Danai yra atsargūs investuotojai, daug nekalba apie pinigus

Ieva su vyru Tomu ir trim vaikais, Danijoje išgyveno daugiau nei 22 metus.

Susiję straipsniai

„Gyvenant Danijoje susidarė ispudis, kad jie tikrai nerizikuoja. Jei jau koki būstą nusiperka, tai jame iki gyvenimo galo ir gyvena. Jie labai stebėdavosi, kad mes per metus vis naują namą keisdavome, esame neprisirišantys prie vietos, nuolat stebime rinką, randame geriau ir keičiame savo ar investuojame į kitus, juos nuomojame. Turėjome Danijoje kelis būstus, dabar gyvename Ispanijoje, čia irgi turime kelis, keturis jų nuomojame, juos administruojame.

Dar ką pastebėjau, kad danai nieko atvirai nesipasakoja, o ypač mažai kalba apie pinigus. Aš pati su danais bendraudavau tik darbiniais reikalais ir vaikų klausimais su kitomis mamomis. Tiek metų pragyvenome, bet jokių artimų šeimos draugu danų net neturėjome. Jų draugyčių ir bendravimo matymas truputį kitoks, nei mūsų, jie į viska tikrai atsargiai žiūri, visko bijo, nepasitiki ir laikosi visų įmanomų taisyklių“, – šypsosi Ieva.

Danai kitaip bendrauja nei mes
Danai kitaip bendrauja nei mes
FOTO: DELFI / Šarūnas Mažeika

Retas danas investuoja į netvarius ir neekogiškus dalykus

Jos vyras verslininkas Tomas taip pat pastebėjo, kad danai labai atsargūs ir jei investuoja, tai tik per bankus, o stabilumą išsivystė per daug metų ir tik per didelę, aiškią mokesčių sistemą.

Paklausus Tomo, kur dažniausiai jie investuoja, jis atsakė, kad jo pažįstamų tarpe pouliarios akcijos.Nemažai jų renkasi investicijas į akcijas vietinėse biržose, tokiose kaip Kopenhagos vertybinių popierių birža.

„Taip pat investuoja ir į nekilnojamą turtą, bet dažnai nesirenka investuoti į NT užsienyje. Jiems atrodo, kad NT rinkos kitose šalyse nėra tokios stabilios, kaip Danijoje, taip pat jiems pernelyg sudėtinga, mato rizikas dėl apgavysčių, nes neišmano kitų šalių teisinių, administracinių ir kitų dalykų. Nesu Ispanijoje, kur gyvename pastarosius metus nei vieno dano, kuris čia būtų investavęs. O štai tautiečių dar ir kiek!

Dar danai investuoja į pensijų fondus, dažnai tai yra ilgalaikės investicijos, kurios būna diversifikuotos. Jie ypatingai vertina tvarumą, ekologiškumą, tai ten daug savo pinigų nukreipia, investuoja į įvairias aukštąsias technologijas, inovacijas, atsinaujinančią energiją ir panašiai. Populiarūs startuoliai, ypač IT, sveikatos priežiūros. Danas tikrai sunkiai investuos į netvarius projektus, kurie gali padaryti žalą aplinkai..

Taip pat pastebėjau, kad ten nėra populiraos kripto valiutos, vėlgi dėl savo rizikų, ko danai nėra linkę daryti, labiau mėgsta stabilumą, jiems geriau mažiau pinigų, bet užtikrintų“, – sako Tomas.

Daug investuoja į vietinę rinką

„Galima pagrįstai teigti, jog švedai taupo atsakingai, disciplinuotai ir reguliariai“, – parikina Kristina Ruseckienė, SEB banko Taupymo, investavimo ir pensijų paslaugų vadovė.

