Margučiai ant Velykų stalo – ne ilgiau nei 2 val.
„Kai išverdi kiaušinį, jį reikia ir suvalgyti, bet per Velykas būna, kad jie ilgiau užsibūna nesuvartoti. Pagal rekomendacijas, išvirtus kiaušinius reiktų laikyti šaldytuve. Kiaušinį, kurio lukštas verdant nepažeistas, šaldytuve galima laikyti 3–4 dienas kiaušiniams skirtoje vietoje, kad būtų užtikrinta tinkama temperatūra ir sauga.
Jei verdant kiaušinį, jis įtrūko, jo laikyti išvis nereiktų – jis turėtų būti iškart suvalgytas, arba dedamas į patiekalą, kuriam reikia kiaušinio“, – sako profesorius.
R. Stukas pastebintis, kad neretai yra daroma klaida, laikant margučius ant stalo: „Per Velykas nori žmonės pasipuošti stalą, interjerą, primargina ir laiko juos kambario temperatūroje visą dieną. Tai pasidžiaugti tuo grožiu reikia ne ilgiau nei 2, daugiausiai 3 valandas ir dėti į šaldytuvą.
Kas labai svarbu, kad jeigu jau mes padėjome kiaušinius į šaldytuvą, tai negalima jų traukinėti pirmyn atgal – kad jie pabuvo ten porą valandų, tada vėl visus ištraukėme, vėl palaikėme kelias valandas ant stalo, vėl sudėjome. Taip neturėtų būti. Jeigu jau įdėjote kiaušinius į šaldytuvą, labai svarbu, kad jie ir liktų toje pačioje žemoje temperatūroje. Jeigu pradedame juos pirmyn atgal traukti, arba ilgai laikome ant stalo, tai kiaušinyje prasideda tam tikri procesai, cheminės struktūros pokyčiai – kai kurios medžiagos suyra, kitos pradeda kisti, pasikeičia kiaušinio biologinė vertė. Aišku, net ir visą dieną palaikius kiaušinius kambario temperatūroje, jeigu jis virtas, juo neapsinuodysite, bet mes kalbame apie jo biologinę vertę. Šviežias maistas mums yra vertingiausias“.
Profesorius sako suprantantis, kad žmonės ruošiasi, nuostabiai gražiai pridažo kiaušinių ir nori jais pasidžiaugti juos matydami, bet jeigu norima juos laikyti ant šventinio stalo ilgai, tokiu atveju margučiai turi tapti stalo ar interjero puošmena, bet jie neturėtų būti valgomi – tegul jie puošia namus net ir visą Velykinę savaitę, bet paskui jau reikia su jais atsisveikinti. Aišku, būna, žmonės gražiausius kiaušinius laiko metų metais, po kurio laiko iš jų lieka tik lukštas.
Per Velykas – ne daugiau nei 3 kiaušiniai
„Vienas suvalgomas kiaušinis per dieną nesukelia jokios rizikos, kalbant apie sveiko žmogaus kasdienę mitybą. Aišku, dar reikia turėti minty, ką žmogus ir daugiau valgo. Jeigu mityba yra daugiau mažiau pagal sveikos mitybos rekomendacijas, tai ir 9 kiaušiniai per savaitę nesukels realios rizikos.
Kalbant apie Velykas, tai būna taip, kad žmonės tikrai daugiau nei tą vieną kiaušinį suvalgo, jau nekalbant apie tai, kad šalia jų ir majonezą valgo, ir salotas, kur yra kiaušinių, kitus patiekalus, kurių sudėtyje jų yra. Žmogus gauna daugiau riebalų. Gausus kiaušinių suvartojimas nėra gerai – jis gali sutrikdyti virškinimą, apsunkinti skrandžio veiklą, žmogus gali pajusti kitus negalavimus.
Daugiau kaip 3 virti kiaušiniai sveikam žmogui per Velykas turėtų būti maksimumas. Kiaušinio trynyje yra didelė cholesterolio koncentracija, jeigu bus valgomi kiti riebūs patiekalai šalia, tai užtektų per Velykas ir to vieno šventinio kiaušinio“, – pataria profesorius.
