Iki šiol geriausias uosto kompanijų rezultatas buvo pasiektas 2021-aisiais, kai buvo perkrauta apie 46,7 mln. tonų krovinių.
Uosto krovos apimtys smuko paskelbus sankcijas Baltarusijai, kuri per UAB Birių krovinių terminalą (BKT) Klaipėdoje perkraudavo trąšų gamintojos „Belaruskalij“ produkciją. BKT per metus perkraudavo beveik 11 mln. tonų krovinių. Iki šiol šios netekties nepavyko kompensuoti.
Krova po truputį didėja
„Krova stabilizavosi, ji pasiekė pagrindą, nuo kurio galima kalbėti tik apie augimą“, – sakė Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika.
Šiemet prognozuojama, kad per uostą bus eksportuota apie 4 mln. tonų grūdų. Birius žemės ūkio produktus uoste perkrauna AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos („Klasco“), UAB „Bega“, UAB „Vakarų krovos“, UAB „Malkų įlankos“, UAB „Kamineros krovinių“ terminalai.
Perkrauti grūdus specializuojasi ir baltarusiškas trąšas perkrovusi ir dėl sankcijų praktiškai visų krovinių netekęs BKT.
Pernai Klaipėdos uoste grūdų krova siekė per 3 mln. tonų, iš kurių dalį sudarė rusiški grūdai. Šiemet rusiški grūdai per uostą nebeperkraunami.
Prognozuojamas puikus derlius
Anksčiau nei įprasta prasidėjusios javapjūtės pirmieji rezultatai leidžia prognozuoti, kad šiemet Lietuvoje bus prikulta apie 7,4-7,5 mln. tonų javų, rapsų ir ankštinių kultūrų, prognozuoja Lietuvos grūdų augintojų ir prekybininkų asociacija.
Eksportuoti planuojama apie 5,3-5,5 mln. tonų grūdų. Pagrindinės grūdų eksporto kryptys išlieka panašios: Nigerija, Pietų Afrikos Respublika, Marokas. Tikėtina, kad šiemet mažiau grūdų bus eksportuojama į Ispaniją, nes šioje šalyje, dėl buvusių palankių oro sąlygų labai geras derlius.
Asociacijos vadovas Karolis Šimas, kuris vadovauja ir UAB „Agrokoncerno grūdai“, paaiškino, kad derliaus prognozės rengiamos remiantis visos Lietuvos ūkininkų apklausomis.
„Šią praktiką taikome daug metų, todėl, remdamiesi istoriniais duomenimis, galime užtikrintai sakyti, mūsų prognozės būna ypač tikslios. Prognozuojamas 7,4 mln. tonų derlius, remiantis tebegaunamais duomenimis, gali dar didėti iki 7,5 mln. tonų. Matome, kad žieminių kviečių derlius yra dar geresnis, nei buvo prognozuotos 6 tonos iš hektaro. Praėjus savaitei nuo javapjūtės pradžios matome, kad Lietuvos vidutinis žieminių kviečių derlius yra dar geresnis– 6,2-6,3 tonų iš hektaro“, – „Delfi“ aiškino K. Šimas.
Šiemet, pasak jo, visą derlingumo rodiklį gerina būtent žieminiai kviečiai, nes visos kitos kultūros rodo vidutiniškus rezultatus. Šiuo metu jau yra nukulta apie 30 proc. žieminių kviečių. Pietinėje Lietuvoje jų kūlimas jau artėja prie pabaigos, o Šiaurės Lietuvoje javapjūtė dar tik įsibėgėja.
Derlingumas skiriasi
Savo ruožtu ūkininkai neskuba prognozuoti derliaus. Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas Aušrys Macijauskas, nesiryžta tiksliai apskaičiuoti šių metų derliaus kiekio: „Mes, augintojai, skaičiuojame, kad derlius bus vidutinis. Jis turėtų išlikti penkerių pastarųjų metų vidurkio lygio. Paprastai mes, javų augintojai, negalime apskaičiuoti absoliutaus skaičiaus, o skaičiuojame tonas hektare. Bet ir su šiuo skaičiavimu yra įvairių niuansų: apie kokius javus kalbame, nes pasėlių struktūra keičiasi. Kuriame regione? Rapsų šiemet turėsime mažiau, kviečių taip pat mažiau. Dar nežinome, kiek prikulsime vasarinių javų, nežinome, koks bus žirnių, pupų, vasarinių miežių derlius“, – komentavo A. Macijauskas.
