilę labai svarbių dalykų. Žmones kartais tai lyg ir nuvilia – jie galvoja, kad gydytojas nieko neištyrė, tik kalbėjo. Tačiau noriu, kad žmonės suprastų – pokalbis yra pats svarbiausias nustatant migrenos diagnozę. Tai yra esminė mūsų diagnostinio proceso dalis“, – pabrėžia neurologas.
Diagnozuojant pacientą gydytojai atlieka ir kai kuriuos kitus tyrimus: kraujo, hormoninius, taip pat ir vaizdinius galvos smegenų tyrimus – kompiuterinę tomografiją arba jau minėtajį MRT, tačiau visi šie tyrimai atliekami tam, kad pro akis nepraslystų kiti struktūriniai galvos smegenų pakitimai, kurie gali pasireikšti galvos skausmu, greta visų kitų požymių. Kitaip tariant, siekiama atmesti kitus galimus sveikatos sutrikimus.
Pasitaiko atvejų, kai išgyvenantys migrenos priepuolį lekia į skubios pagalbos skyrių. Išties, pasak gydytojo – kartais migrena sunkiai pakeliama, o be gydytojo pagalbos apsieiti tampa sudėtinga.
„Žmonės į priėmimo skyrių važiuoja tada, kai patiria labai stiprius galvos skausmus, nepakeliamai stiprius. Atvyksta ir tada, kai jiems pasireiškia vienas iš pirmųjų priepuolių arba prisideda kiti lydintys simptomai, kurių anksčiau nebuvo ar pasikeitė migrenos priepuolių pobūdis.
Sakykime, sako, kad anksčiau skaudėdavo va taip, bet niekada nepykindavo, o šįkart ir galvą skaudėjo, ir pykino, nieko negalėjo daryti. Tokie reiškiniai ir tokie simptomai priverčia žmogų sunerimti ir iš tiesų dalis jų atvyksta į priėmimo skyrių. Kitą kartą, netgi manydamas, kad tai irgi migrenos priepuolis, bet sunkesnis, tačiau negalėdamas numalšinti jo įprastais vaistais, žmogus taip pat atvyksta pagalbos“, – pasakoja specialistas.
Gydymo būdai
Būdavo laikai, kai migrenos gydyti niekas nesiimdavo – galvos skausmus tekdavo iškęsti, o į šią ligą aplinkiniai numodavo ranka. Tačiau dabar požiūris į migreną gerokai pasikeitęs, o gydymo galimybės stipriai pažengusios į priekį. Kaip pasakoja gydytojas, 2018 metais žurnalas „Times“, rinkdamas 50 geriausių medicinos srities inovacijų išskyrė neseniai atrastą efektyvų migrenos priepuolių profilaktinį gydymą.
„Ir iš tiesų per pastaruosius 10 metų labai daug sužinota apie migrenos priepuolio mechanizmus. Yra tokia medžiaga, su kalcitonino genu susijęs baltymas, kurio perteklius yra migrenos priepuolio metu. Per didelis jo kiekis sukelia neinfekcinį uždegimą, galvos smegenų struktūrų ir galvinių nervų dirginimą, kurie galiausiai pasireiškia galvos skausmais ir lydinčiais simptomais.
Nustačius tos cheminės medžiagos reikšmę, kuri yra mūsų smegenyse, buvo pradėta bandyti taikyti šią medžiagą blokuojančius preparatus, tikint, kad jie padės išvengti migrenos priepuolių arba juos palengvinti. Šios priemonės pasiteisino ir mes tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje turime efektyvius vaistus – biologinius preparatus, kuriuos taikant pacientų gydymui pavyksta labai reikšmingai suretinti migrenos priepuolių dažnį“, – džiaugiasi neurologas.
Pasak specialisto, tai ypač svarbu pacientams, kurie turi dažnai besikartojančius arba labai sunkius migrenos priepuolius. Taikant šią inovatyvią terapiją, pacientams Lietuvoje į paodį vieną kartą per mėnesį leidžiami medikamentai, kurių dėka pavyksta suretinti migrenos priepuolių dažnį penkiasdešimčia ar net septyniasdešimčia procentų.
„Taip pat yra ir kitų vaistų, kurie padeda nutraukti, sustabdyti migrenos priepuolį, sutrumpinti galvos skausmą ir lydinčių simptomų trukmę. Nors migrena šiandien dar nėra visiškai pagydoma liga, jos neįmanoma pašalinti taip, kad ji niekuomet nesikartotų, palengvinti jos naštą tikrai įmanoma“, – sako D. Jatužis.