Nusidažusio kiaušinio baltymo vienu atveju valgyti negalima
„Kai per Velykas dažote kiaušinius, naudokite tik natūralius dažus – svogūnų lukštus, augalus, žieves, žoleles, ciberžolę, kitus prieskonius, daržoves, yra tikrai daug natūralių būdų, kaip galima juos nudažyti. Tuomet ir jiems įtrūkus ir baltymui nusispalvinus sveikatai nebus jokios rizikos ir galima drąsiai tuos kiaušinius naudoti mitybai.
Yra žmonių, kurie norėdami išgauti norimą spalvą spalvą įdeda sintetinių dažų, kurie yra ne maistui skirti, pavyzdžiui, vilnai, siūlams dažyti ir panašiai. Tai jeigu įtrūksta taip dažytas kiaušinis ir nulupus lukštą matosi, kad ten yra pakitusi kiaušinio baltymo spalva, yra žymės, ruožai, tai tokio kiaušinio išvis nereikėtų vartoti, kaip ir naudoti tokių dažų, kurie tam neskirti. Labai svarbu kiaušiniams naudoti tokius dažymo būdus ir priemones, kurios nekelia jokios rizikos.
Būna dar taip, kad kiaušinis net neįtrūko, bet nulupus matosi, kad baltymas nusidažęs, tai jeigu buvo naudoti maistiniai dažai arba naudoti natūralūs dažikliai, kaip kaip minėjau, ir jis nusidažė, tai valgyti galima, jei su ne maistui skirtais – reiktų mesti lauk“, – pataria profesorius.
Sveikiausias kiaušinis virtas 3–5 minutes
R. Stukas sako, kad jeigu yra pervirtas kiaušinis, verda keliolika minučių, kas dažnai būna verdant kiaušinius Velykoms, tai jo biologinė vertė labai stipriai sumažėja, prarandama daug vertybinių medžiagų prarandama.
„Geriausiai kiaušinį išvirti taip, kad baltymas būtų sutrauktas, o trynys skystas. Žalio kiaušinio baltymą žmogaus organizmas įsisavina labai blogai, praktiškai neįsisavina, o kiaušinio baltymas yra baltymo etalonas, taip jį prilygina Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), nes ten yra visos nepakeičiamos amino rūgštys, kurios yra būtinos mūsų organizmui, bet tam, kad jos būtų įsisavintos, kiaušinio baltymas turi būti sutrauktas, jis neturi būti skystas.
Jeigu mes išvirsime kiaušinį taip, ką žmonės dažnai daro, kad ir trynys būna kietas, tai tada biologinė jo vertė sumažėja, prarandama dalis kai kurių biologiškai aktyvių medžiagų, padidėja oksiduoto cholesterolio, sočiųjų riebalų kiekis. Prarandamas toks kaip selenas, kuris yra puikus antioksidantas.
Geriausiai kiaušinį yra virti 3-5 minutes, tuomet išliks maistinės, biologiškai aktyvios medžiagos, jis bus naudingas sveikatai. Kuo ilgiau kiaušinį virsime ir jį laikysime, tuo mažiau iš jo naudos. Tas pats galioja ir kepant kiaušinienę – nereiktų taip iškepti, kad trynys būtų kietas“, – pataria profesorius.
Paklausus, kas sveikiau omletas ar kiaušinienė, R. Stukas šypsosi, kad sveikiausias yra išvirtas kiaušinis, paskui eina omletas, nes yra lengviau virškinimas, neturi tiek riebalų kiek kepta kiaušinienė.
Svarbu žinoti, kada išvirtas kiaušinis ir kur buvo laikytas
Į klausimą, kaip atskirti pradėjusį gesti kiaušinį arba jau sugedusį, profesorius atsako, kad kol jo nenulupsime, nesuprasime. Nulupus kartais irgi nepamatysime, kad kažkas netvarkoje, bet jei atsiradę cheminės struktūros pokyčiai – pakitęs kvapas, spalva, tai aišku, kad žmogus iškart pajus, ir nenorės to kiaušinio valgyti.
„Tų pirmųjų kiaušinio gedimo požymių, kurie yra struktūriniame lygmenyje vizualiai mes nepamatysime. Tad svarbu žinoti, kada kiaušinis buvo išvirtas ir kaip jis buvo laikomas. Jeigu jis laikomas visą dieną kambario temperatūroje nuo pat ryto iki vakaro, tai tokio tikrai nerekomenduoju valgyti, nes jis nebebus toks biologiškai vertingas, koks turi būti.
