Birželio pradžioje Lietuva paskutinė tarp Baltijos šalių atsidūrė „Michelin Guide“ leidinyje. Keturi Vilniaus restoranai gavo po vieną žvaigždę – gido vertinimo skalėje tai reiškia, kad juose siūlomas aukštos kokybės maistas. Iš viso leidinio gide atsidūrė 26 restoranai.
Tikimasi, kad lietuviškais „Michelin“ įvertinimą gavusiais restoranais susidomės ne tik vietiniai gurmanai, bet ir svečiai iš užsienio. Anksčiau įvardyta, kad 2025 metais atsidūrimas gide Lietuvai užtikrins 4 mln. eurų papildomų pajamų. Tokią sumą įvardijo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Ar restoranų industrijos „Oskarais“ vadinamo „Michelin“ gido atėjimas išties padidins Lietuvos šansus pritraukti turistų, kurie dėl Rusijos karo Ukrainoje į mūsų pusę nebesižvalgė? To „Delfi“ paklausė Lietuvos turizmo sektoriaus ekspertų bei apžvalgininkų, taip pat pasidomėjo, kokia buvo latvių ir estų patirtis.
Nuo „Michelin“ ceremonijos Vilniuje praėjo vos keli mėnesiai, tad kol kas apčiuopti reikšmingesnės jo įtakos atvykstančių į Lietuvą turistų srautams nepavyks. „Keliauk Lietuvoje“ nurodė, kad tikslesnių duomenų galima tikėtis nebent metų pabaigoje.
Didesnio užsieniečių srauto kol kas nemato ir „Michelin“ žvaigždėmis apdovanoti restoranai. „Džiaugsmo“ šefas Martynas Praškevičius anksčiau „Delfi“ sakė, kad tarp lankytojų dominuoja lietuviai. Išskirti, kad restorane apsilanko daugiau užsieniečių, negalėjo ir restoraną „Demo“ valdančios įmonės „Demo versija“ bendraturtė Dalia Mauricaitė–Kalinauskienė.
Ar padės sumažinti turizmui padarytą žalą ?
„Michelin“ restoranai Lietuvoje tokio ažiotažo, kuris stebimas užsienyje, kol kas nepatiria, tačiau išvadas, ar mūsų šaliai tai apsimokėjo, daryti dar anksti, „Delfi“ sakė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vykdomoji direktorė Eglė Ližaitytė.
„Dabar yra vasaros sezonas, matome, kad srautai restoranuose padidėjo, tačiau ar tai lietuviai, ar užsieniečiai – kol kas negalime pasakyti. Smalsumo vedamų žmonių tikrai yra daugiau, bet galiu iš savo asmeninės patirties pasakyti, kad užsisakyti staliuką „Michelin“ restorane nebuvo jokių problemų. Turime palaukti rudens, tada pamatysime aiškesnius rezultatus“, – sakė E. Ližaitytė.
Vis dėlto paklausus, ar prestižinio gido įvertinimai padės Lietuvai sumažinti turistinį nepopuliarumą, kuris dar labiau padidėjo dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje, pašnekovė svarstė, kad teigiamą efektą turėtume pamatyti.
„Bet kokie tarptautiniai įvertinimai, pripažinimai, rekomendacijos prisideda prie šalies žinomumo gerinimo, saugumo įvaizdžio kūrimo. Baltijos šalių turizmas atsigauna lėčiausiai, vis dar esame atvykstamojo turizmo „minuse“.
Smagu, kad visi, kurie atvažiuoja ir pirmą kartą, pamato, kad čia yra saugu, net nėra jokių požymių, kad gali būti kitaip. Mes nesulaukiame didelių turistų srautų, ko gero, jų nebus ir „Michelin“ restoranuose, bet tai yra ir privalumas svečiams“, – svarstė E. Ližaitytė.
Anot pašnekovės, turizmo srautai pernai Europos Sąjungoje pasiekė 2019 metų lygį, tačiau lėčiausias atsigavimas dėl karo fiksuotas Baltijos šalyse – Lietuvoje jis siekė –25 proc., o šįmet yra –15 proc.