Kristina Ruseckienė, SEB banko Taupymo, investavimo ir pensijų paslaugų vadovė
Kristina Ruseckienė, SEB banko Taupymo, investavimo ir pensijų paslaugų vadovė
FOTO: Andrius Ufartas | Delfi

Pasak pašnekovės, remiantis SEB grupės Švedijoje duomenimis, 85 proc. švedų sako, kad pinigų taupymui atsideda kiekvieną mėnesį. Be to, didžioji visuomenės dalis investuoja. Labiausiai paplitęs investavimo instrumentas – investiciniai fondai Švedijos investicinių fondų asociacijos duomenimis, 7 iš 10 švedų investuoja į fondus, po to seka akcijos. Be to, pensijai švedai taip pat automatiškai kaupia investiciniuose fonduose. Investicinių fondų populiarumas yra siejamas su galimybe plačiai diversifikuoti savo investicijas bei tokiu būdu lengviau pasiekti tarptautines rinkas.

Švedijos finansų technologijų įmonės „Klarna“ prieš kelis metu atlikto apklausos duomenimis, 18-35 metų švedai dažniau renkasi investicijas į tarptautines ir pasaulio rinkas, tai yra, kad į jas investuoti nusiteikę 58 proc. šios amžiaus grupės gyventojų, palyginti su 37 proc. vidurkiu visose amžiaus grupėse. Visgi, bendrai Švedijos visuomenė yra linkusi investuoti daugiausia vietinėje rinkoje, nes ja pasitiki, tačiau, kai investuoja į fondus, renkasi ir Švedijos fondus, ir diversifikuotus tarptautiniu mastu.

Švedai nekaupia vaikų mokslams, vienas iš trijų papildomai taupo savo pensijai

„Dažniausias švedų taupymo tikslas – sukaupti ir turėti finansinį rezervą, taip teigia 40 proc. gyventojų. Vienas iš trijų papildomai taupo savo pensijai. Vienas iš trijų jaunesnių gyventojų (18-29m.) nurodo, kad taupo pinigus būstui įsigyti.

Švedijoje nėra įprasta kaupti kapitalą vaikų mokslams, kadangi įprastai mokslas ir mokyklose, ir Švedijos universitetuose yra nemokamas. Dauguma tėvų, kurie turi santaupų, skirtų vaikų ateičiai, renkasi jas kaupti finansinėse priemonėse: 6 iš 10 investuoja į fondus, 2 iš 10 – į akcijas, be to, turi kaupiamąsias sąskaitas (6 iš 10)“, – sako K. Ruseckienė.

Pasak jos, bendrai Švedijos gyventojai nėra linkę prisiimti didelės rizikos investuodami, tačiau skirtingų amžiaus grupių tolerancija rizikai skiriasi. Vyrai labiau linkę rizikuoti labiau ir investuoja dažniau. Tai pagrindžiama didesniu vyrų darbo užmokesčiu ir galėjimu sau leisti daugiau rizikuoti. Net ir Švedijoje vis dar yra ir kultūrinių aspektų, kai tėvai būtent su berniukais daugiau kalbasi apie ekonomiką, taupymą, investicijas.

Švedai nėra liknę prisiimti didelės rizikos investuodami
Švedai nėra liknę prisiimti didelės rizikos investuodami
FOTO: Kevincho.Photography | Shutterstock

Iš švedų galime pasimokyti reguliaraus ir diciplinuoto investavimo

„Apskritai Švedijoje investuoti yra įprasta, pirmiausia, todėl, kad tai daryti ir paprasta, ir sąlyginai pigu. Daugelis bankų siūlo investavimo sprendimus, leidžiančius lengvai prekiauti akcijomis ar fondais ir tokie sprendimai įdiegti yra jau gana seniai. Mokesčiai už investavimą taip pat yra nedideli.

Investicinė taupomoji sąskaita, kurios tikslas palengvinti prekybą finansinėmis priemonėmis, Švedijoje įsigaliojo dar 2012 metais. Nuo 2025 m. įsigalios ir papildomos investicinės sąskaitos lengvatos Švedijoje, kuriomis siekiama, kad namų ūkiai dar aktyviau investuotų savo santaupas.

Apibendrinant, iš švedų galime pasimokyti reguliaraus ir disciplinuoto rūpinimosi savo finansine gerove, kai kiekvieną mėnesį yra atideda pajamų dalis, skirta investuoti“, – mano banko atstovė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją
Rekomenduojame
Pažymėti
Dalintis
Nuomonės