Iki „Angelo“ skulptūros atsiradimo, kiaušinio skulptūra stovėjo Užupyje ir simbolizavo šio rajono atgimimą. Vėliau per aukcioną „Kiaušinis“ buvo parduotas ir įkurdintas Šv. Stepono, Pylimo ir Raugyklos gatvių sankirtoje, o per daugiau nei 20 metų jis tapo neatsiejamu šios vietos simboliu.
Antradienį Vilniaus meras Valdas Benkunskas ir Vilniaus klubo narys, skulptūros atnaujinimo iniciatorius Gediminas Tursa atidengė naująjį kūrinį. Kūrinio idėją pristatė menininkės Lijana ir Emilė Turskytės. Vilniaus kiaušinis papuoštas žolelių raštais ir patupdytas į medžio šakelių lizdą.
Margučiu arba tiesiog kiaušiniu šiandien vadinamą skulptūrą užupiečiai prisimena kaip Angelo kiaušinį – būtent jis stovėjo ant postamento iki atsirandant Užupio „Angelui“. Artėjant iš kiaušinio turėjusio „išsiristi“ angelo atidengimui, suprasta, kad pritrūks lėšų sparnams pagaminti. Nuspręsta surengti aukcioną ir kiaušinį parduoti, o už gautus pinigus užbaigti skulptūrą.
„Te nebūna nei mažo, nei didelio darbo, kurio nepajėgčiau įveikti Lietuvos sostinės labui“ – tai žodžiai iš Vilniaus Klubo nario priesaikos, kurie man yra labai svarbūs ir šiandien, kai atidengiame „Margutį“ ir tada, kai prieš dvidešimt kelis metus, kai su verslo partneriu įsigijome kiaušinį aukcione ir papuošėme atgimstančią Šv. Stepono gatvę“, – pranešime spaudai pasakoja Gediminas Tursa, skulptūros atnaujinimo iniciatorius.
Po aukciono „Kiaušinis“ buvo įkurdintas aikštelėje, esančioje Šv. Stepono, Pylimo ir Raugyklos gatvių sankirtoje. 2007 m. kiaušinis pirmą kartą buvo išmargintas menininkės Lijanos Turskytės. Per daugiau nei 20 metų ši skulptūra tapo neatsiejamu vietos simboliu, populiaria susitikimų vieta.
Dizainą įkvėpė Lietuvos pievos
Naująjį „Kiaušinio“ dizainą sukūrė teta ir dukterėčia – Lijana ir Emilė Turskytės. Dizainerės sako, kad šis kūrinys joms tapo prasmingu būdu kurti ir jungtis – tarpusavyje, su miestu, gamta, žmonėmis.
„Šis projektas suteikė progą prisidėti prie Vilniaus kultūrinio veido formavimo, įnešti dalelę mūsų abiejų kūrybos į viešąją erdvę, kuria dalinamės su visais miestiečiais ir miesto svečiais. Mums svarbu, kad šis kūrinys tampa ne tik estetiniu objektu, bet ir simboliu – pavasario, atgimimo, bendrystės. Šis margutis – tai kvietimas sustoti, įsižiūrėti, pasijusti arčiau gamtos“, – sako kūrėjos.
Menininkes įkvėpė lietuviškų laukų augalų motyvai – kiaušinis atrodo tarsi įkritęs į laukinę pievą, alsuojančia gyvybe ir žaluma. Pasirinkti žalsvi atspalviai, simbolizuojantys ryšį su gamta. Paskutinį kartą kiaušinis buvo atnaujintas prieš 11 metų.