Pirkėjo atmintinė: kaip elgtis, jei nesutinkama grąžinti pinigus

Ne vienas prekės ar paslaugos pirkėjas yra atsidūręs nepavydėtinoje padėtyje: prekė ar paslauga yra netinkamos kokybės, tačiau prekybininkas atsisako grąžinti pinigus. Arba dar viena visiems žinoma situacija, kai trūksta žinių, per kiek laiko galima grąžinti nekokybišką drabužį ar tik dvi dienas tarnavusius batus. DELFI pateikia kiekvienam vartotojui būtiną žinoti atmintinę.

Nupirkta netinkamos kokybės prekė

Pirkėjas turi daugiau galimybių, nusipirkęs nekokybišką prekę, nei žino. Kaip aiškina Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, prekių grąžinimą ir keitimą, perkant įprastoje parduotuvėje, ne internetu, reglamentuoja Mažmeninės prekybos taisyklės bei Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Šie teisės aktai reglamentuoja, kad pirkėjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, savo pasirinkimu gali reikalauti iš pardavėjo nemokamai pašalinti daikto trūkumus, nemokamai pakeisti netinkamos kokybės daiktą į tinkamos kokybės, reikalauti atitinkamai sumažinti kainą arba tiesiog vienašališkai nutraukti sutartį ir reikalauti grąžinti pinigus.

Tačiau, pasak Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, tai nereiškia, kad galima piktnaudžiauti ir grąžinti prekes su mažareikšmiais trūkumais. Tiesa, kas yra tie mažareikšmiai trūkumai, įstatymai neapibrėžia. Kita vertus, jeigu pardavėjas nesugeba pataisyti prekės defekto ir tai turi padaryti pats pirkėjas savo lėšomis arba pasitelkti trečiąjį asmenį, tuomet prekybininkas privalo pirkėjui atlyginti ir nuostolius, susijusius su prekės taisymu. Svarbiausia paminėti, kad, pagal įstatymus, dėl netinkamo pirkinio vartotojas turi teisę kreiptis į pardavėją per dvejų metų laikotarpį.

Kai netiko drabužis ar batai

Kita dažnai pasitaikanti situacija, kuomet norima grąžinti tiesiog netikusį drabužį ar batus. Tokiu atveju, taikomi kiti įstatymai, kurie reglamentuoja tokių prekių grąžinimą per 14 dienų, jei prekybininkas nėra nustatęs ilgesnio laikotarpio. Dažnai drabužių ir batų pardavėjai grąžinimo laikotarpį pratęsia iki mėnesio. Tačiau reikia turėti omenyje, kad grąžinimas daiktas neturi būti dėvėtas, sugadintas, nepraradęs prekinės išvaizdos. Be to, pirkėjas privalo turėti įrodymų, jog prekę pirko būtent iš tos parduotuvės, kur ją ir nori grąžinti. Dažniausiai užtenka kasos kvito.

Jei per 14 dienų nuo vartotojo raštiško kreipimosi į pardavėją dėl prekės keitimo ar grąžinimo jis nesulaukia jokio atsakymo, tuomet raginamas kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą arba Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, jei ginčų kilo su maisto prekių pardavėjais.

Sąrašas prekių, kurios gali būti nepriimtos

Kiek kitokie įstatymai galioja norint grąžinti maisto produktus. Mažmeninės prekybos taisyklių 15 punktas reglamentuoja, kad grąžinti tinkamos kokybės maisto produktą ar jį pakeisti yra negalima.

Taip pat grąžinimo išimtis taikoma augalams ir gyvūnams – jų taip pat negalima nei grąžinti, nei pakeisti. Dar yra prekių sąrašas, kurias galima grąžinti tik gavus pardavėjo sutikimą: tabaką ir tabako gaminius, parfumerijos, kosmetikos ir tualetinius preparatus, fotografijos ir kinematografijos prekes, spausdintas knygas, reprodukcijas ir kitus poligrafijos pramonės dirbinius, audinius, kiliminę grindų dangą, išskyrus kilimus ir kilimėlius, megztus vyriškus, berniukų, moteriškus arba mergaičių apatinius drabužius, kūdikių drabužėlius, pėdkelnes, kojines, puskojines ir kitus panašius dirbinius, siūtus vyriškus, berniukų, moteriškus arba mergaičių apatinius marškinius, naktinius marškinius, pižamas ir panašius dirbinius, liemenėles, juosmenis, korsetus ir panašius dirbinius, perlus, brangakmenius, tauriuosius metalus ir jų dirbinius, išskyrus dirbtinę bižuteriją, mašinas ir mechaninius įrenginius, elektros mašinas ir įrenginius, garso įrašymo ir atkūrimo bei televizijos vaizdo ir garso įrašymo ir atkūrimo aparatus, antžeminio transporto priemones, laivus, valtis ir plaukiojančius įrenginius, optikos, fotografijos, kinematografijos, matavimo, kontrolės, medicinos arba chirurgijos prietaisus ir aparatus, laikrodžius, muzikos instrumentus, ginklus ir šaudmenis, baldus, patalynės reikmenis, šviestuvus, žaislus, žaidimus, išskyrus sporto ir meškeriojimo reikmenis, meno kūrinius, kolekcionavimo objektus ir antikvarinius daiktus.

Tačiau vertėtų akcentuoti, kad kiekvienas prekybininkas ar įmonė tiek dėl negrąžinamų prekių sąrašo, tiek dėl laikotarpio, kada galima atgauti pinigus, sąlygas gali koreguoti. Tai reiškia, jog pagal įstatymą galima rinktis: priimti prekę iš negrąžinamų prekių sąrašo, jei ji yra nenaudota, ar ne. Tas pats galioja ir ir prekės grąžinimo laikotarpiui: nustatyti minimalūs grąžinimo laikotarpiai gali būti ilginami, priklausomai nuo prekybininko sprendimo. Taigi dėl prekių grąžinimo visuomet pirmiausia verta pasikonsultuoti su pačiu pardavėju.