Europoje plintantys energiniai milteliai į Lietuvos institucijų akiratį vis dar nėra patekę – jie Lietuvoje nei registruoti, nei reglamentuojami, nei atsakingų institucijų kontroliuojami, dėl šio produkto Lietuvos institucijos nėra gavusios ir pranešimų, skundų ar kitos informacijos.
Šie produktai reklamuojami kaip alternatyva energiniams gėrimams
Ispanijoje tarp jaunimo stebima nerimą kelianti tendencija – energinių miltelių vartojimas per nosį, praneša šalies naujienų portalas „El Confidencial“.
„Tai, per nosį įtraukiamas koncentruotas kofeinas, „TikTok“ reklamuojamas kaip greitesnė, cukraus neturinti „Red Bull“ ir kitų energinių gėrimų alternatyva. Tikslas? Geriau pasirodyti sporto salėje, lengviau susikaupti studijoms ir nepavargti vakarėliuose. Problema? Tai labai pavojinga sveikatai“, – pažymi portalo žurnalistas Albert Sanchis.
Jis teigia, kad 2024 m. vasarą Ispanijoje pradėti pardavinėti du per nosį vartojami kofeino produktai „Wildkraut Energy Sniff“ ir „WP Energy“, kuriuos sukūrė Austrijos gamintojas.
„Savo interneto svetainėje „Wildkraut“ siūlomą produktą apibūdina kaip pirmąjį pasaulyje įkvepiamąjį kofeiną. Jį reklamuojant naudojami energinių gėrimų pramonei būdingi rinkodaros šūkiai, pavyzdžiui: „Tavo pastiprinimas ilgoms vakarėlių naktims ir kelionėms kelyje“, „Jūsų gelbėtojas naktinių pamainų ir patiriamų koncentracijos sunkumų metu“, „Jūsų variklis sporto užsiėmimams arba kai tik norite įsikrauti“, „Išgerkite ir septynias serijas po 20 pakartojimų vadinsite apšilimu“, – tokių produktų rinkodaros šūkius vardija žurnalistas.
Anot jo, viena iš Ispanijoje šiuo produktu prekiaujančių įmonių yra pačiame Madrido centre, Malasaña rajone.
„Atvykę į parduotuvę „Houseplant Growshop“, skirtą CBD arba kanabidiolio gaminiams, greitai pastebime, kad šių produktų rasti nesunku, nes jie išdėlioti ant lentynos šalia kasos. Parduotuvės savininkas ištraukia vieną iš garsiųjų geltonų paketėlių, išpopuliarėjusių internete, ir pasako, kad tikslios jo sudėties nežino: „Prekiaujame juo neilgai, kai kurie jaunuoliai ateina ir klausia, bet aš tikrai nežinau, kas tiksliai yra jo sudėtyje.“ Darbuotojas nepateikia jokių detalių ar informacijos apie produktą ir ragina mus apsilankyti gamintojo svetainėje“, – pasakoja jis.
A. Sanchis interneto svetainėje rado informacijos, kad patariama neviršyti rekomenduojamos dozės, kuri yra du gramai arba visas pakelis. Anot jo, taip pat nurodoma, kad preparato negalima tirpinti vandenyje ir kad jis skirtas vartoti tik per nosį. Bendrovės teigimu, šiame energizuojančiame produkte yra ne tik kofeino, bet ir kitų stimuliuojančių medžiagų, tokių kaip taurinas, teaninas, triptofanas ir tirozinas, taip pat žolelių, tokių kaip šeivamedis, moringa, auksinė šaknis, guarana ir vandens mėta.
„Žirnio dydžio produkto kiekį uždėkite ant plaštakos ir įkvėpkite. Priklausomai nuo energijos poreikio, dozę galite kartoti kas 1–2 valandas. Neviršykite paros dozės ir nedarykite daugiau nei dešimties įkvėpimų per vieną šnervę“, – produkto vartojimo instrukciją, nurodytą interneto svetainėje, pateikia žurnalistas.
Anot jo, kai kurie žmonės mano, kad tokia energinių gėrimų alternatyva yra panaši į kavą, tačiau skirtumas tarp šių dviejų produktų yra didžiulis.
„Matome tokias medžiagas išbandyti skatinančią rinkodarą, skirtą tikslinei auditorijai – jaunimui. Nesiimant atsargumo priemonių ir neatsižvelgiant į kylančią riziką, tam tikroms gyventojų grupėms gali kilti pavojus“, – interviu „El Confidencial“ sakė gerovės ir plėtros asociacijos Narkotikų bei sveikatos departamento direktorius, analizės ir švietimo organizacijos „Energy Control“ įkūrėjas Josepas Rovira.
