Lietuvos reklamos standartų biuro prezidiumo narės Indrė Barauskienė sako, kad „žaidimo taisyklės“ skirtingiems verslams, užsiimantiems priklausomybes skatinančių gaminių prekyba, nelygios. Tabako paminėjimas draudžiamas griežtai, alkoholio gamintojai dengiasi po žodžiu „nealkoholinis“ ir kuria alkoholio neturinčias produkto versijas, kuriomis galėtų reklamuoti savo prekės ženklą, o lošimo bendrovės gali rodytis net televizijoje.
„Vien ko vertas prieš kelis metus vykęs bylinėjimasis dėl reklamos kampanijos „Ir kurtiniui aišku“, skirtas nealkoholinių gėrimų viešinimui. Pagal mūsų teismų praktiką, nealkoholinį alų gali reklamuoti, o štai nealkoholinę trauktinę – ne“, – pastebi ekspertė.
Lygiai taip pat, po žodžiu „nealkoholinis“ paslepiama viso prekės ženklo reklama, o vartotojai puikiai supranta, kad egzistuoja ir alkoholinė gėrimo versija. Vis dėl to, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) atstovai problemos nealkoholinių gėrimų kūrime ir reklamavime nemato. Jų teigimu, nealkoholinių gėrimų plėtra yra sveikintina, tačiau pakuotė ir reklamos dizainas turi aiškiai rodyti, kad tai alkoholio neturintis produktas. Tokiu būdu, pasak Departamento specialistų, tai neskatina vartotojo įsigyti to paties prekės ženklo alkoholinio gėrimo.
„Alkoholio reklamos pažeidimai atsirastų, jei įmonė gamintų ir prekiautų alkoholiniu ir nealkoholiniu gėrimu, tačiau jų reklamose nealkoholinis gėrimas iš pirmo žvilgsnio vartotojui būtų panašus į alkoholinį. Siūlome vengti nealkoholinę produkciją ženklinti alkoholinės produkcijos prekių ženklais, naudoti tapatų ar panašų dizainą, pakuočių, etikečių spalvinę gamą. Taip pat patariame pasirinkti unikalią reklamos idėją, vien užrašo „nealkoholinis“ nėra gana“, – paaiškina NTAKD atstovai.
Būtent dėl nealkoholinės trauktinės panašumo į alkoholinį produktą, kaip jau anksčiau rašė portalas „Delfi“, buvo nubausta ir bendrovė „Vilniaus degtinė“ su nealkoholinės trauktinės reklama.
Teigiama, kad priemonės davė rezultatų
Paklausus apie realų reklamų draudimo poveikį, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai patikina, jog alkoholio vartojimas Lietuvoje pastebimai mažėja.
„Per pastaruosius penkerius metus 9 proc. sumažėjo gyventojų, kurie alkoholį vartojo kartą per savaitę ar dažniau. Be to, mažėjo ir gyventojų, kurie kas savaitę vartojo alkoholį nesaikingai“, – pažymi SAM.
Respublikinio priklausomybės ligų centro direktorės dr. Aušros Širvinskienės teigimu, reklamos draudimas yra tik viena dedamųjų, kuri padeda mažinti alkoholio vartojimą.
„Alkoholinių gėrimų kainos didinimas akcizais, reklamos ribojimai ir draudimai bei alkoholinių gėrimų prieinamumo mažinimas – tai priemonės, kurias rekomenduoja Pasaulio Sveikatos Organizacija. Įrodyta, kad jos yra reikalingos, veiksmingos ir turi būti taikomos“, – pastebi dr. A. Širvinskienė.
Būtent kompleksinės priemonės, pasak NTAKD specialistų, davė rezultatų ir Lietuvoje: didinamas akcizas, trumpinamas pardavimo laikas, aukštinama minimali alkoholio įsigijimo amžiaus kartelė ir draudžiama reklama.
Draudimai veda iki kuriozų
Reklamos reguliavimas ar draudimas, pasak ekspertų, galėtų būti veiksminga priemonė, jei įstatymo raidė būtų taikoma logiškai. Visgi, reali praktika nuveda prie kraštutinumų. Pasak I. Barauskienės, dažnai dėl draudimų pamirštama edukacijos svarba.
„Griežtu reguliuotojo požiūriu, viskas gali būti laikoma reklama, jei tik minimas produktas, todėl viešojoje erdvėje matome kurioziškas situacijas, kai vaikų pasaka apie miško žvėrelius, kurie iš obuolių darė kalvadosą, buvo reguliuotojo pripažinta kaip draudžiama alkoholio reklama ir prireikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo įsikišimo, kad šiuos nelogiškumus pašalintų“, – pasakoja I. Barauskienė.
