Mitai apie trynio ir lukšto spalvą

Galbūt yra tekę girdėti, kad kiaušinis rudu lukštu – sveikesnis, natūralesnis, o gerą kiaušinį galima atskirti pagal trynio spalvos intensyvumą t.y. kuo geltonesnis – tuo geresnis. Mitybos specialistės, studijos „Sulieknėk sveikai“ vadovės Vaidos Kurpienės teigimu, lukšto spalvos reikšmė yra tik mitas, o kiaušinio trynį „nuspalvina“ ne tik gera vištos mityba.

„Kartais žmonės galvoja, kad geltonas trynys yra geresnio kiaušinio rodiklis. Toks mąstymas atsirado senais laikais. Vištos augdavo ant žolės, joje palesdavo, gaudavo saulės spindulių. Taip, tada kiaušinio trynys būdavo geltonas, o žiemą – baltesnis. Bet dabar galima pramoniniu būdu auginamas vištas šerti karotenoidais (tai pigmentinės medžiagos, kurios suteikia spalvą produktams – DELFI) ir tada trynys irgi nusidažys, bet tai bus santykinai dirbtinis dalykas. Taip pat „nieko nesako“ kiaušinio spalva. Tai tiesiog skirtingos rūšys ir lukšto spalva neturi iš vis jokios maistinės reikšmės“,– teigia specialistė.

Specialus žymėjimas

Kiaušiniai gali būti 4 rūšių – tai narvuose laikomų vištų, ant kraiko laikomų vištų, laisvai laikomų vištų ir ekologiškai laikomų vištų kiaušiniai. Pirmasis vištų laikymo būdas sulaukia daug kritikos. Kad Lietuvoje narvuose augtų kuo mažiau vištų, aktyviai pasisako ne pelno siekianti gyvūnų teisių organizacija „Tušti narvai“. Šiuo tikslu ji incijavo projektą „Kiaušinių kaina“ ir savo komunikacijos kanaluose viešina nuotraukas iš narvuose auginamų vištų fermų. Organizacijos narys Mykolas Šermukšnis teigia, kad gyvūnams tokios sąlygos nėra tinkamos.

„Narvuose laikomos vištos turi prasčiausias sąlygas. Lietuvoje, deja, prasčiausiomis sąlygomis laikomos vištos sudaro virš 90 proc. Joms gyventi tenka labai mažas plotas, maždaug A4 formato lapo. Kaip rodo vaizdai iš ten (organizacija savo komunikacijos kanaluose paviešino daugybę nuotraukų iš paukštynų – DELFI), sąlygos ten tikrai nėra tinkamos gyvūnams, jie negali patenkinti pagrindinių savo poreikių, pavyzdžiui, vištos negali raustis ant smėlio, dėl to, kad negali judėti, joms išsivysto įvairūs kaulų sistemos sutrikimai, jos tampa agresyvios, pradeda kapoti vienos kitas“, – aiškina M. Šermušknis.

Kokiomis sąlygomis užaugintos vištos, kurių kiaušinius perkate ar valgote, galite sužinoti pažvelgę į pirmąjį skaičiuką, kuriuo pažymėtas kiaušinis. Priklausomai nuo auginimo sąlygų, jiems priskiriamas skaičius nuo 0 iki 3. Būtent trejetas nurodo, kad vištos buvo laikomos narve, 2 – ant kraiko, 1 – laisvėje (gamtoje, sodyboje), 0 – vištos auginamos ekologiškai (laikomos mažomis grupėmis, šeriamos pašaru, kuris užaugintas naudojant tik natūralius priedus).

Vištų kiaušiniai

Kaip pas močiutę kaime – tik brangiausi

Užmetus akį į kiaušinių lentynas dideliuose prekybos centruose, matomi aiškūs skirtumai. Kainų amplitudė gana didelė, nuo 1 euro (ne akcijų metų) iki daugiau nei 3 eurų už 12 vienetų. Tačiau kainų skirtumas tarp narvuose auginamų vištų kiaušinių, pažymėtų skaičiumi 3, ir vištų, kurios auga ant kraiko, nėra didelis – apie 30 centų.

„Ekologiškai augančių vištų sąlygos pačios idealiausios. Tai tikriausiai artimiausias variantas mūsų įsivaizdavimui, kad vištos auginamos pas močiutes kaimuose, su ypač daug vietos pasivaikščioti, gali gauti saulės, natūralios šviesos“, – apie idealias sąlygas šiems paukščiams kalba M. Šermušknis.