Jis taip pat pabrėžia, kad vartojant produktą per nosį energizuojančios medžiagos į kraują patenka daug greičiau.
„Poveikis greitas, tačiau jis trunka ne taip ilgai, todėl atsiranda didesnis noras vartoti pakartotinai“, – sako specialistas.
Bulgarijoje energiniai milteliai buvo uždrausti
Bulgarijos naujienų portalo „Mediapool“ žurnalistė Martina Bozukova pažymi, kad energinių miltelių, skirtų įtraukti per nosį, reklama šalyje sulaukė visuomenės pasipiktinimo. Galiausiai šių produktų platinimą ir pardavimą 2024 m. rugsėjo mėnesį Bulgarijos Vartotojų teisių apsaugos komisija dėl galimos žalos sveikatai uždraudė.
„Produkto reklaminiu veidu instagrame tapo bulgarų dainininkė Diona, kuri 2024 m. pradžioje buvo sulaikyta už vairavimą apsvaigusi nuo kokaino. Dėl itin neigiamos visuomenės reakcijos į reklamą su Diona Sveikatos apsaugos ministerija ir Vartotojų teisių apsaugos komisija pradėjo parduotuvių patikrinimus ir galiausiai visiškai uždraudė prekiauti vadinamaisiais energiniais milteliais, taip pat įpareigojo pašalinti turimus jų kiekius iš prekybos tinklų“, – teigia M. Bozukova.
„Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė, kad produkto dozavimo būdai ir veikliosios medžiagos kiekis vienoje dozėje nėra aiškūs, o dažnas jo vartojimas gali pažeisti nosies gleivinę ir net sukelti kvėpavimo sutrikimą“, – priduria ji.
Trūksta tyrimų apie poveikį sveikatai
Medicinos žurnale „The Lancet“ paskelbtoje publikacijoje teigiama, kad nors energinių per nosį įkvepiamų miltelių vartojimas nėra reglamentuojamas, jie jau pardavinėjami įvairiose šalyje – „Want a BUMP“ JAV, „SniffUp“ Vokietijoje, „Sniffy“ Prancūzijoje ir kt.
Juose yra sudedamųjų dalių, įprastai randamų energiniuose gėrimuose, įskaitant kofeiną, tauriną, ginkmedį, kreatiną ir maltodekstriną.
Mokslo žurnale pasirodžiusioje publikacijoje pabrėžiama, kad šių produktų poveikis sveikatai menkai ištirtas.
2023 m. JAV Maisto ir vaistų administracija įspėjo nepardavinėti tam tikrų labai koncentruotų kofeino produktų. Apskaičiuota, kad rekomenduojama kofeino dozė suaugusiam žmogui yra 400 mg per parą. „Sniffy“, kuris Prancūzijos rinką užplūdo 2024 m. gegužės mėnesį, pakuotėje yra 1 g baltos spalvos miltelių su100 mg kofeino. Dėl šios priežasties vartotojas gali lengvai viršyti rekomenduojamą paros dozę, suvartodamas vos keturių pakuočių turinį per dieną. Be to, vartojant produktą per nosį, jis kur kas greičiau absorbuojamas kraujyje.
Antra, energinių miltelių vartojimas kelia susirūpinimą dėl žalos nosies gleivinei. Tokios sudedamosios dalys kaip kofeinas, kreatinas, taurinas ir beta alaninas gali ją dirginti ir sukelti sausumą ar uždegimą. Taip pat pabrėžiama, kad šie milteliai gali veikti miegą, maišant juos su alkoholiu, kitais kofeino turinčiais produktais ar vaistais, gali kilti pavojus sveikatai.
Galiausiai, į šių produktų sudėtį buvo įtraukta kvapiųjų medžiagų, kurios yra labai patrauklios jaunimui, tačiau gali daryti didelę žalą sveikatai.
Akivaizdu, kad nacionalinės sveikatos priežiūros institucijos turi inicijuoti oficialius tyrimus dėl galimos energinių miltelių vartojimo rizikos ir nustatyti griežtas rekomendacijas pagal produkto sudėtį. Reikalingos skubios mokslinės diskusijos, kad būtų galima reguliuoti šių produktų įsigijimą ir vartojimą, įspėti apie žalą sveikatai ir geriau informuoti vartotojus.
Į Lietuvos institucijų akiratį energiniai milteliai kol kas nėra patekę
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vyresnioji patarėja Milda Deimantė Eltai pažymi, kad su tokiu produktu VVTAT nėra susidūrusi, dėl jo nėra gavusi pranešimų, skundų ar kitos informacijos, todėl kol kas institucija į jį nėra atkreipusi dėmesio.
