Lenkijoje ir Vengrijoje liksite šlapi
Senovės Vengrijoje nebuvo staigmena, jei po Velykų graži mergina susirgdavo plaučių uždegimu. Vaikinai jiems labai patikusias merginas stengdavosi kaip įmanoma daugiau aplaistyti vandeniu. Na, o jei jau labai labai patiko mergina, tai nepagailėdavo jos ir įmesdavo į upę ar ežerą.
Ši tradicija dar gyvuoja, tačiau niekas merginų į upes ar ežerus nebemėto. Labiau tikėtina, kad nusprendę Velykų laikotarpiu aplankyti Budapeštą liksite šiek tiek aplaistyti vandeniu. O jei jus aplaistęs žmogus paprašys bučinio, nenustebkite, tai jų tradicijos dalis.
Tokia pati tradicija gyvuoja ir kaimyninėje Lenkijoje. Kaimynai šią linksmą Velykinę tradiciją vadina Smigus-Dyngus ir teigia, kad mergina aplaistyta vandeniu ištekės tais pačiais metais. Lenkijoje ši tradicija siekia Viduramžius ir yra asocijuojama su princo Mieškaus krikštu.
Saugokite pakaušius Graikijoje
Dėl šios tradicijos graikai kaltina venecijiečius, kurie panašiai praleidžia savo Naujuosius metus. Didžiojo šeštadienio rytą Korfu salos gyventojai tradiciškai per langus mėto molinius puodus, ąsočius. Dažnai šie moliniai indai būna pilni vandens ar vyno. Tokia tradicija yra ne tik būdas paminėti pavasario pradžią, bet ir sulaukti dėmesio ir plojimų, mat puodų mėtymas dažnai virsta varžybomis, kas daugiau sudaužys indų.
Kriminalai Norvegijoje
Jei dievinate skaityti detektyvus – praleiskite Velykas Norvegijoje. Ši šalis turi netikėtą tradiciją, vadinamą Paaskekrim. Velykų laikotarpiu norvegai skaito detektyvus arba žiūri detektyvinius serialus. Manoma, kad ši tradicija prasidėjo 1923-čiais metais, kai laikraštyje pasirodžiusią detektyvinio romano reklamą žmonės vargiai atskyrė nuo tikros naujienos.
Jei detektyvai ne jums, visada galite Velykas švęsti pagal kitą populiarią norvegų tradiciją: keliauti į kalnus slidinėti.
Kiaušiniavimas su Jungtinių Valstijų prezidentu
Kiekvienais metais per Velykas Baltuosius rūmus užplūsta vaikai. Jie pakviečiami Baltųjų rūmų pievelėje ieškoti paslėptų šokoladinių kiaušinių ir praleisti laiką su prezidentu bei jo šeima. Ši tradicija jau trunka 130-imt metų ir kiekvienais metais toks renginys tampa vis didesnis: į šventę pakviečiami muzikantai, šokėjai, iliuzionistai.
Rimties žygis Jeruzalėje
Didžioji dalis jau minėtų tradicijų yra linksmos ar net šiek tiek chaotiškos. Tačiau Jeruzalėje, mieste, kuriame buvo nukryžiuotas Jėzus Kristus, Velykos skirtos atminimui ir susimąstymui. Krikščionys Velykas švenčia eidami Jėzaus keliu, kai kurie nešasi ir kryžių. Sekmadienį daugybė piligrimų dalyvauja mišiose.
Suomiško Velykos – lietuviškos Užgavinės
Vaikai nusidažę veidus, galvas apsijuosę įvairiomis skaromis, keliauja nuo durų iki durų ir prašo saldumynų. Ne, tai ne Užgavinės, o suomiškos Velykos. Vaikai prašo ne tik saldainių, bet ir margučių. Taip pat per Velykas suomiai kuria laužus, tačiau Morės nedegina. Suomijoje senovėje buvo tikima, kad liepsna nubaidys visas raganas ir piktąsias dvasias. Šiai dienai laužų deginimo tradicija – būdas praleisti laiką kartu su savo bendruomene.
Aitvarai Bermuduose
Per Velykas bermudiečiai į dangų leidžia namų gamybos aitvarus. Manoma, kad ši tradicija prasidėjo, kai vienas Britų armijos karys, kuris buvo ir mokytojas, bandė bermudiečiams paaiškinti Jėzaus Kristaus iškeliavimą į dangų. Likęs nesuprastas mokytojas pasigamino kryžiaus formos aitvarą ir juo iliustravo Kristaus nukeliavimą į dangų. Tradiciniai Velykiniai aitvarai Bermuduose yra spalvoti, turi ilgas uodegas.
Vudu ir krikščionybės sintezė Haityje
Haityje Velykų laikotarpių rengiami spalvingi ir triukšmingi paradai, grojama tradicinė „rara“ muzika, kartais net pasinaudojant kavos skardinėmis. Velykos Haityje yra krikščionybės ir vudu mišinys. Vudu tikintieji rengia kasmetines piligrimines keliones į Souvenance kaimelį. Atsidavimas dvasioms yra parodomas būgnų daužymu, giesmėmis ir gyvūnų aukojimu.
Svarbiausia Velykų šventės dalis – maistas. Tai yra itin svarbu Haičio krikščionims. Ir miestiečiai, ir kaimų gyventojai Velykų penktadienį valgo žuvį ir ryžius, pagamintus su pupelėmis. Nei katalikai, nei protestantai per Didyjį Penktadienį nevartoja raudonos mėsos.
Velykos Disnėjuje
Japonijoje vyrauja dvi pagrindinės religijos: šintoizmas ir budizmas. Ir nors japonai mielai švenčia Kalėdas ir Helovyną, Velykos – dar neatrasta šventė. Velykų laikotarpiu Japonijoje vargiai rasite net šokoladinių kiaušinių, tačiau nuo 2010-ųjų metų ši situacija keičiasi. Vadžias į rankas paėmė didžiosios kampanijos. Japonai neturi Velykų tradicijų, tad jas stengiasi sukurti didžiųjų įmonių marketingo skyriai. Pavyzdžiui, 2010-ais metais Tokijo Disnėjaus parke buvo rengiama speciali Velykų šventė, kitos įmonės pradėjo leisti limituoto leidimo žaislus.