Jis taip pat pridūrė, kad net ūkininkų priimtas skaičiavimo būdas pagal prikultas tonas iš hektaro skirtinguose regionuose yra kitoks. „Jeigu dzūkas prikuls 4 tonas iš hektaro, jis džiaugtųsi, o suvalkietis tokį patį kiekį prikūlęs bankrutuos. Kažkas prognozuoja, kad šiemet galime prikulti 6-7 tonas iš hektaro. Dzūkai, tai sužinoję, gali ir neištverti. O kiek tiš viso prikulsime grūdų, tegu prognozuoja bankininkai. Jiems tai labai svarbu, ar mes grąžinsime pasiimtas paskolas. Manau, kad grąžinsime. Tačiau jau prie jūros pailsėti nebenuvažiuosime“, – juokavo Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas.
Derlius bus išplukdytas
Grūdų perdirbėjai informavo, kad didžioji dalis šių metų derliaus, kaip ir kasmet, bus eksportuota. Eksportuoti planuojama apie 5,3-5,5 mln. tonų grūdų.
„Jeigu logistikos grandinėje nebus kokių nesklandumų, Lietuva neturėtų susidurti su rinkų trūkumu, nes yra sudaryta nemažai išankstinių eksporto kontraktų. Iš anksto sudaryta sandorių tiek, kad rugpjūčio-spalio mėnesiais numatyta pilna uosto apkrova“, – prognozavo K. Šimas.
Didžioji dalis Lietuvos grūdų bus eksportuojama per Klaipėdos uostą. Apie 500-700 tūkst. tonų grūdų teks Latvijos Rygos uostui, labai nedidelis, simboliškas kiekis bus eksportuotas ir per Liepojos uostą. Pasak K. Šimo, Latvijos uostus kai kurie Šiaurės Lietuvos ūkininkams pasiekti yra patogiau ir greičiau.
Krova ūgtelėjo
Kaip minėjo Klaipėdos jūrų krovos kompanijų asociacijos vadovas, Klaipėdos uoste šiemet perkrauta daugiau ne tik grūdų. Per pirmąjį šių metų pusmetį uosto krova augo beveik visose kategorijose.
Išskiriamas medienos eksportas. „Auga statybinių medžiagų importas, tai susiję su tiekimo grandinėmis – dabar visa skalda pristatoma jūra, tas kiekis auga kiekvienais metais“, – aiškino V. Šileika. Augo ir ro-ro sektoriaus krova – krovinių, gabenamų vilkikuose ir plukdomų keltais. Stebimas metalo ir plieno poreikis rinkoje.
„Labai stipriai auga metalo laužo eksportas. Per Klaipėdą metalo laužas plukdomas į didžiąja dalimi į Turkiją, kur pergamina į plieno gaminius. Jei išliks tokios pačios tendencijos, šiemet galime fiksuoti metalo laužo krovos rekordą“, – prognozavo V. Šileika.
Tačiau šiemet mažėjo konteinerių krova: eksportas krito apie 8 proc., importas – 10 proc. Stebima, kad sumažėjo Ukrainos rinkai skirtų konteinerių, kuriuose buvo gabenti naudoti automobiliai iš JAV. Uosto kompanijų vadovai tai sieja su pasikeitusiomis nuotaikomis pačioje Ukrainoje: po aktyvių apšaudymų Charkive pakito vartotojų lūkesčiai. Sumažėjo krovinių su Baltarusijos rinkai skirtais automobiliais.
Per pirmąjį šių metų pusmetį Klaipėdos uoste perkrauta iš viso 16,4 mln. tonų krovinių.