Imkitės marginimo pailsėję, atidūs ir noriai – kitaip darbas su karštu vašku gali baigtis skaudžiai. Pajutę pirmuosius nuovargio ženklus – sustokite. Tai nėra veikla, atliekama skubant ar priebėgomis. Skirkite tam laiko ir atraskite marginimo skleidžiamą ramybę.
PASIRUOŠIMAS
Viso marginimo proceso metu svarbu būti švariai nusiplovusiam rankas. Jos turi būti neriebaluotos, nes nešvarumai, pernešti ant kiaušinio lukšto, neleis gerai įkibti dažams.
LUKŠTAS
Marginant įdomu išbandyti įvairiausių lukšto spalvų kiaušinius. Tradiciškai marginimui labiausiai tinkami šviesaus ir balto lukšto kiaušiniai. Darbą palengvina ir mažiau nusivylimų patiriama, kai marginimui pasirinkto kiaušinio lukštas yra tvirtas, glotnus ir be dėmių.
KIAUŠINIŲ PLOVIMAS
Mėginimas nuplauti chemikalais ar nušveisti ant lukšto esančias dėmes nepasiteisina – šveitimo plotuose dažai prasčiau įsigeria, ir liks dėmių. Lygiai nušveistas visas kiaušinis neįgers spalvos ir nusidažys labai neryškiai. Todėl patariame vengti kruopščiai plauti kiaušinius. Geriausia juos plauti paprasčiausiu šiltu vandeniu, švelniai pirštų pagalvėlėmis pašalinant pagrindinius lengvai nusiplaunančius nešvarumus.
TINKAMA TEMPERATŪRA
Pasirinktus marginimui dar neišvirtus kiaušinius išėmę iš šaldytuvo keletą valandų palaikykite kambario temperatūroje. Nuplautus sudėkite į dubenį ir užpilkite karštu vandeniu. Po poros minučių išryškės lukšto įskilimai – verdant šie kiaušiniai tikrai suskils. Todėl tokius galite iš karto atidėti į šalį ir panaudoti kitiems tikslams.
KIAUŠINIŲ VIRIMAS
Patariame neskubėti ir iš karto nevirti daug kiaušinių – tik tiek, kiek telpa puode sudėtų vienu sluoksniu. Į vandenį įberkite saują druskos ir virkite lėtai ant nedidelės kaitros.
MARGINIMO ĮRANKIS
Marginimo įrankis sumontuojamas iš metalinės adatėlės metaline galvute, ji įsmeigiama į pieštuką ar pagaliuką. Adatėlę rinkitės pagal galvutės glotnumą. Naudojant tą pačią adatėlę keletą metų, galvutės paviršius nusitrina, ir įrankis tampa tinkamesnis darbui.
Pasirinktą adatėlę įsmeikite į pasirinktą laikiklį, palikdami apie 1 cm adatėlės išorėje. Išbandykite keletą adatėlių – kai kurių galvutės turi glotnesnį paviršių, kurį sunku pastebėti akimis ar pajusti liečiant pirštais. Darbo procesas geriausiai atskleis, kuria adatėle pa- togiausia dirbti: viena yra jūsų pačių įgūdžiai, tačiau įrankių gerumas irgi prisideda prie darbo kokybės. Prastu įrankiu sunku dirbti ir įgudu- siam margintojui. Patyrę meistrai saugo savo mėgstamus įrankius ir stengiasi jų nepamesti.
VAŠKAS
Marginimui naudokite tik tikrą bičių vašką. Parafinas kiaušiniams marginti netinka – jis ilgai vėsta, tepasi ant kiaušinio paviršiaus ir nepakankamai išsilaiko ant kiaušinio, kaitinamo dažuose.
Spalvotam vaškui išgauti galite išmėginti spalvinimo kreideles. Įmeskite gabalėlį spalvotos vaškinės kreidelės į jau ištirpusį natūralų bičių vašką. Toks vaškas paliekamas ant kiaušinio lukšto nenuimtas.