Jai antrino ir Estijos turizmo valdybos vadovė Anneli Lepp, kuri „Delfi“ teigė, kad šiame kontekste „Michelin“ gidas neabejotinai veikia kaip pozityvus argumentas.
„Tai, kad prisijungėme prie „Michelin“ pirmaisiais karo mėnesiais, buvo išskirtinė žinia tarptautinei auditorijai. Tai padėjo išsklaidyti skeptišką požiūrį į Baltijos šalis ir parodė, jog yra priežasčių keliauti į šį regioną“, – tvirtino ji.
„Turtingi turistai pigiomis oro linijomis nevyks“
Lietuvos kelionių verslo asociacijos vadovas Udrius Armalis taip pat tvirtino, kad „Michelin“ projektas Lietuvoje pasiteisins – jau dabar matoma, kad šįmet aktyviau važiuoja vokiečių turistai, galima brėžti drąsesnes kitų metų prognozes.
„Žmonės jau prisitaikė prie tos nuotaikos, kad yra kaip yra, užsienio turistai tikrai pradės važiuoti. „Michelin“ prie to prisidės ir jau šiandien matyti, kad viešojoje erdvėje atsiranda siužetų, vaizdų įrašų, kuriuos kuria užsieniečiai, jie sako, kad apsilankys Lietuvoje. Lietuvą reklamuoja žmonės, o ne oficialios įstaigos, tokios kaip „Go Vilnius“, – „Delfi“ komentavo U. Armalis.
Anot jo, Lietuvai šiuo metu svarbiausia susigrąžinti vokiečių, britų turistus, taip pat lenkus, latvius.
„Vokiečiai yra patys mokiausi ir brangiausi turistai. Mums reikia kalbėti apie britus. Šiuo metu jie sudaro pakankamai mažą dalį, nors yra nemažai skrydžių iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą. Taip pat reikia kviesti emigrantus, kurie gyvena užsienyje 20 metų. Tai irgi jau yra turistai“, – svarstė turizmo verslo atstovas.
Vis dėlto jis pastebėjo, kad Lietuvai būtina gerinti susisiekimą tiesioginiais skrydžiais, nes turtingi turistai pigiomis oro linijomis skristi nenorėtų. „Prancūzų nepritrauktume, nes turime tik pigias oro linijas, o turtingesni turistai jomis tikrai nevyktų.“
Šį aspektą paminėjo ir apžvalgininkas Liudas Dapkus. Jo teigimu, Lietuvos susisiekimas su Europos sostinėmis yra apgailėtinas.
„Aukštoji mada, aukštoji virtuvė ir kiti buržuazijos blizgesio elementai nelabai dera su pigiausiomis avialinijomis, kurios užtikrintai dominuoja mūsų aviacijos rinkoje. „Michelin“ gido atėjimas yra puiki žinia sunkius laikus išgyvenančiam viešojo maitinimo sektoriui, tačiau be kompleksinių sprendimų vien tik šis žingsnis nepadės padidinti užsienio turistų srauto Lietuvoje“, – sakė L. Dapkus.
Estijoje apyvartos „Michelin“ restoranuose paaugo 8 mln. eurų
Nors tikslių duomenų apie tai, ar „Michelin“ veikia kaip papildoma motyvacija į Lietuvą atvykti turistams, dar nėra, galima pasidairyti į netolimų kaimynų – estų ir latvių patirtį.
Estiją, palyginti su kitomis dviem Baltijos šalimis, galima vadinti „Michelin“ gido senbuve – jos restoranai „NOA Chef’s Hall“ ir „180 by Matthias Diether“ po vieną žvaigždę gavo dar 2022 metais.
Praėjusiais metais „180 by Matthias Diether“ įvertintas ir antra „Michelin“ žvaigžde. Tai reiškia, kad restorane siūlomas „puikus maistas, dėl kurio keliaujant verta nukrypti nuo pradinio maršruto“.
A. Lepp sakė, kad, remiantis 2023 metų vasario–2024 metų sausio mėnesį atliktos užsienio turistų apklausos duomenimis, 6 proc. Estijoje nakvojusių užsienio turistų teigė, jog restoranai buvo pagrindinis motyvas vykti į Estiją atostogauti.
