Kaip DELFI pasakojo etnologas, profesorius Libertas Klimka, prasidėjo lygiadienis, kuris ypatingas ne tik lietuviams, bet ir kitoms kultūroms. Šiemet jis dar įdomesnis nei bet kada.
Pasak prof. L. Klimkos, tikrasis pavasario lygiadienis Lietuvoje prasidės rytoj, 0 val. 47 min. Pati šventė – lyg perskilusi į dvi dalis: kovo 19-ąją minėtas Pempines, kurios dar vadinamos merginų diena, krikščioniškais laikais sutapatinta su Juozapinėmis, ir itin reikšmingą šventę, kurią minėsime kovo 25 dieną – Gandrines.
Galimybė išsiaiškinti, ar sutiksi porą, kaip seksis šiais metais
Pasirodo, pargrįžtantys gandrai – ne menkesnis pretekstas žiūrėti į dangų, nei užtemusi saulė. Pagal tai, kur ir kokiomis aplinkybėmis pamatai gandrą, gali spręsti, ar sukursi šeimą, kaip seksis tais metais.
Jei pamatai skrendantį – greičiausiai šiais metais namuose nesėdėsi, o jei skrenda pora gandrų – dar geriau. Pamatyti skrendantį iš dešinės palankiau, nes labiau seksis darbai. Tačiau šeimininkei skrendantis gandras – ženklas, kad tais metais sudaužys daugiau molinių puodų. Pasak prof. L. Klimkos, moteriai verčiau pamatyti tupintį lizde, dar geriau – su pora.
Gyvatės ridinėja savo karalienės karūną
„Kovo 25-oji iš tiesų jau pavasario pradžia! Atskrisdamas gandras kartu su savimi atsiveda kielę, kuri išspardo paskutinius ledus. Miške atbunda ir pradeda karaliauti meška, raiste gyvatės ridinėja savo karalienės karūną. Sodybose laikantys bites mato, kad ir jos jau išlenda pasiskraidyti“, - pasakojo DELFI pašnekovas.
Per Gandrines ir Pempines, kai merginos dalindavosi sėklomis ir tardavosi, kaip gražiau papuošti savo darželius, net būdavo leidžiama tuoktis, jei labai prireikdavo. Kitomis Gavėnios dienomis vestuvės būdavo griežtai draudžiamos.
Ribinis laikas
Senojo baltų tikėjimo išpažinėjai pabrėžia, jog pavasario lygiadienis ribinis laikas, į Lygių šventę renkamasi su deglais, deginami lažai, vyksta specialios apeigos.
Vadinamosios pavasario šauktuvės baigdavosi jaunimo švente.
Pagal Motiejus Valančius raštus, visai kitaip pavasarį šaukė žemaičiai. Jų pavasario šauktuvės prasidėdavo raitelių varžybomis. „Tai – labai įdomus, iš archaiškų laikų ataidintis dalykas. Vaikinai pasidalindavo į dvi grupes ir lenktyniaudavo. Laimėjusieji dovanų gaudavo šventojo paveikslą, su kuriuo iškilmingai parjodavo į kaimą ir visus metus džiaugdavosi pergale“, – dalijosi prof. L. Klimka.
Jo žodžiais, pasijodinėjimas budinant žemę – priminimas, kad lietuviai, kaip ir kiti indoeuropiečiai, buvo raitelių tauta ir tai patvirtina archeologai.
Įskels pirmą pavasario ugnį
Kaip ir kasmet, Vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami į pavasario lygiadienį atsinešti žvakių arba fakelų. Šventė penktadienio vakarą bus švenčiamas Kalnų parke ant Stalo kalno, kur tradiciškai bus įskelta pirmoji pavasario ugnis.
Pavasario lygiadienis - metas, kai kopdama saulė vis ilgina dieną ir šviesioji paros dalis persveria tamsiąją. Lietuvos romuvos pavasario virsmą pažymi šventosiose vietose – alkuose, ant piliakalnių, prie šaltinių. Uždegamos pavasario ugnys, giedamos pavasarinės giesmės, žadinama Žemė – Žemynėlė, prausiamasi tyru šaltinio vandeniu.