Kai nepadeda vaistai – gelbsti masažas
Pasak „SPA Vilnius Anykščiai“ masažo meistrės Robertos Majauskės, žmonės, kurie skundžiasi migrena, neretai praveria ir jos kabineto duris. Tiesa, ji pastebi, kad ne visais atvejais masažai yra tinkami, todėl masažuotoja rekomenduoja pasitarti su specialistais, o šiems leidus – pataria ieškoti nemedikamentinės pagalbos.
„Ne visoms migrenos formoms masažas yra tinkamas. Jeigu galvos skausmas trunka ilgą laiką, pirmiausia geriau konsultuotis su gydytoju, galbūt ten stringa kraujotaka, galbūt kažkas negerai su kraujagyslėmis. Jeigu pasireiškia ir veido tirpimas, aš tada pirmiausia ieškočiau priežasčių. Mes į tai žvelgiame atsargiai“, – aiškina R. Majauskė.
Vis dėlto, kaip pasakoja masažuotoja, dažnai masažo terapiją rekomenduoja ir gydytojai, kurie savo pacientams, kamuojamiems migrenos priepuolių, siūlo tokią gydymo alternatyvą. Jei po masažo paūmėjimas neįvyko – toks gydymo būdas yra taikomas toliau.
„Visada klausiame pacientų, kokios yra galvos skausmo priežastys – ar nuovargis, ar aktyvi stresinė diena. Dažniausiai galvą skauda dėl skysčių trūkumo, kai kavos geriama daugiau nei vandens. Taip pat dažnai skausmus lemia tiek fizinė, tiek emocinė įtampa – sėdimas darbas ir nepatogi kūno padėtis, pečių juostos įtampa, įvairios stresinės situacijos.
Atsižvelgiant į skausmo priežastį, parenkamas masažo tipas. Kartais klientams skauda galvą, tačiau jie visai nemėgsta, kai jiems masažuoja galvą. Tada atliekame pėdų masažą, kurie yra arba aktyvinantys, arba atpalaiduojantys, pėdų taškai aktyvina ir visus vidaus organus, ir yra vienas iš dalykų, kuris sugeba atpalaiduoti, suteikti lengvumą, pagerinti miego kokybę. Netgi tinka veido masažas, bet aišku, pats pagrindas yra pečių juosta, trapecinis raumuo. Masažo judesiais jį atpalaiduojame, nuimame įtampą.
Jeigu yra žemas spaudimas, mes jį galime pakelti, jeigu aukštas kraujospūdis – jį galima masažo judesiais sumažinti, kontroliuoti. Konsultacijos metu mes maksimaliai stengiamės išsiaiškinti ir tada tą masažą adaptuoti pagal klientą, Matome, kas geriau padėtų – masažo jėga, aromaterapija, ajurveda“, – sako specialistė.
Pasak masažo meistrės, tikrai nemaža dalis pacientų, kurie skundžiasi galvos skausmais, pastebi, kad reguliarai lankantis masažo procedūrose skausmo priepuoliai retėja, o gyvenimo kokybė gerėja. Jos teigimu, dažniausiai masažų atvyksta moterys. Vyrai čia lankosi rečiau.
„Vyrai konkrečiai galvos skausmų neakcentuoja, jie akcentuoja pečių juostos įtampas, visi pabrėžia sėdimą darbą, rankų tirpimas pas kai kuriuos pasireiškia, vadinasi – labai stipriai įtempti raumenys, trikdantys kraujotaką“, – aiškina specialistė.
Masažo meistrė dalijasi ir patarimais tiems, kurie galvos skausmą masažų pagalbą norėtų kontroliuoti namuose. Vis dėlto, kaip pabrėžia ji – pirmiausia svarbu vartoti pakankamą skysčių kiekį, o tada galima galvoti apie įtampos taškų išmasažavimą.
„Kartais pakanka išgerti pora stiklinių daugiau vandens ir skausmas praeina. Jei tai nepadeda, rekomenduoju tempimo pratimus pečių juostai – sulenkti rankas 90 laipsnių kampu ir ištempti krūtininius raumenis, nes mes kuo toliau tuo daugiau gūžiamės, kūprinamės. Pratimų pavyzdžių apstu internete. Padeda ir kietas teniso kamuoliukas menčių zonai – reikėtų atsiremti į sieną ir tarp sienos ir kūno įdėti teniso kamuoliuką, jį prispausti, padaryti pritūpimų, prispaudus prie sienos pajudėti. Sukamaisiais judesiais galima pamasažuoti smilkinius, kaklą. Taip pat patarčiau plačiais pirštų judesiais išmasažuoti galvos odą, tai daryti lėtai, ramiai ir patogiai atsisėdus“, – pataria R. Majauskė.