Trenerė drąsina ir sako, kad ir patys tėvai tikrai gali išmokyti savo vaikus plaukti, juo labiau kad Lietuvoje baseinų visiems norintiems juose lankyti pamokas trūksta. Vis dėlto prieš pradėdami savo vaikus mokyti patys tėvai turėtų tam pasiruošti. „Pirmiausia tėvams reiktų susipažinti su pagrindiniais principais. Apie tai dabar tikrai yra daug medžiagos, kurią nesunku susirasti, – sako L. Miežienė. – Žinoma, kaip ir kalbant apie kiekvieną kitą dalyką, būtų geriausia, jei bent tam tikram kursui tėvai vaikus atvestų pas profesionalius mokytojus. Jie geriau išmokys pajusti rankų ir kojų derinimą, pamatys įgimtus vaiko judesių niuansus ir pan. Kai kuriose šalyse plaukimas yra įtrauktas į privalomo mokymosi programą. Pas mus, deja, dar nėra tokios praktikos.“
Taigi mokyti plaukti reikėtų pradėti nuo tokių pagrindinių dalykų, apie kuriuos dažnas tėvas nė nepagalvotų, tačiau jie itin svarbūs ir gali išgelbėti papuolus į pavojingą situaciją. „Patys mažiausi vaikai pirmiausia turėtų priprasti prie vandens. Atrodo smulkmena, bet tai svarbu, todėl tėvai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad vanduo ne keltų baimę, o teiktų džiaugsmą. Vėliau svarbu išmokyti vaiką nardyti. Tai irgi labai svarbus žingsnis. Tuomet išmokykite jį plūduriuoti. Ir tik tada, kai vaikas nardo ir plūduriuoja, reiktų pradėti mokytis plaukti įvairiomis technikomis“, – dėsto L. Miežienė.
Kalbėdama apie tai, kad viskas turėtų sekti palaipsniui, ji atkreipia dėmesį ir į plaukimui reikšmingas aprangos detales: „Lietuvoje baseinuose įvesta taisyklė – būtinai mokytis plaukti su akiniais ir plaukimo kepuraitėmis. Iš tikrųjų bent mažiausius vaikus pirmiausia reiktų mokyti plaukti be jų, kad vaikai iškart įgautų teisingus įgūdžius. O vėliau, kai vaikas jau mokosi plaukimo technikos, uždėkime kepures vien dėl to, kad vaiko neblaškytų jo plaukai ir leistų susitelkti į judesius.“
Trenerė siūlo išbandyti ir priešingą pamoką, kuri kartu būtų ir smagus vasaros nuotykis. „Tėvai, kurie moko savo vaikus plaukti, tegul nebijo jiems leisti pabandyti paplaukti su rūbais. Tegul jie pajunta, ką tai reiškia, ir pamato, kiek turi įgūdžių. Plaukdami su rūbais vaikai pajus, kaip tokiu atveju plaukti geriau – ar ant nugaros, ar iriantis su viena ranka, o gal pamėgins pritaikyti įgytas žinias“, – rekomenduoja ji.
Mokytoja pasidalija įdomia statistika – apklausų duomenimis, net apie 80 proc. vaikų mano mokantys plaukti. Tačiau jie save pervertina. „Taip, gal jie ir moka plaukti šuniuku ar kitu primityviu būdu, tačiau ar gebėtų kokioje nors netikėtoje situacijoje panirę išnirti, susidoroti su gurkšniu vandens ar mėšlungiu?“ – klausia specialistė.
L. Miežienė džiaugiasi matydama, kad tendencijos keičiasi į gerąją pusę, kad vis daugiau tėvų moko savo vaikus plaukti suprasdami, kad tai labai svarbu. Vis dėlto ne visi tėvai tinkamai įvertina vandenyje gresiančius pavojus. „Ypač tokias situacijas pastebiu prie jūros. Tėvai deda savo vaikams įvairius pripūstus plaukmenis ir paleidžia iš akių. Man ir pačiai teko palydėti svetimą vaiką link jo mamos. Juk jūroje tos srovės tokios pavojingos, o jei dar šoninis vėjas, didesnės bangos? Jūroje net ir stovint už kelių metrų gali nebespėti pagauti tolyn nešamo vaiko“, – įspėja pašnekovė.
Pagrindinis jos patarimas visiems prie vandens telkinių esantiems tėvams – tiesiog neišleisti savo vaikų iš akių. „Vaikas turi būti per ištiestą ranką. Ir pasistenkite nesiblaškyti, nenaršykite užsimiršę telefonuose, būkite akyli stebėdami savo vaikus, – ragina L. Miežienė ir pasidalija viena gudrybe, kaip tai padaryti lengviau: – Šis patarimas ypač pravers nuvykus į sausakimšus paplūdimius – pasirūpinkite ryškesniais vaikų aksesuarais, pavyzdžiui, uždėkite savo vaikui ryškią plaukimo kepurę. Jei vaikas dėtis kepurės nenori, gali praversti ryškesnis maudymosi kostiumėlis.“
Jei pačiais mažiausiais tėvai dar pasirūpins, tai net ir gerai plaukti mokantiems paaugliams derėtų priminti, kad vandenyje nepamirštų atsargumo. „Jie gali pervertinti savo jėgas arba norėdami pasirodyti pasielgti tikrai neatsakingai. Pavyzdžiui, du tokie draugai sumanys perplaukti ežerą. O jei vienas pradės skęsti? Gelbėtojai jau žino – vaikas kito skęstančio vaiko neišgelbės. Dar baisiau, kad toks atvejis gali pasibaigti ir dviguba tragedija – skęstantysis ropšis į viršų ir gali su savimi nusitempti ir gelbėjantį draugą. Taigi jeigu jie nori plaukti, turėtų pasirinkti tokį kelią, kur nebūtų tokio drastiško gylio ir kur jie būtų matomi nuo kranto – kad prireikus pagalbos, būtų išgirsti ir pastebėti“, – primena ji.
