Valstybinės darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė aiškina, kad to nereikia bijoti, nes atleisti sergantį darbuotoją vien dėl ligos – neleidžia Lietuvos įstatymai. Tačiau ragina nepamiršti, kad nors sergantiems žmonėms numatomi palengvinimai, tai nereiškia, kad darbo vieta lieka saugi.
Kada žmogui, kuriam diagnozuota sunki liga, apie tai pranešti darbdaviui, ar privaloma tai padaryti?
Lietuvos darbo kodekse (DK) ir kitose darbo teisės normose nėra tiesiogiai nustatytos privalomos pareigos darbuotojui, jog jis visais atvejais privalo pateikti darbdaviui informaciją apie savo ligą, kitą su sveikatos būkle susijusią informaciją. Numato tik tai, kad darbo sutarties šalys privalo viena kitai laiku pranešti apie bet kokias aplinkybes, galinčias reikšmingai paveikti sutarties sudarymą, vykdymą ir nutraukimą. Ši informacija turi būti teisinga, nemokama ir pateikta darbo sutarties šalių nustatytais protingais terminais.
Kadangi darbdaviui DK numato prievolę kiekvienam darbuotojui sudaryti tinkamas, saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, o kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir aplinka turi būti saugi ir nekenksminga sveikatai, įrengta pagal darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, atitinkamos informacijos pateikimas gali būti svarbus darbuotojui garantuojant tinkamas, saugias ir nekenksmingas darbo sąlygas.
Kaip tokiu atveju turėtų elgtis darbdavys?
Darbdavys, įtaręs, kad darbuotojo sveikatos būklė gali kelti grėsmę jo ar kitų darbuotojų saugai ir sveikatai, turi teisę siųsti darbuotoją pasitikrinti sveikatą. Darbdavys privalo suteikti darbuotojui pakankamai laiko tai padaryti.
Privalomus sveikatos patikrinimus reglamentuoja įstatymas. Įvertinti, ar dirbantis asmuo gali dirbti konkretų darbą konkrečiomis darbo sąlygomis gali tik gydytojas, turintis šios veiklos licenciją. Esant abejonių, ar atliekamas darbas nepakenks darbuotojo sveikatai, darbuotojas, nurodžius priežastį, gali būti siunčiamas neeiliniam sveikatos tikrinimui. Dėl tokio tikrinimo turi teisę kreiptis ir pats darbuotojas. Dažniau tikrinti sveikatą gali nurodyti ir gydytojas. Gydytojo įrašytos išvados yra privalomos darbdaviui atstovaujančiam ar jo įgaliotam asmeniui ir darbuotojui.
Jei darbuotojas siunčiamas neeiliniam sveikatos patikrinimui, darbdavys turi nurodyti priežastį ir pateikti atitinkamus dokumentus (pvz., darbuotojo pateiktus medicininius dokumentus ar kt.) bei nurodyti darbuotojo pareigybei taikomus kenksmingus rizikos veiksnius. Tuomet sveikatos priežiūros specialistas nustato asmeniui leistiną darbo pobūdį pagal sveikatos būklę, atsižvelgdamas į specialistų išvadas, atliekamo darbo specifiką ir panašiai.
Šeimos medicinos paslaugas teikiantis arba darbo medicinos gydytojas, įvertinęs tyrimų rezultatus, konsultavusių kitų profesinių kvalifikacijų gydytojų išvadas bei kontraindikacijas, daro išvadą apie asmens profesinį tinkamumą ir įrašo išvadą dėl darbuotojo profesinio tinkamumo: „dirbti gali“, „dirbti gali, bet ribotai“ (nurodant kaip), „dirbti negali“. Taip konkretizavus darbuotojo galimybę dirbti konkrečioje darbo vietoje, darbdavys gali priimti sprendimus dėl tokio darbuotojo tolimesnės darbinės veiklos (pvz., ar jis dirbti gali, ar darbo santykiai turi pasibaigti).
Ar teisiškai galima atleisti sunkiai sergantį žmogų?