Jo teigimu, narvuose laikomų vištų kiaušiniai yra pigesni ir dėl to, kad jų yra daugiausia.

„Tai natūralus ekonomikos dėsnis, kad kuo daugiau produktų – tuo vieneto kaina mažesnė. „Vievio“, didžiausio Lietuvoje, paukštyno atstovai sako, kad užauginti vištas ant kraiko jiems kainuoja maždaug 20 proc. t.y. maždaug penktadaliu daugiau nei užauginti narvuose, bet ir pats paukštyno vadovas sako, kad ateityje kainų skirtumas mažės ir galiausiai net nebus reikšmingas“, – tikina pašnekovas.

Laisvai laikomos vištos

Įvyko pokyčių

Remiantis M. Šermukšnio pasakojimu, prekybos kiaušiniais situacija dabar geresnė nei buvo anksčiau. Praėjusiais metais organizacijos pavadinimas buvo linksniuojamas kalbant apie piketus, vykstančius prie prekybos centrų. Viešumą pasiekė daugybė nuotraukų iš Gedimino prospekte, Vilniaus centre vykstančių piketų, kurių metu organizacija kvietė „parodyti „Rimi“, kad remti žiaurumą prieš gyvūnus – nepriimtina“.

Metų pabaigoje „Rimi Baltic“ tapo viena pirmųjų bendrovių, sureagavusių į šias diskusijas ir suplanavo, kad iki 2025-ųjų narvuose laikomų vištų kiaušinių jų parduotuvėse iš vis neliktų. Visgi kol kas teigiami pokyčiai nėra tokie drastiški, tad organizacijos atstovas pasidžiaugė, kad kai kurie prekybos centrai bent ėmėsi šviesti pirkėjus apie tai, kokiomis sąlygomis yra laikomos vištos, o geresnės produkcijos pasirinkimas atsiranda ir mažesnėse prekybos tinklų parduotuvėse, kuriose prekių asortimentas natūraliai yra mažesnis.

Turi įtakos kokybei

Kyla klausimas, ar brangesnių kiaušinių kokybė taip pat žymiai skiriasi nuo pigesniųjų. V. Kurpienės teigimu, vištų auginimo sąlygos turi įtakos ne tik gyvūno gyvenimo kokybei, bet ir kiaušiniams.

„Nuo to tikrai priklauso kiaušinio maistinė vertė – kuo laisvesnė, kuo „laimingesnė“ – tuo juose (kiaušiniuose – DELFI) daugiau naudingų medžiagų. Vėlgi, jei višta ne narve, nėra pažymėta, kokiame plote ji laksto“, – teigia V. Kurpienė.

Remiantis jos pasakojimu, svarbu, kuo minta paukštis. Pasak specialistės, skiriasi net ir skirtingai užaugintų vištų kiaušinių skonis.

„Tie, kas valgo natūraliau užaugintų vištus kiaušinius, pastebi, kad pramoniniu būdu augintų vištų kiaušinius galima atskirti pagal skonį. Skiriasi ne tik jis, bet ir kiaušinio tekstūra. Natūraliau užauginto kiaušinio skonis intensyvesnis“, – sako mitybos specialistė.

Kiaušiniai

Skelbia sąrašą

Savo internetinėje (kiausiniukaina.lt) svetainėje gyvūnų teisių gynėjai skelbia ir išsamų sąrašą įmonių, kurios deklaravo, jog nutrauks narvuose laikytų vištų kiaušinių naudojimą.

Tarp jų yra ir „Lidl“ (iki 2025 m.), „Maxima“ (iki 2025 m.), „Norfa“ (iki 2025 m.), greito maisto gigantai „McDonald‘s“, „Subway“, „Charlie Pizza“ (iki 2023 m.), viešbučiai „Holiday Inn“ (iki 2022 m.), „Amberton“ (iki 2025 m.), „Narutis“ (iki 2025 m.) ir kitos įmonės.

Kitas sąrašas apima įmones, kurios, remiantis „Kiaušinių Kaina“ informacija, dar viešai nepaskelbė planų atsisakyti narvuose laikytų vištų kiaušinių naudojimo. Jų pateiktame sąraše yra tokie prekybos tinklai, kaip „Aibė“, „Šilas“, „Express market“, viešbučiai „Radisson Blu“, „Kempinski“, restoranai ir kavinės „Caffeine“, „Vero cafe“, „CanCan pizza“ ir kitos įmonės.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (58)