Pagrindiniai dalykai, kuriuos būtina žinoti perkant vištos kiaušinius: ar ekologiški – būtinai sveikesni

Didžioji dalis Lietuvos gyventojų apsipirkdami Velykoms teigia ieškantys baltų kiaušinių, tačiau juos renkantis reikėtų atkreipti dėmesį ne tik į estetiką, bet ir į gyvūnų gerovės aspektus. Kaip išsirinkti etiškai augintų vištų kiaušinius ir tvariau sutikti šventę?

Kuo skiriasi balto ir rudo lukšto kiaušiniai, kokius geriau rinktis ir kurie vertingesni?

„Maistine prasme skirtumai labai neryškūs, tai praktiškai tas pats kiaušinis tik skirtingos lukšto spalvos“, – sako mitybos mokslininkė Lauryna Nelkinė. Visgi renkantis kiaušinius primenama skaityti etiketes, kur nurodoma, ar tai augančių narvuose, ant kraiko ar laisvai laikomų bei ekologiškai prižiūrimų vištų kiaušiniai. Ir nors šiai dienai nėra labai daug tyrimų, kurie įvardytų sveikiausius mitybai kiaušinius, pašnekovė sako, kad, nors ir nežymūs, maistinės vertės skirtumai išties yra.

„Iš tų tyrimų, kuriuos turime, deja, skirtumai yra labai nežymūs. Vienintelis aspektas, kuris skiriasi, tai yra riebalų rūgštys – pagrinde omega 3. Žinome, kad ekologiškuose kiaušiniuose jų yra daugiau. Bet jei žiūrime į visas maistines savybes, tuomet skirtumai labai nežymūs“, – paaiškina mitybos mokslininkė.

Ką rodo skaičiai ant kiaušinio

Visgi paukščių gyvenimo sąlygos skiriasi labai stipriai. Narvuose paukščiai turi įsitekti keliasdešimt centimetrų plote, kur vos gali pajudėti. Organizacijos „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė sako, kad tokiomis sąlygomis paukščius apninka parazitai.

„Narvuose laikomos vištos yra vieni labiausiai apribotų gyvūnų, kuriuos žmonės augina. Vienai vištai tenkantis plotas per visą gyvenimą tame narve yra A4 formato lapo dydžio. Paukštis net negali sparnų išskleisti. Narvuose jos visą gyvenimą turi stovėti ant grotų, yra žalojamos jų kojos. Paukščiams būtina išsivalyti plunksnas smėlyje. Narvuose nėra jokios žemės ir smėlio – vištas apkimba parazitai. Raudonosios erkės siurbia kraują, atrodo labai baisiai, vištos nuplinka, o tie parazitai ant jų ropoja, ropoja ant kiaušinių. Iš tokių sąlygų gauname kiaušinį, pažymėtą numeriu 3 – baisiausią, žiauriausią ir labiausiai nukankinantį gyvūną“, – pasakoja G. Vaitkevičiūtė.

Nors paukščių narvuose sąlygos kelia šiurpą, anot mitybos mokslininkės, kiaušinio maistinė vertė priklauso ne tik nuo paukščio laikymo sąlygų.

„Pagrindinis aspektas yra žolės kiekis, jis labiausia siejamas su omega 3 rūgštimis, kurių yra daugiau ekologiškai auginamų vištų kiaušiniuose. Tos vištos, kurios laikomos narvuose, kaip ir sakė Gabrielė, jų sąlygos labai prastos – jos negauna buvimo lauke, negauna žolės. Bet kiaušinis yra kaip gyvybės šaltinis, tai ta gyvybė, tikriausiai, nesvarbu, kur bus užauginta, ji savyje turės labai daug maistinės vertės“, – paaiškina L. Nelkinė.

Jei dar tik mokotės skaityti etiketes, skaičiais 2 pažymėtus kiaušinius deda ant kraiko laikomos vištos.„Šis numeris reiškia geresnes sąlygas. Dideliame angare yra daug paukščių, bet jie turi galimybę vaikščioti, išskleisti sparnus. Taip pat yra gruntas – ne narvo vielos joms po kojomis – tai yra geresnės sąlygos. Atsiranda vis daugiau taip vištas auginančių ūkių Lietuvoje“, – sako organizacijos „Tušti narvai“ vadovė.