RAŠTAS
Vienu pamerkimu į vašką išgaunamas tik vienas elementas – vienas taškelis arba vienas brūkšneis. Tuomet adatėlė vėl merkiama į karštą vašką, vėl atremiamas pirštukas arba krumpliai į kiaušinį, ir dedamas kitas elementas. Numatykite jo vietą prieš merkdami adatėlę į vašką.
Nemėginkite nukrapštyti ne vietoje padėtą taškelį ar brūkšnelį. Nors iš pažiūros jis atrodys pašalintas, kiaušinio lukštas bus išsaugojęs ploną vaško sluoksnį, ir toje vietoje dažai nekibs – lukštas atsimins visus ant jo pieštus raštus. Norėdami tiksliau išpildyti raštą, galite pieštuku pasižymėti pagrindines kompozicijos ašis. Tačiau dirbant iš nuojautos, įgūdžiai tobulėja, ir kaskart darosi vis lengviau išgauti tvarkingą rašto kom- poziciją. O žymėjimas kartais netgi suklaidina ir neleidžia kiaušinio formai bei nuojautai dirbti išvien kuriant raštą.
Marginamą kiaušinį laisvai sukinėkite rankoje, stebėkite rašto plėtotę, kreipkite bet kuria jums patogia kryptimi.
Apie knygą „Savas margutis”
Ši knyga – tai odė sugrįžtančiai šviesai ir gamtos budimui. Cikliško laiko rate susitinka dvi kartos – mama ir dukra. Prie jųdviejų per margučių kūrimo tradiciją prisijungia ir kiti – esantys ir nebesantys – šeimos nariai, kiekvienas atnešdamas savo linkėjimų, kurie velykaičių raštais per šimtmečius keliavo iki mūsų.
Kiaušinių marginimas ir skutinėjimas yra priežastis susirinkti ne tik prie Velykų vaišių stalo, bet ir dar jų belaukiant – sprogstant pavasariui, vakarams ilgėjant, į save traukiant šviežios žalumos kvapą. Šiame kelias savaites trunkančiame pasiruošime šv. Velykų šventei išgyvenamas kūrybinis bendrumas sustiprina šeimos tarpusavio ryšį. Per kūrybinį procesą, kai leidžiame pirštams patiems rasti rašto kelią ant kiaušinio, sustiprėja ryšys ir su savimi pačiu. Kuriame savą margutį, ir antrą tokį sukurti sudėtinga ne tik artimiausiems šeimos nariams – pačiam sunkiai pavyksta save pakartoti. Kaip ir kiekvienas kiaušinis, kiekvienas raštas yra nors truputį kitoks – savas ir savitas.
Nors margučių raštuose daug burtų, magijos, prasmių ir simbolių, norime šioje knygoje atvirai ir aiškiai pasidalyti marginimo vašku bei skutinėjimo technologijomis, priminti ir pakviesti tęsti šią labai lietuvišką tradiciją, sukuriant savo paties ir savojo laiko sluoksnį.
Gražiausi, labiausiai pavykę margučiai tradiciškai saugomi arba dovanojami – jie sergi namus ir artimuosius nuo negandų. Kūrybinis džiaugsmas, išgyventas marginant ar skutinėjant, su linkėjimais, užkoduotais rašte, perduodamas kaip didžiulė gerumo koncentracija, kuri nėra pasiskolinta iš kitų kraštų tradicijų, nėra nupirkta ar nukopijuota – mes patys esame šios tradicijos dalis ir tampame atsakingi už jos perdavimą.
Knygoje kalbame apie bundančios gamtos grožį, apie mūsų pačių kūrybinę – pavasarišką – galią, apie laiką ir amžių, apie bendrumą šeimos ir mūsų beakmenių lygumų kraštą, kuriame iš Pietų sugrįžtančius paukščius prišaukia pintuose šiaudų soduose gyvenantys šiaudiniai.
Bičių vašku kvepianti pavasariška knyga, tikimės, įkvėps atidžiau stebėti pavasario virsmą ir kūrybingai imtis senojo Velykų meno.