Pasak jos, tokius sprendimus pakeisti pavyksta ne visada, tad net edukacinis turinys pripažįstamas reklaminiu. Ypač griežtai vertinama tabako tema.
„Šiandien turime bylų, kur elektroninio įrenginio, skirto tabakui kaitinti, saugumo vadovas buvo prilygintas draudžiamai reklamai. Teismai nesivargino gilintis ir ieškoti balanso tarp būtinos informacijos pateikimo vartotojui, ir draudžiamos reklamos. Anot jų – tokios informacijos uždraudimas yra geriau, nei vartotojo informavimas apie legalų produktą ir su juo susijusią saugos informaciją“, – stebisi I. Barauskienė.
Reklamą draudžia ne tik Lietuva
Alkoholio reklama ribojama ar reglamentuojama visoje Europos Sąjungoje. Dažniausiai pasitelkiami laiko limitai, kuomet reklama negali būti transliuojama radijo ar televizijos eteryje. Visgi pasitaiko ir įdomesnių sprendimų.
Ispanijos portalo „El Confidencial“ žurnalistų duomenimis, šalyje draudžiama reklamų veidu ar balsu rinktis jaunesnius nei 21 metų asmenis, o Rumunijos portalo „HotNews“ žurnalistas Sebastian Pricop pažymi, kad greta laiko ribojimų prižiūrimas ir reklamos turinys. Vartotojui negali kilti minčių, kad alkoholis prisidės prie geresnių rezultatų karjeroje ar asmeniniame gyvenime. Turinys analogiškai koordinuojamas ir Ispanijoje.
Tabako reklamos kontrolė pietų Europoje dar griežtesnė. „El Confidencial“ pažymi, kad bet koks tabako gaminių reklamavimas, išskyrus specialias parduotuves, yra uždraustas. Žiniasklaidoje negalima naudoti vaizdų, kuriuose matomi rūkantys žmonės, draudžiama minėti su tabaku susijusius prekės ženklus. Rumunija ribojimus griežtina palaipsniui, tačiau pačios reklamos pilnai nedraudžia.
„Iki šių metų gegužės buvo draudžiama reklama televizijoje ir radijuje, tačiau Parlamentas priėmė sprendimą ribojimus išplėsti. Nuo šiol, visi tabako gaminiai, įskaitant ir elektronines cigaretes, negali būti reklamuojami lauko reklamose, esančiose arčiau nei 200 metrų iki švietimo ar sveikatos priežiūros įstaigų“, – teigia S. Pricop.
Lošimų klausimas vis dar atviras
Pasak dr. A. Širvinskienės, verta svarstyti azartinių lošimų reklamos draudimą. Tai – viena didžiausių priklausomybių Lietuvoje. Taip pat kaip alkoholiui ir tabakui, čia padėti galėtų tik kompleksiniai sprendimai.
„Moksliniais tyrimais įrodyta, kad azartiniams lošimams priklausomų žmonių skaičius yra tiesiogiai proporcingas lošimo vietų prieinamumui. Reklama vaidina ne mažiau svarbų vaidmenį, informuodama asmenis apie vietas, kuriose galima lošti bei lošimo galimybes. Tai turi įtakos lošėjams, ypač linkusiems į patologiją“, – pastebi pašnekovė.
Šiuo metu Lietuvoje lošimų reklama yra ribojama. Galima rodyti tik bendrovės pavadinimą, vardinti lošimų rūšis. Visgi tai, į lošimus linkusiems žmonėms, suteikia pakankamų stimulų priklausomybei augti. Finansų ministerijos duomenimis, šiuo metu jau svarstomi visapusiški lošimų reklamos draudimai. Įvedus įstatymų pataisas, lošimo bendrovių prekės ženklai galėtų būti matomi tik ant lošimo namų buveinės. Ekspertų nuomone, jeigu nebus sugalvota įstatymo apėjimo galimybių, priemonė gali būti veiksminga.
Panašu, kad Seimui pritarus, Lietuvoje ribojimai bus daug griežtesni nei Pietų Europoje. Mūsų šalyje būtų įvestas absoliutus reklamos draudimas, kai Rumunijoje ir Ispanijoje, pasak dienraščių „El Confidencial“ bei „HotNews“ žurnalistų, ribojamas tik transliuojamų reklamų laikas, Ispanijoje lošimų bendrovėms papildomai įvesti sugriežtinimai sporto rėmimui – tiek komandoms, tiek stadionams ar sporto renginiams negali būti suteikti su lošimo kompanijomis susiję pavadinimai.
Sudalyvaukite trumpoje apklausoje ir padėkite atrinkti tik jums aktualiausias Europos naujienas. Apklausą rasite ČIA