Geriausias sąlygas turinčios laisvėje augančios vištos gauna ir žolės, ir juda, kiek joms reikia, tad tokių vištų kiaušinių žymėjime rasite skaičių 1.

„Žymėjimas reiškia, kad vištos privalo turėti galimybę išeiti į lauką. Vienai vištai skiriama žymiai daugiau ploto. Ekologinis ūkininkavimas su numeriu žymimas skaičiumi 0 reiškia dar daugiau vietos gyvūnams ir tik ekologinis pašaras. Paprasta taisyklė – kuo mažesnis numeris ant kiaušinio, tuo geriau gyvena gyvūnas.

Tyrimai ne itin padeda renkantis kiaušinius

Mitybos mokslininkė sako, kad dėl gaunamos žolės skiriasi ne tik kiaušinių kokybiniai rodikliai, bet ir pati mėsa. Visgi, bloga mėsa ar blogu kiaušiniu mitybos mokslininkė sako negalinti vienareikšmiai įvardyti net jei paukštis auga nelaisvėje.

„Ekologiškuose, tiek vištienoje, tiek kiaušiniuose, bus daugiau sveikatai palankių riebalų rūgčių. Iš kitos pusės matome, kad tuose ne ekologiškuose produktuose gali būti daugiau tam tikrų mikroelementų būtent dėl pašaro. Laisvai vaikštančios vištos galbūt tiek nesules mikroelementų, kiek per pašarą priverstinai papildomai sumaitinama. Tokie dalykai tikrai nepadeda žmonėms rinktis“, – sako L. Nelkinė.

Anot pašnekovės, turimi tyrimai išties ne itin padeda renkantis maistą, tačiau gana dideliu svertu tampa žinojimas, kokiomis sąlygomis auginami paukščiai.

G. Vaitkevičiūtė sako, kad mėsai paukščius auginti narvuose jau draudžiama, tačiau mėsiniai viščiukai yra išvesti selektyviniu būdu. Visgi mėsai auginami broileriai dėl greito augimo, lyg narve tampa įkalinti savo kūne.

Tvarumo pasirinkimą lemia žinojimas

„Išsirenkami tik tie, kurie auga greičiausiai, jei lesa labai daug, auga labai greitai – per 40 dienų nuo

išsiritimo pasiekia komercinį svorį, kai jau gali būti skerdžiamas. Kas atsitinka? Gyvūnui jo paties kūnas tampa narvu. Jis auga taip greitai, kad jo kaulai nebespėja išlaikyti svorio. Viščiukų broilerių ūkiuose dažnai matoma, kad gyvūnai yra tiesiog nukritę ant žemės. Jie negalintys nei pajudėti, nei apsiversti, nei pasiekti vandens, nei maisto ir kartais net gali mirti iš bado ar troškulio, gulėdamas pusė metro nuo pašaro. Jis savęs nepaneša, jis visiškai nutukintas ir jam narvo nereikia“, – dalijasi matytais vaizdais G. Vaitkevičiūtė.

Anot pašnekovės, tokių viščiukų laikymo sąlygų negalinti įvardyti geromis, o pats jų auginimo metodas gana žiaurus.

„Reikėtų paminėti, kad Lietuvoje situacija jau keičiasi. Galbūt lėtai, norėtume, kad būtų greičiau, bet per pastaruosius septynerius metus vištų, kurios buvo laikomos ne narvuose, buvo 3 procentai, dabar yra 20 procentų – pokytis yra. Europos Komisija svarsto draudimą, kuris apimtų visą Europos Sąjungą ir reikštų narvų paukščiams draudimą, tai reikštų ir tokių importuotų produktų draudimą. Mes skatiname įmones įsipareigoti nebepirkti narvuose laikomų vištų kiaušinių, nes didžiausi klientai yra įmonės“, – sako organizacijos „Tušti narvai“ vadovė.

Pašnekovė sako, kad tvariau pasiruošti Velykoms padės ir kiaušinių numeracija, į kurią verta atkreipti dėmesį, ir sąmoningumas rinktis būtent geresnėmis sąlygomis augančių vištų produktus.