Vieniems – tai tik pradžia, kiti – jau skina ilgamečio darbo vaisius. Rinkoje įtvirtindami savo prekių išskirtinumą ūkininkai tikisi, kad valgytojai prioritetą teiks lietuviškai produkcijai, o tai sudaro sąlygas vietoms gamintojams ir regionams klestėti ir užtikrinti saugumą.
Prekinis ženklas „prilipo“ iš pasakos
Jau beveik du dešimtmečius iš Prienų rajone esančiame Račickų ūkyje išaugintų ekologiškų grūdų šeimos kepykloje iškepta bemielė duona, sviestainiai su natūraliu sviestu, sausuoliai bei kitokie gardėsiai, taip pat ir kitokia produkcija žymima ženklu „Du Medu“.
„Užsiimame ekologiniu ūkininkavimu ir produkcijos perdirbimu, gaminame išskirtinę produkciją, todėl visada norėjome ir vartotojui pasakyti, kuo mes esame išskirtiniai. Dešimt metų dirbome ir supratome, kad įvairių gamintojų duonos ar sausainių iš pažiūros neatskirsi, reikia savo prekės ženklo. Sugalvojome „Du Medu“, kad mūsų produkcija pirkėjams asocijuotųsi su ekologija, sveika gyvensena, tvarumu. Kartu kūrėme ir savo ūkio istoriją, kuri jau skaičiuoja apie 30 metų“, – pasakojo bendrovės „Du Medu“ vadovas, Prienų rajono ūkininkas Vytautas Račickas.
Toks prekinis ženklas „prilipo“, kai Vytauto tėtis anūkui skaitė pasaką, kur buvo toks posakis: „Skanu gardu kaip du medu“. Dabar ženklas „Du Medu“ jau plačiai žinomas.
Vainikuoja sūrų darbo prakaitą
V. Račickas sako, kad prekės ženklas savaime neatneša pasisekimo, jis tik vainikuoja sunkų darbą ir sūrų prakaitą, atspindi gamintojo vertybes. Anot jo, aišku, kad geras prekės ženklas – vienas sėkmės laidų, bet tik vienas, nes sėkmė yra visų gerų sprendimų rezultatas.
„Jeigu nebus vertybių ir nuoseklaus darbo, subliūkš ir geriausias ženklas“, – pastebėjo „Du Medu“ vadovas, Ilgametę patirtį kartu su duonos kepimo tradicijomis perėmęs iš savo tėvų, ekologiškai ūkininkavusių Reginos ir Jono Račickų.
Dabar šeimos ūkyje auginamos grūdinės kultūros, ekologiškos daržovės ir uogos, kurios papildo kepykloje gaminamų produktų asortimentą.
„Mes po savo krautuvėlių stogu priimame ir kitų ūkininkų produkciją. Smulkiems ūkiams esame kaip startas į rinką. Palaikome tokius pačius ūkininkus, kaip ir mes patys, kad jie įsivažiuotų, sulauktų vartotojų atsiliepimų ir galėtų patys tobulėti ir tobulinti savo produkciją. Tie, kurie turi išskirtinės produkcijos, gali jungtis prie mūsų“, – kvietė V. Račickas.
Orientuojasi į išskirtinumą
Kur kas trumpiau – apie penkerius metus – gyvuoja Alytaus rajono ūkininko Aido Abromaičio prekinis ženklas – „Taurus skonis“. Tai yra šeimos ekologinio mėsinių galvijų ūkio prekinis ženklas, kuris identifikuoja ūkyje užaugintą ekologišką jautieną ir jos gaminius.
Šeimos ūkyje auginami galovėjų veislės mėsiniai galvijai ištisus metus laisvai ganomi lankose. Tai yra ekstensyvi ir lėtai auganti veislė, galvijai yra šeriami natūraliomis ekologiškomis žalienomis, todėl jautienos mėsos struktūra bei maistinės savybės yra išskirtinės.
„Mūsų jautiena iš tikrųjų išskirtinė, todėl ir jos skonis – taurus. Jautis graikų kalboje yra tauras, taip ir kilo mintis pavadinti tauri jautiena“, – ūkininkas pasakojo, kaip ūkio produkcijai sugalvojo prekės ženklą.
