Palangiškis iš draugo gavo dovaną ir ėmė kurti neįtikėtiną meną: išradingumas prikausto akis

Palangiškio menininko Vytauto Kuso dirbtuvėse verda darbai, o apie artėjančią Velykų šventę primena prie dirbtuvių-muziejaus įėjimo išpuoštas medis. Menininkas juokauja, kad jo galvoje knibždėte knibžda idėjų, o kartais ir atsitiktinai į rankas patekę daiktai „pasiprašo“ juos paversti meno kūriniais.

Draugo dovana tapo impulsu imtis kūrybos

Taip nutiko ir prieš keletą metų, kai bičiulis juokais į rankas įbruko žąsies kiaušinį, – V. Kusui užgimė mintis jį išgraviruoti ir išdabinti. Dabar kolekcijoje puikuojasi jau ir stručių, ir vištų, ir balandžių, ir net vėžlių kiaušiniai.

Būtent padovanotas žąsies kiaušinis V. Kusui tapo impulsu kurti kitokius margučius. „Gavęs tą žąsies kiaušinį gavau ir impulsą. Kiaušinį išsipūčiau ir padėjau, pirma „traškinau“ vištų kiaušinius. Ir iki šiol vis kyla naujų idėjų, net įrankiai padiktuoja – čia galima dar kitaip padaryt. Kiek esu visko matęs, šiais metais nebūsiu pajėgus padaryt. Tai ir yra paprastas džiaugsmas – nebus tos ribos“, – atvirauja vyras ir priduria, kad dirbs tiek, kiek tik Dievas leis.

Dabar mokinių turintis menininkas neslepia: kokį raštą ir kuo piešti ant lukštų, kaip paskui jį graviruoti, teko sumąstyti pačiam.

„Nežinojau, kaip daryti pirmuosius. Viskas atrasta netyčia. Pirmi bandymai sukurti piešinį ant lukšto buvo su paprastu skriestuvu. Visi įrankiai atrasti per bandymus, netyčia. Lukšto paviršius – kaip porcelianas, visko pasitaikydavo. O prasidėjo nuo to, kad draugas ant šposo man į ranką įdavė žąsies kiaušinį, sako: „Te, laikyk.“ Dar nesupratau iškart, ką jis duoda, bet apžiūrėjau ir ėmiau galvoti, ką iš jo padaryt. Tik pirma bandžiau su vištų kiaušiniais, nenorėjau dovanoto sugadint“, – pasakoja dabar jau didžiulę graviruotų ir išdabintų margučių kolekciją sukūręs ir vis naujais kūriniais pildantis V. Kusas.

Margučiuose įamžino ir ankstesnius kūrinius

Išskirtinai margučius puošiantis menininkas kiekvienam suteikia savitumo – kai kurie jų tampa inkrustuotais laikrodžiais, kiti padeda sukurti romantišką apšvietimą, į trečius galima įpilti ir gėrimų šventiniam stalui, o ketvirtuose apsigyvena miniatiūros, kurios jau ne kartą pateko į Lietuvos rekordų knygą.

„Šie kiaušiniai – praeitų metų“, – rodo ažūriškai graviruotus margučius, kuriuose įsitaisę angeliukai skaito miniatiūrines V. Kuso knygeles. Juos rodydamas menininkas nusijuokia: „Įsiamžinau.“
V. Kuso galerijoje dabar puikuojasi itin gausi margučių kolekcija, kurioje kiekvienas turi savo gimimo istoriją. Pirmieji margučiai buvo tik graviruoti, o vėliau menininkas ant jų ištapė miniatiūras, inkrustavo papuošimais; ateities planuose – šviestuvas ir net auksuotas kiaušinis.

„Atradau, kad pas mane apie 20 metų išgulėjo vadinamas susalinis auksas – išplaktas. Čia ir yra azartas – geriau batų nenusipirksiu, bet ką nors sukursiu“, – nusijuokia pašnekovas.

Mintys, ką sukurti, aplanko net sapnuose

Rekordų knygą savo kūriniais vis papildantis V. Kusas sako, kad mintys, ką naujo sukurti, kaip išdailinti naują kūrinį, kaip išmarginti naują kiaušinį, sukasi net miegant.

„Man užtenka pasižymėti kelis potėpius ir jau lieka atmintyje, bet jei pasvajosiu ir nueisiu – buvo kelis sykius, pagavau, kad buvo gera idėja, – pusę dienos vaikščiosiu, kol „Jo! Prisiminiau.“ Jau ir amžius savo daro, bet idėjų visą laiką kyla, kur beeitum. Sakau ir savo mokiniams: stebėkite aplinką, visur galima pamatyti tai, kas duos impulsą. Bet kurioje vietoje gali būti tas impulsas“, – įsitikinęs menininkas.

Nors jis sako, kad turi labai daug idėjų ateičiai, jau dabar sukurta kolekcija stulbina. Velykinių margučių graviruoti ir inkrustuoti raštai vienas už kitą įdomesni, įvairesni, tad užsukus į muziejų greit iš jo išeiti tikrai nepavyks. V. Kuso kolekcijoje puikuojasi nuo trapiausių putpelių ir balandžių kiaušinių iki pačių egzotiškiausių vėžlių kiaušinių, kuriuos dovanų gavo iš savo giminaitės. Ir sako, jei tik gaus dar tokios žaliavos, tikrai ilgai nepritrūks idėjų, ką iš to sukurti.