Užvirus vandenį, jame žūva įvairūs mikrobai ir bakterijos, pašalinami ligų sukėlėjai. Tačiau Lietuvoje viešai tiekiamas vanduo gali būti geriamas ir nevirintas – jis yra aukštos kokybės, pasižymi geromis mikrobiologinėmis savybėmis.
Dažnas tai žino ir dėl to nesiginčija, tačiau kartais vis dar ginčijamasi, ar galima gerti daug kartų virintą vandenį, neva jo kokybė gali pablogėti. Tačiau mokslininkai tai vadina mitu.
Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius dr. Albinas Žilinskas sako, kad kiek kartų beužvirintume vandenį, jo sudėtis nuo to į bloga nepasikeis.
„Kad ir 10 kartų užvirintume vandenį, jis vis tiek lieka toks pat. Nežinau, kas čia taip sugalvojo ir iš kur ta supermamyčių teorija atsirado, kad negalima to daryti. Kažkas pasakė ir pasigavo“, – sako A. Žilinskas.
Anot profesoriaus, mūsų vandentiekio vanduo, nors ir laikomas labai švariu, savyje turi ištirpusių kalcio ir magnio druskų.
„Pavirinus tokį vandenį, ant arbatinio sienelių nusėda nuosėdos – kalcio ir magnio karbonatai. Taip sumažėja karbonatinis vandens kietumas. Jeigu vandenį užviriname antrą kartą, kartais tos nuosėdos atšoka ir vanduo gali būti šiek tiek drumzlinas, bet iš esmės čia nieko blogo nėra. Pats vanduo nuo to nė kiek nepasikeičia“, – pažymi A. Žilinskas.
„Jeigu vanduo, prileistas iš čiaupo, šiek tiek ilgiau būna pastovėjęs, jame gali užsiveisti kažkokių bakterijų. Užvirinus tie mikroorganizmai žūva ir galime vėl ramiai gyventi. Kad ir šimtą kartų užvirintume – galime gerti. Tai, kad antrą kartą vandens užvirti nereikėtų, yra demagogija“, – sako A. Žilinskas.