Ekologišką galvijieną jis tiekia ir į parduotuves, ir tiesiai vartotojams visoje Lietuvoje. Kai pagal užsakymą formuoja didesnius rinkinius, tuomet kaina būna draugiškesnė. Ekologiškai auginamų galovėjų mėsos galima rasti Alytaus, Kauno ir Vilniaus parduotuvėse.
„Įeiti į rinką nėra lengva, tam reikia ir laiko, ir pastangų, bet jaučiame, kad tokios mėsos vartojimo kreivė ne tiek ryškiai, bet kyla į viršų. Aišku, paklausai įtakos turi sezoniškumas, atostogų metas, bet tai yra neišvengiama. Pardavimų augimas priklauso nuo to, kiek į tai įdedi darbo“, – sakė ekologinio ūkio šeimininkas.
Kartos keičiasi – ženklas išlieka
A.Abromaitis pasakojo, kad iš kartos į kartą perduodamas ūkis galiausiai išsigrynino į vienintelę žemės ūkio šaką – ekologinę mėsinę galvijininkystę. Iki tol buvo mišrus ūkis, kuriame auginti grūdai, anksčiau – ir avys.
„Mūsų žemės nėra palankios grūdininkystei, todėl ieškojome kitų veiklų. Per praktiką, konsultacijas ir užsienyje įgyta patirtį atsirinkome tai, kas mus tinkamiausia. Vokietijoje yra taip, kad pagal vietoves yra rekomenduojama auginti tam tikrų veislių galvijus. Mes pradėjome auginti ekstensyvios veislės galovėjus“, – aiškino ūkininkas, įsitraukęs į trumpąją maisto tiekimo grandinę.
Jis sakė laikantis pakankamo dydžio galvijų bandą, kad galėtų aprūpinti savo klientus ir suktis šioje sferoje.
„Prekės ženklas svarbus ir dėl pridėtinės, ir dėl išliekamosios vertės. Jeigu bus kokio Aido jautiena, tai nieko nesakys rinkoje. Reikia galvoti ir apie perspektyvą, ūkio perimamumą. Kartos keičiasi, bet ženklas išlieka“, – ūkio ateitimi jau dabar rūpinasi ūkininkas.
Ieškojo prasmingo pavadinimo
„Namai be dūmų“ – tai iš meilės gamtai atsiradęs ūkis. Taip savo ūkį Anykščių rajone ir jame užaugintą produkciją pristato ilgą laiką archeologijos srityje dirbęs, o dabar ūkininkaujantis Algirdas Venckūnas.
„Domimės mūsų tautos praeitimi, papročiais, tradicijomis ir kultūra, labai mėgstame lietuviškus pavadinimus, todėl nė minties nebuvo ūkio pavadinti kitos kalbos ar nieko nereiškiančiu pavadinimu. Taip ir atsirado „Namai be dūmų“. Aišku, namų be dūmų turbūt nebūna, bet tokia siekiamybė gyvenime, kad viskas būtų ramu, taiku ir harmoninga. Toks pavadinimas mums atrodė prasmingas“, – pasakojo ūkio šeimininkas.
Anykštėnų ūkis yra dar jaunas, nors ūkininkavimas kaip pomėgis savaitgaliais gyvenime buvo jau apie dešimtmetį. Dabar tai jau pagrindinė veikla, kai jie iš sostinės persikėlė gyventi į Anykščių kraštą, kur ir ūkininkauja.
Archeologas dabar daug dėmesio skiria ūkiui, jį plečia ir stiprina. Ūkyje yra laikomos mėsinės avys, kiaušinius deda visai nemažas pulkas dedeklių vištų, auginamos įvairios daržovės.
Ėriukus ūkininkas parduoda supirkėjams, nes neturi savo skerdyklos, o kiaušinius ir išaugintas daržoves – tiesiai vartotojams. Jas veža sostinės gyventojams. Vilniečiams siūlo produktų krepšelius, į kuriuos stengiasi sudėti kuo įvairesnio maisto.
Ūkyje naudojamos tik natūralios trąšas – mėšlas ir žolių raugas, ūkio šeimininkai stengiasi vadovautis gamtinės žemdirbystės principais.
„Stengiamės auginti taip, kad kuo mažiau ar visai nekenktume gamtai, o vartotojams tiektume kokybišką produktą. Tikime, kad kiekvienas iš mūsų turėtume kiek įmanoma daugiau prisidėti prie gamtos išsaugojimo ir sveikos ekosistemos kūrimo“, – sako A. Venckūnas.