Eltai susisiekus su Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu (NTAKD), Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), Valstybine vaistų kontrolės tarnyba (VVKT), jų atstovai patikino, kad šis produktas nepatenka į šių institucijų kontrolės ribas.
„Tai nėra mūsų departamento kompetencijos sritis. Kofeinas, taurinas, ginkmedis, kreatinas ir maltodekstrinas nėra įtrauktos nei į narkotikų, nei į prekursorių sąrašus. Vėl gi – tai ne tabako gaminiai“, – pažymi NTAKD atstovė viešiesiams ryšiams Auksė Kontrimienė.
„Minimas produktas nėra vartojamas per burną, tai yra valgomas – jis nėra laikomas maistu. Toks produktas nepatenka į VMVT kontrolės ribas“, – akcentuoja VMVT Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyrius.
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos vyriausioji specialistė Aistė Tautvydienė pažymi, kad energiniai milteliai taip pat nėra ir vaistas, jie nėra įrašyti į vaistų registrą, todėl nepriklauso ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) kompetencijai, tarnyba tokių produktų kontrolės nevykdo.
Ji taip pat teigia, kad net ir suprantant, jog energiniai milteliai gali kenkti sveikatai, nėra aišku, kas tai per prekė.
„Tai kažkoks ribinis produktas, nei vaistas, nei maistas. Kalbame apie Lietuvoje neregistruotą ir nereglamentuotą dalyką. Viskas, kas registruota, yra institucijų stebima, tikrinama, kontroliuojama, ar atitinka reikalavimus, kokybę. Jeigu produktas nėra niekur įtrauktas, stebėjimas ir kontrolė nebus vykdoma“, – sako VVKT vyriausioji specialistė.
„Vis dėlto daugybės dalykų nė viena institucija nekontroliuoja, tačiau tai nereiškia, kad jie nekenkia žmonėms. (…). Jeigu tie energiniai milteliai Lietuvoje nereglamentuojami, o galimai pradės plisti ir mūsų šalyje, gal verta kažkokią kontrolę šiam produktui sukurti“, – svarsto ji.
A. Tautvydienė taip pat atkreipia dėmesį, kad žmonės internete gali nusipirkti bet ką, produktą vartoti ir galvoti, kad tai yra naudinga, nors, iš tiesų, gali būti priešingai.
„Internetas yra pelkė, ten gali rasti visko, visokiais kiekiais, visokiomis dozėmis, su visokiausiais prierašais. Pavyzdžiui, pasitaiko, kad žmonės internetu perka musmirių miltelius, nes tiki, kad jie padės išgydyti tam tikras ligas. (…). Yra daugybė tinklapių, kuriuose, tarkime, už 39 Eur siūloma nusipirkti vaistą, kuris neva išgydys vėžį ar kitas ligas. Nors tai neaiškios kilmės produktas, tačiau jis pristatomas kaip vaistas su gydomosiomis savybėmis“, – sako ji.
„Nė viena institucija nė vienoje šalyje prie kiekvieno žmogaus, naršančio internete ir perkančio nepastatys nei stebėtojo, nei policininko. Tai yra sveiko proto ir atsakomybės už savo bei artimųjų sveikatą, jei tuo produktu dalinamasi su kitais, reikalas. Žmonės turi būti atsakingi, brandūs, kiek tai įmanoma, ir galvoti apie savo sveikatą. Mes taip pat nešame edukacinę žinią, – žmonės, pirkite vaistus legaliose vietose. Jeigu paaugliai perka visokias galimai žalingus sveikatai produktus, tada atsiremiame į edukaciją, į mokyklą, į tėvus, į bendruomenę, į valstybės požiūrį, kiek įdedame resursų, kad vaikai suprastų, kas yra jiems žalinga“, – priduria VVKT vyriausioji specialistė.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos specialistė M. Deimantė pažymi, kad tam, jog institucijos atkreiptų dėmesį į šį produktą, jas turėtų pasiekti pranešėjų informacija, kuri paskatintų institucijas bendradarbiauti ir bendrai spręsti, ar tai yra žalingas produktas ir kokia institucija dėl šio klausimo turėtų vykdyti rinkos priežiūrą.
Šis turinys parengtas naujienų agentūros ELTA, dalyvaujančios Europos iniciatyvoje PULSE, kuria yra palaikomas tarptautinis žurnalistų bendradarbiavimas. Prie straipsnio prisidėjo Ispanijos naujienų portalo „El Confidencial“ žurnalistas Albert Sanchis ir Bulgarijos naujienų portalo „Mediapool“ žurnalistė Martina Bozukova.