„Turistai iš Šiaurės šalių restoranus ir maistą laiko svarbesniais nei turistai iš kitų šalių – 12 proc. Švedijos ir Norvegijos turistų ir 8 proc. turistų iš Suomijos teigė, kad restoranai buvo pagrindinis motyvas keliauti į Estiją atostogauti“, – atskleidė A. Lepp.
Estijos ekonomikos skatinimo agentūros „Enterprise Estonia“ duomenimis, kuriuos citavo A. Lepp, per dvejus metus „Michelin“ pripažintų restoranų apyvarta, palyginti su laikotarpiu iki šio įvertinimo, padidėjo 8 mln. eurų, iš šios sumos atėmus kainų kilimo ir vidutinio sektoriaus įmonių augimo poveikį.
„Palyginti su 2021 metais, užimtumas „Michelin“ gido restoranuose padidėjo 14 proc. Pasienio tyrimas taip pat atskleidė, kad visi užsienio svečiai, kurie čia keliauja dėl maisto, išleidžia daugiau nei vidutiniškai tiek restoranams, tiek apgyvendinimo paslaugoms“, – sakė Estijos turizmo valdybos direktorė.
Latvija naudos dar neišmatavo, tačiau mato teigiamų tendencijų
Latvijoje viena žvaigždė restoranui „Max Cekot Kitchen“ skirta praėjusiais metais. Šios šalies Investicijų ir vystymo agentūros Turizmo departamento vadovė Inese Šīrava pastebėjo, kad „Michelin“ indėlį į turizmo sektorių objektyviai bus galima įvertinti, kai praeis metai nuo šio įvertinimo suteikimo.
„Tuomet atliksime išsamią apklausą ir išanalizuosime sektoriaus finansinius duomenis. Tačiau jau dabar matome, kad „Michelin“ restoranų paklausa nuolat yra didelė. Restoranų savininkai pranešė, kad šis pripažinimas duoda apčiuopiamos naudos ir sumažina rinkodaros investicijas. Dažnai „Michelin“ žvaigždėmis įvertinti restoranai pastebi net iki 50 proc. siekiantį užsakymų šuolį“, – komentare „Delfi“ sakė I. Šīrava.
Toks lankytojų pagausėjimas, anot jos, naudingas ne tik restoranams, bet ir vietos viešbučiams, transporto paslaugas teikiančioms įmonėms bei kitokio pobūdžio verslams.
„Miestai ir miesteliai, kuriuose veikia „Michelin“ restoranai, dažnai patiria bendros ekonominės veiklos pagyvėjimą, o tai rodo aiškią „Michelin“ pripažinimo ir turizmo augimo koreliaciją“, – pastebėjo ji.
Turistų srautai per pirmus penkis šių metų mėnesius Latvijos apgyvendinimo įstaigose išaugo 9,1 proc., iš viso pabuvojo 827,5 tūkst. svečių.
Daugiausia jų, pasak I. Šīravos, sulaukta iš Lietuvos (20,5 tūkst.), Vokietijos (15,8 tūkst.), Estijos (14 tūkst.), Suomijos (10,1 tūkst.) ir kitų šalių. Beje, stebimos teigiamos tendencijos ir turistų srautų iš Jungtinių Amerikos Valstijų – šie praėjusiais metais išaugo 45 proc.
Latvijos turizmo atstovė taip pat pasidžiaugė, kad „Michelin“ įžengė į Lietuvą, nes tai reiškia, kad gidas dabar apima visą Baltijos šalių regioną.
Kad „Michelin“ gido nauda atsispindi ne tik žvelgiant į statistiką, bet ir platesniame kontekste, pastebėjo ir A. Lepp. Anot jos, maitinimo sektoriuje pradedantiems dirbti jauniems žmonėms tai suteikia daugiau optimizmo, jie ima nebelaikyti šio darbo laikinu.
„Jie nori sieti savo ateitį su svetingumo sektoriumi, daugiau apie jį sužinoti ir siekti karjeros šioje srityje“, – teigė Estijos turizmo valdybos vadovė.
Taip pat pastebėta, kad restoranuose padaugėjo lankytojų darbo dienomis, o „antradienis tapo naujuoju penktadieniu“.