Gali būti atsiradę ir įvairių medžiagų skilimo tarpinių komponentų, kurie gali turėti ir nepageidaujamą poveikį, kurio žmogus subjektyviai gali ir nepajusti, kadangi tų medžiagų gali būti labai mažai, bet jeigu į organizmą patenka medžiagos, kurios neturėtų patekti, jos gali trikdyti organų funkcijas, organizme vykstančius biocheminius procesus. Tai nėra gerai, ateityje gali pasireikšti sveikatos sutrikimai, o žmogus net nesupras nuo ko.
Patys apsinuodijimo kiaušiniu požymiai nėra specifiniai ir žmogus nesupras, kad būtent kiaušinis čia kaltas. Tai yra tradiciniai apsinuodijimo požymiai: pykinimas, vėmimas, blogumas, pilnumo jausmas“, – sako R. Stukas.
Nereikia prikrauti ant stalo kalno maisto
„Pats palankiausias sveikatai yra šviežias maistas – jeigu pasigaminome, reikia šiandien ir suvalgyti. Bet teorija yra teorija, o praktiškai visi gamina 2-3 dienom, ypatingai šventėms.
Labai svarbu, kad jeigu yra pagamintas didesnis kiekis maisto, patiekalai būtų laikomi šaldytuve. Ant stalo reikia padėti tiek, kiek vienu prisėdimu bus jo suvalgyta. Nereikia prikrauti kalnus maisto ant stalo, pasirodyti, kiek daug čia visko prigaminta. Reiktų suplanuoti, kiek bus suvalgyta, o visa kita turi keliauti į šaldytuvą iki kito karto.
Tai, ką mes valgome iš karto, biologiškai yra vertingiausia, jei valgome ryte pagamintą maistą vakare, jo biologinė vertė bus sumažėjusi, jei valgysime kitą rytą – bus dar labiau sumažėjusi. Pavyzdžiui, į baltą mišrainę įeina virtos bulvės. Tai jeigu jos yra išverdamos, vitamino C nors ir šiek tiek sumažėja, bet lieka. Kai bulvės atšąla, vitamino C sumažėja per pusę. Kai valgome baltą mišrainę, bulvės būna atšalusios. Kai dalį mišrainės pasidedame į šaldytuvą kitai dienai, tai tądien bulvėse vitamino C bus tik pėdsakai, nes jis suyra“, – paaiškina profesorius.
Šventės neskirtos persivalgymui
„Jeigu žmogus suvalgys daugiau majonezo, tai nuo vieno didesnio šaukšto labai blogo nieko neatsitiks. Bet jeigu jis susigalvos užsidėti pusę indelio majonezo ant liežuvio ar kiaušinio, tai aišku, kad bus negerai.
Jeigu žmogus visiškai sveikas, gal jis nieko ir nepajus dėl to, bet jeigu yra lėtinės ligos, ypač virškinamojo trakto, tai po tokių riebių patiekalų persivalgymo, gali tekti kreiptis ir į gydytoją“, – perspėja profesorius.
Paklausus apie lietuvių mėgstamą liežuvį, kuri jo dalis sveikesnė, R. Stukas atsako, kad du trečdaliai nuo liežuvio galo yra tikrai palankesni, nei kita lietuvio dalis, nes ten yra didesnė riebalų, cholesterolio koncentracija.
Profesorius akcentuoja, kad Velykos ar kita šventė, skirta ne tam, kad mes persivalgytume, žymiai sveikiau mėgautis patiekalais, maistu nedideliais kiekiais.
„Pasaulio sveikatos organizacija paskaičiavo, kad jeigu žmogaus mityba ir gyvensena būtų sveika, apie 80 proc. širdies kraujagyslių sistemos ligų būtų galima išvengti. Tai rodo, kad mes faktiškai galime tapti savo sveikatos vadybininkais. Nuo pasirinktos mitybos mūsų sveikata priklauso 30 proc., likę 50 proc. nuo sveikos gyvensenos”, – kviečia pasirūpinti savimi ir gyventi sveikiau R. Stukas.