Pagal Lietuvos įstatymus, darbo sutartis privalo būti nutraukta be įspėjimo, kai darbuotojas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą nebegali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo ir nesutinka būti perkeltas į kitas toje darbovietėje esančias laisvas jo sveikatą atitinkančias pareigas ar darbą arba kai tokių pareigų toje darbovietėje nėra. Darbdavys, gavęs negalėjimo dirbti priežastį patvirtinantį dokumentą ar kitaip apie ją sužinojęs, privalo ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nutraukti darbo sutartį. Tuomet darbuotojui išmokama dviejų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka).
Taip pat darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jeigu darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo. Darbuotojas, įgyvendindamas savo teisę nutraukti darbo sutartį dėl ligos ar neįgalumo, turi darbdaviui pateikti ne tik prašymą, bet ir ligą ar neįgalumą pagrindžiančius įrodymus.
Darbdavys negali tiesiogiai ar netiesiogiai daryti poveikio darbuotojui, skatindamas pastarąjį parašyti (pasirašyti) pareiškimą atleisti iš darbo darbuotojo iniciatyva ar kitaip paveikti darbuotojo valią, pavyzdžiui, psichologiniu spaudimu. Darbdavys negali nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva tik dėl to, kad darbuotojas gydėsi/gydosi ligoninėje, nes turi egzistuoti svarbi priežastis, o liga į svarbių priežasčių sąrašą nepatenka. Tačiau yra viena išimtis – kai darbuotojas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo, tokiu atveju darbo sutartis nutraukiama be įspėjimo.
Galbūt sunkia liga sergančiam darbuotojui darbo vietoje galima ar net būtina pritaikyti lengvatų?
Darbdavys, vadovaudamasis šeimos medicinos paslaugas teikiančio arba darbo medicinos gydytojo išvada, tu priimti teisiškai reikšmingus ir adekvačius sprendimus dėl tokio darbuotojo darbo sąlygų (garantijų).
Ar kolegos turi teisę skųstis, jog sergantis bendradarbis dirba mažiau, jam taikomos išskirtinės sąlygos?
Darbdavys privalo įgyvendinti nediskriminavimo kitais pagrindais principus. Tai reiškia, kad bet kokia diskriminacija darbo teisiniuose santykiuose (taip pat ir dėl darbuotojo sveikatos būklės) ar kitais įstatymuose nustatytais pagrindais yra draudžiama.
Kokių kompensacijų gali tikėtis sergantis darbuotojas, galbūt valstybinė parama tokiu atveju skiriama ir darbdaviui?
Šiuo klausimu tikslinga kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją, o dėl atitinkamų subsidijų (kompensacijų) darbdaviui – į Užimtumo tarnybą.
Sunkios ligos atveju darbdavys turi teisę keisti darbuotojo atlyginimą?
Vienašališkai negali pakeisti. Jeigu yra keičiamos darbo sutarties sąlygos, pavyzdžiui, nustatytas darbo užmokestis, tuomet darbdavys privalo informuoti darbuotoją apie darbo sutarties sąlygos (-ų) keitimą, nustatyti ne trumpesnį negu 5 darbo dienos terminą darbuotojui apsispręsti ir gavęs raštišką darbuotojo sutikimą, atlikti atitinkamą įrašą darbo sutartyje, kurį darbo sutarties šalys patvirtina parašais.
Pagal kasacinio teismo praktiką, darbo sutartyje sulygtų darbo apmokėjimo sąlygų keitimas nesant raštiško darbuotojo sutikimo teisinius padarinius gali sukelti tik išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, kai nustatomi darbuotojo atlikti aktyvūs veiksmai, kuriais buvo išreikšta jo valia, jog jis sutinka ir pritaria darbo sutartyje sulygtų darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimui.
Bet kokios abejonės dėl darbuotojo valios traktuotinos darbdavio nenaudai, nes jis, nesilaikydamas įstatyme įtvirtinto reikalavimo gauti raštišką darbuotojo sutikimą, prisiima tokios pareigos neįvykdymo padarinių riziką. Ginčai dėl darbuotojo valios vertinimo nagrinėjami individualiesiems darbo ginčams dėl teisės nustatyta tvarka – darbo ginčų komisijoje ir teisme.
