Ekspertės teigimu, per šventes lietuviams vertėtų mažinti valgių skaičių ir rinktis mažiau kaloringus patiekalus.
Nereikia tiek patiekalų
Dietologės J. Dobrovolskienės teigimu, Velykos yra pavasario šventė, per kurią reikėtų skanauti mažiau kaloringus, gaivius patiekalus. Tačiau ekspertės pastebėjimu, itin dažnai lietuvių Velykų stalo patiekalai susideda iš kepto kalakuto ar veršienos kumpio, kiaušinių, keleto salotų, mišrainių rūšių, duonos, pyrago ir riebių tortų bei desertų.
Tiesa, neretai valgių sąrašas būna dar ilgesnis.
„Problemos dėl prastos savijautos kyla ne dėl maisto nederinimo, bet dėl saiko nebuvimo. Reikėtų koreguoti lietuvių maisto tradicijas, nes dėl patiekalų gausos ir sudėties gresia persivalgymas, kuris ilgainiui virsta nutukimu“, – DELFI pasakojo dietologė.
J. Dobrovolskienės patarimu, pavasario šventę rekomenduojama pasitikti pasirenkant vieną pagrindinį patiekalą bei porą desertų ant stalo.
Kiaušiniai, vienos daržovių salotos, kumpis, gaivus desertas – tokie valgiai galėtų būti ant šeimos stalo.
„Suprantama, Napaleono tortas yra labai gardus, tačiau ne po kepto kumpio kulniukų, šaltienos, keleto kiaušinių. Rytinį valgymą mieliau užbaikite kitu desertu – gaivia vaisių žele“, – patarė J. Dobrovolskienė.
Kitas, pasak ekspertės, dažnas lietuvio įprotis yra kiaušinį valgyti su majonezu užsikandant duoną su sviestu. To nevertėtų daryti dėl didelio riebalų kiekio. Jeigu pasirenkate majonezą, duoną valgykite be sviesto.
Visų kiaušinių maistinė vertė vienoda
Dietologė atkreipė dėmesį ir į skirtingų paukščių kiaušinių mitus.
„Kiaušiniai yra vienas iš vertingiausių maisto produktų. Jo sudėtyje optimaliai subalansuotos maistinės medžiagos. Kiaušinio baltymai turi visas nepakeičiamąsias aminorūgštis, yra lengvai įsisavinami. Kiaušinyje yra vitamino B12 ir D, riboflavino, folio rūgštis. Nesvarbu, kieno kiaušinį valgote, jie skiriasi tik dydžiu ir skoniu, tačiau maistine verte apytikriai – ne“, – teigė J. Dobrovolskienė.
Moters pastebėjimu, vandens paukščių, kaip antai žąsies kiaušinio skonis yra neįprastas. Kai kuriems jis tiesiog nepriimtinas arba psichologiškai keistai nuteikiantis. Ekspertė priminė visiems taikytiną tą pačią taisyklę: vertėtų nepiktnaudžiauti jų kiekiu.
„Vienas kiaušinis per dieną yra labai sveikintinas dalykas, tačiau penki – labai blogai“, – kalbėjo dietologė. Kiaušinių tryniuose esantis cholesterolio kiekis gali sukelti problemų sergantiems širdžių ligomis.
Maisto derinimas – mitas
J. Dobrovolskienės nuomone, dėl žinių trūkumo ar klaidingos informacijos pateikimo kai kuriuose šaltiniuose žmonės turi klaidingą įsitikinimą apie maisto derinimą.
„Maisto derinimas yra mitas. Nėra nei vieno vientiso vienos rūšies maisto produkto, išskyrus cukrų ir aliejų, na gal dar sviestą, kurie sudaryti vien iš angliavandenių arba riebalų“, – pasakojo mitybos specialistė.
Kiti teigia, kad produktų derinimo esmė yra vieno valgymo metu nemaišyti baltymų ir angliavandenių. Pavyzdžiui, sakoma, kad negalima valgyti mėsos kepsnio su kruopų garnyru.
Kruopos savo sudėtyje turi tiek baltymų, tiek angliavandenių, priklausomai nuo kruopų rūšies. Daržovėse taipogi be angliavandenių yra baltymų. Riešutuose, sėklose randama tiek baltymų, tiek angliavandenių, tiek augalinės kilmės riebalų. Dėl to, pasak mitybos specialistės, produktų derinimas nėra galimas.