Tyrimas parodė, kuo vilniečiai išsiskiria: jų tai nedžiugins

DELFI skaitytojai tris savaites žymėjo kelių vietas, kurioje jie patiria daugiausiai pykčio. Apibendrinus interaktyvaus žemėlapio rezultatus paaiškėjo, kad kasdienės kelionės labiausiai apkarsta sostinės gyventojams, įstrigusiems žiedinėse sankryžose.

„Žinodami, kad pykčio miestuose yra 10 kartų daugiau nei užmiestyje, tikėjomės, kad daugiausia pykčio vietų pažymės didmiesčių gyventojai. Taip ir yra – iš 2,5 tūkst. pažymėtų pykčio taškų, 78 proc. yra penkiuose didžiausiuose šalies miestuose, o 50 proc. – Vilniuje“, - rezultatus projektą inicijavusio komentavo „Lietuvos draudimo“ valdybos narys, Privačių klientų departamento direktorius Raimondas
Geleževičius.

Žemėlapio duomenimis, daugiausia pykčio vairuotojai patiria tose vietose, kuriose eismas intensyviausias. Daug vairuotojų taip pat pažymėjo, kad jiems susierzinimas kyla transporto piko metu. 

„Suprantama, žmonės nori greičiau nuvykti į darbą ar grįžti namo, o spūstys juos „įkalina“. Pyktis vairuotojams dažniausiai sukyla tada, kai kiti vairuotojai sau leidžia važiuoti nesilaikydami KET taisyklių – pavyzdžiui, neteisingai įvažiuoti į žiedą, važiuoti keleiviniam transportui skirta A juosta, bandyti įtilpti į sankryžą degant geltonam šviesoforo signalui, nors tai ją užkemša ir pan. 

Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje daugiausia pykčio vairuotojai patiria ir pastebi intensyviausiuose miesto žieduose. Pasak vairuotojų, juose daug įžūlių vairuotojų, kurie bando prasibrauti į ratu vykstantį eismą iš pirmos eismo juostos, nors tuose žieduose to daryti negalima. Negana to, kai kurie vairuotojai teigia, kad patys važiuodami pagal taisykles kartais sulaukia pagrūmojimų iš nusižengiančių vairuotojų. Beje, verta paminėti, kad „Lietuvos draudimo“ atlikto tyrimo duomenimis, vairuotojai labiausiai supyksta, kai prieš juos „užkišimas“ kitas automobilis (supyksta 43 proc. vairuotojų)“, - pasakojo R. Geleževičius.

Paprašytas palyginti pikčiausias ir avaringiausias vietas, specialistas pažymėjo, kad vairuotojų įvardinti žiedai ir sankryžos pasižymi dideliu avaringumu. 

„Pavyzdžiui, „pikčiausiu“ Vilniuje įvardintas Pedagoginio žiedas taip pat yra ir avaringiausias – jame nutinka maždaug 36 proc. visų Vilniaus žieduose įvykstančių eismo įvykių. Antras pagal avaringumą – Gerosios Vilties žiedas (28 proc. visų įvykių), o Olandų žiedas avaringumo eilėje rikiuojasi ketvirtoje pozicijoje (8 proc. visų įvykių)“, - sakė „Lietuvos draudimo“ atstovas.

Tuo metu Kaune žieduose įvyksta 3 proc. visų eismo įvykių, o šešiose intensyviose miesto gatvėse – Savanorių pr., Taikos g., Pramonės g., Raudondvario pl., Baltų pr. ir Jonavos g. – nutikusios avarijos sudaro 25 proc. visų Kauno miesto eismo įvykių.

Klaipėdoje situacija panaši – žieduose įvyksta 6 proc. eismo įvykių, o ketvirtadalis visų avarijų nutinka trijose uostamiesčio gatvėse – Taikos g., Šilutės pl. ir Baltijos prospekte. 

„Šias srautingas gatves matome dominuojant ir „Pykčio keliuose žemėlapyje“. Todėl visos Lietuvos miestų vietose, kuriose vairuotojai pastebi daugiausia pykčio, ketiname įrengti „Įsijunk šypseną“ ženklus, kurie primintų vairuotojams važiuoti draugiškiau, galvoti ne tik apie save, bet ir apie kitus eismo dalyvius, bendradarbiauti, dažniau įsijungti šypseną“, - planais dalijosi specialistas, projekto „Nulis pykčio“ ambasadorius.

Savivaldybė: pokyčiai reikalingi

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus vedėjas Tomas Kamaitis šių sostinei nepalankių duomenų siūlo nesureikšminti: „Į Vilnių suvažiuoja didžioji dalis automobilių – tiek mokytis, tiek dirbti. Be to, Vilniaus teritorija su visom gatvėm, sankryžom yra didžiausia, eismas intensyviausias, tad, natūralu, ir eismo incidentų bei pykčio proveržių čia įvyksta daugiau“. 

Vedėjo teigimu, neigiamų emocijų patiriame ten, kur sugaištame daugiausiai laiko. 

„Logiška, kad maršrutas namai-darbovietė-namai ir yra „pikčiausias“ kelias – čia dažniau pažeidžiamos kelių eismo taisyklės, mėgstama apsižodžiauti ar ir dar rimčiau išreikšti pyktį“, - pastebėjo T. Kamaitis. 

Paprašytas pakomentuoti žiedinių Vilniaus sankryžų situaciją, savivaldybės atstovas sutiko, kad pokyčiai reikalingi – ties tuo jau esą dirbama kurį laiką. 

„Žiedinėse sankryžose įvažiavimas ir išvažiavimas yra nereguliuojami šviesoforais – vairuotojai vadovaujasi kelio pirmumo ženklais. Kaip taisyklė, nekantrūs vairuotojai, norėdami pervažiuoti tokias sankryžas, susiduria su ilgomis spūstimis ir dėl to susinervina. Dideliame mieste tai yra sunkiai išvengiama, tačiau Vilniaus planuose yra numatoma šias sankryžas keisti į kito tipo. Praėjusiais metais skaičiavome, kaip būtų galime modernizuoti Olandų g. žiedinę sankryžą, dar anksčiau atlikti ir projektiniai pasiūlymai dėl Pedagoginio žiedo“, - teigė jis.

Ilgalaikiai planai yra, o trumpalaikis prioritetas – griežčiau reglamentuoti šių sankryžų pervažiavimą. Vairuotojas prieš įvažiuodamas į žiedą turėtų pasirinkti važiavimo kryptį, o ne „maltis“ pačiame žiede, persirikiuoti ir taip stabdyti eismą. 

Kviečiame atlikti šią apklausą ir išreikšti nuomonę apie vairavimo kultūrą Lietuvos keliuose.