Pasitaiko, kad paaugliams beplaukiant sutraukia mėšlungis – dažniausiai pėdos raumens, tačiau būna ir blauzdos – tai skausmingiau. „Jei taip atsitinka, reiktų nesupanikuoti, o pasistengti koją ištiesti. Jei traukia pirštus ar pėdos skliautą, reikia atlenkti pėdą į save, – moko trenerė. – Ir vėlgi – gerai būtų, kad žmogus mokėtų nardyti, nes tada jis gali įkvėpęs oro pasilenkti ir ištiesinti sutrauktą koją, juk tikriausiai sunkiai pavyktų susirietus galvą išlaikyti paviršiuje.“
Nemažai traumų patiriama ir neatsargiai šokinėjant į vandenį. Nenumatytos mechaninės kliūtys po vandeniu – viena, sako L. Miežienė, tačiau neretai vaikai ir patys elgiasi neatsakingai: „Pavyzdžiui, vienas dar neišnėrė ir nepasitraukė, o kitas jau šoka. Visada reikia apie tai pagalvoti.“
Poilsiaujantiems prie sraunaus vandens plaukimo trenerė duoda originalų patarimą: „Gal ne visiems tai pasirodys priimtina, bet tikrai veiksmingas patarimas būtų tiesiog prisirišti vaiką prie savęs. Pati šį metodą esu išbandžiusi sraunioje upėje – prisirišau sūnų per juosmenį ilga virve prie savęs ir taip srauniame vandenyje mums maudytis buvo saugu. Juk upėje vaikas gali paslysti ar būti nuneštas pagautas srovės.“
Specialistė atkreipia dėmesį, kad net ir laikyti ant vandens turinčios įvairios priemonės ne visos yra tam tinkamos. „Perkant tokius daiktus iš prekybos centrų reiktų būti atsargiems, nes ten parduodamos neprofesionalios priemonės, o aš visada rekomenduoju rinktis profesionalias. Pradedant plaukimo akiniais ir kepuraitėmis. Kaip tik neseniai mačiau stilizuotus plaukimo akinius su undinėlėmis, kurie tiesiog riboja vaiko regos lauką. O mes juk kaip tik norime, kad užsidėjęs plaukimo akinius vaikas geriau matytų. Kepuraitės su ausytėmis ar pan. tikriausiai skirtos tėvams pasigrožėti, tačiau taip pat nepadeda plaukiant, – šypsodamasi kalba plaukimo trenerė. – Kalbant apie plaukimo rankovėles, pirmiausia jos turėtų būti ryškios – tokios bus kur kas geriau matomos. Rinkdamiesi liemenes atkreipkite dėmesį, kad jos pardavinėjamos įvairiausių lygmenų. Tik nesirinkite pigiausių pripučiamų. Esu girdėjusi net atvejį, kad vaikas pradėjo skęsti būdamas su tokia liemene. Todėl verčiau pamirškite pigias priemones ir rinkitės kokybiškas, tokias, kurios negalėtų išsileisti. Būna net vaikiškų maudymosi kostiumų su įsiūtomis neskęstančiomis liemenėmis.“
Trenerė sako, kad plaukimo rankovėlės gali praversti ne tik vaikams – jas gali naudoti ir suaugę žmonės, tik reikia pasirinkti tinkamą dydį: „Kodėl gi jų neužsidėjus, jei jautiesi nesaugiai? Jeigu jau tokius pagalbinius daiktus gamina, tai kiekvienas gali įsivertinti – ar jam geriau braidyti iki juosmens, ar užsidėjus šiek tiek paplaukioti.“
Puikiai plaukiantiems suaugusiesiems taip pat yra specialių priemonių, kurios gali praversti ir jiems. Pavyzdžiui, pripučiami plūdurai. „Ne visi apie juos tikriausiai žino, bet jei susiruošite plaukti per ežerą, jie tikrai gali praversti. Vieno plūduro užtektų ir dviem kartu plaukiantiems plaukikams. Tai tokie oranžiniai maišai, į juos galima susidėti ir brangius asmeninius daiktus: telefoną, mašinos raktelius – maišas gerai užsidaro ir yra neperšlampantis. Tuomet jis pripučiamas ir pasidaro cepelino formos plūduras, kurį su juosta reikia prisiriši prie savęs. Jei plaukdamas per ežerą pavargsti, gali ant jo pakibti, pagulėti, pailsėti ir paskui vėl plaukti. Be to, su tokiu plūduru plaukikas gerai matomas ir nuo kranto – taigi ir artimiesiems ramiau.“